Vilniuje ir Europos Parlamente – nepasitenkinimai Lietuvos veiksmais

Kai kurie Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai jų tariamo persekiojimo klausimą stengiasi perkelti į tarptautinį lygmenį. Birželio 10-ąją, penktadienį, ir birželio 18-ąją, šeštadienį, jie surengė piketus ne tik prie JAV ambasados Vilniuje. Pastarąjį kartą protesto akcijos turėjo vykti, kaip tikėjosi Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyrius, ir Vašingtone, Čikagoje, Finikse bei Varšuvoje. Lietuvos lenkai prašė JAV valdžią palaikyti jų siekius atšaukti, jų nuomone, diskriminuojantį Švietimo įstatymą. Birželio 10 dienos „pikete“ dalyvavo apie šimtas žmonių, o birželio 18-osios „pikete“, jau penktoje jų surengtoje akcijoje, dalyvavo net apie 300 lenkų, kas net 30 kartų viršija pagal įstatymus leistiną piketo dalyvių skaičių. Lietuvos lenkų atstovai protestavo prieš Švietimo įstatymo nuostatas, kurios, jų nuomone, blogina tautinių mažumų mokyklų padėtį Lietuvoje. Akcijose pasisakyta prieš naujas Švietimo įstatymo nuostatas tautinių mažumų atžvilgiu, taip pat reiškiamas nepasitenkinimas ir draudimu rašyti pavardes bei gatvių pavadinimus lenkų kalba. Po birželio 10-ąją surengto piketo lenkų atstovai teigė, kad jie sulaukė padėkos už išsakytą  aktyvią pilietinę poziciją iš prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Padėtį aštrina Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio nuolatiniai pasisakymai esą Lietuva neprisidedanti prie pastangų gerinti dvišalius Lietuvos-Lenkijos santykius. Jis netgi pažadėjęs nekelti kojos į Vilnių iki nebus išspręstos lenkų tautinės mažumos problemos, ir tvirtina, esą Lenkija nusivylė Lietuva. Nors, iš kitos pusės, „diplomatiškai“ teigia: jeigu Lietuva mano, kad jos interesus atitinka šių santykių grindimas pragmatizmu ir abiejų šalių potencialu, mes tokį Lietuvos pasirinkimą gerbiame. Lenkijos užsienio reikalų ministrą pastaruoju metu pasiekė dviejų lenkų intelektualų grupių laiškai dėl santykių su Lietuva. Vieni prašo imtis visų įmanomų priemonių dvišalių santykių gerinimui, kiti – ragina neužmerkti akių neteisybei Lietuvoje.

Lietuvos ambasadorė Varšuvoje Loreta Zakarevičienė teigia, kad santykiai su Lenkija nėra tokie prasti, kaip atrodo. Pasak jos, kaimynių tarpusavio santykiai galbūt suprastėjo, bet nederėtų sakyti, kad jie yra blogiausi per 20 metų, kaip tvirtina dalis Lenkijos intelektualų. Ambasadorė teigė, jog įsisenėjusių klausimų dvišaliuose santykiuose iš tiesų yra, tačiau tai esą sietina ir su politiniais sezonais, pavyzdžiui, su artėjančiais parlamento rinkimais Lenkijoje – tai labai patogus būdas išsikovoti rinkėjų balsus.

Su ugnimi žaidžiantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis vis nenustygsta: su 25 Lenkijos europarlamentarais jis viešu laišku kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) vadovus, reikalaudamas spausti Lietuvą, kad ši liautųsi diskriminavusi lenkų tautinę mažumą. Laiške kreipiamasi į Europos Tarybos pirmininką Hermaną van Rompuy, Europos Komisijos vadovą Jose Manuelį Barroso ir ES pirmininkaujančios Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną: „Lietuvos Respublika yra daugiatautė valstybė, kai kuriuose rajonuose vietinės kilmės lenkų mažuma sudaro daugumą gyventojų ir gyvena šiuose kraštuose jau 700 metų. Šalčininkų rajone gyvena 79 proc. lenkų, Vilniaus rajone – 61 proc., o sostinėje Vilniuje – 18,7 proc. Nuo Lietuvos įstojimo į ES, t.y. nuo 2004 m., lenkų mažumos situacija šioje valstybėje drastiškai pablogėjo“. Europarlamentarai pateikia ilgą sąrašą Lietuvos valdžios sprendimų, kurie esą prastina lenkų tautinės mažumos padėtį: Švietimo įstatymas, lenkų kalbos naudojimo valstybinėse įstaigose apribojimai, dvikalbių užrašų draudimas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas, kuriame truputį sukritikuotas V. Tomaševskis. (Šį sprendimą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis jau panaikino per teismą.) Laiške gąsdinama, kad Lietuvos valdžios veiksmai lenkų atžvilgiu esą prisideda prie šalyje augančio nacionalizmo, „augančio rasistinių, ksenofobiškų bei antisemitiškų poelgių skaičiaus, (...) kurių pavyzdžiu buvo 2011 m. kovo 11 d. valstybės atkūrimo dienos eitynės su šūkiais „Lietuva lietuviams“, „Už gimtąją Lietuvą, rasę ir tautą“ bei užrašo „Juden, raus!“ atsiradimas ant vienintelės Vilniaus sinagogos“. Akivaizdu, kad Tomaševskio paraginti europarlamentarai pasinaudoja kai kurių Lietuvos politikų, vaizduojančių moderniai žengiančių koja kojon su Europa, nepagrįstais ir antilietuviškais tikslais dirbančios žiniasklaidos provokuojančiais pranešimais apie Lietuvoje tariamai kylantį neonacizmą ir rasizmą. V. Tomaševskio aktyvi veikla rodo, kad savo vadovaujamos LLRA veiklą jis vis daugiau perkelia į Europos Parlamentą ir tai neblogai jam sekasi.

© 2011 „XXI amžius“