|
|
Rusiškų televizijų žiūrėjimas kenkia
|
|
Žurnalistas, rašytojas, mokslininkas,
propagandinių-informacinių karų
specialistas prof. Olegas Panfilovas
|
Ruso Olego Panfilovo gyvenime pavojų būta ne ką mažiau nei bet kuriame storiausiame nuotykiniame romane. Šis mokslininkas, rašytojas, tyrinėtojas domisi kariniais konfliktais, ypač tais, kurie kyla buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. Domisi profesionaliai kaip žurnalistas, publicistas, analitikas. O. Panfilovas parašė dešimtis knygų apie pilietinį karą Tadžikistane, informacinę blokadą Čečėnijai paskutinįjį Rusijos Gruzijos karą, pavirtusį į ne ką mažiau svarbų informacinį karą tarp Kremliaus ir Tbilisio.
|
|
|
Mirė Jelena Boner
|
|
Jelena Boner
AFP nuotrauka
|
Po sunkios ligos JAV mirė garsi žmogaus teisių gynėja, rusų disidento ir Nobelio taikos premijos laureato Andrejaus Sacharovo našlė Jelena Boner (Bonner). Jai buvo 88-eri. J. Boner dukra Tatjana Jankelevič teigė, kad motina pildant jos valią bus laidojama Maskvoje. J. Boner kūnas bus kremuotas, o urna su palaikais palaidota Vostriakovo kapinėse Maskvoje šalia A. Sacharovo palaikų. Po vyro mirties J. Boner lankėsi ir Lietuvoje. Akademiko Andrejaus Sacharovo našlės mirtį Rusijos teisių gynėjai vadina didele netektimi. Maskvos Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva teigė: Jelena Boner buvo labai aktyvi ir vertinga žmogaus teisių gynimo judėjimo dalyvė, Pirmosios sudėties Maskvos Helsinkio grupės(MHG) narė ir davė Maskvos Helsinkio grupei ne tik pavadinimą. Ji labai aktyviai dalyvavo MHG darbe, kaip ir Andrejus Sacharovas. Kadangi J. Boner buvo kritinės būklės, tai jos vaikai negalėjo atskristi į Maskvą iš JAV į A. Sacharovo jubiliejaus minėjimą.
|
|
|
NATO gali žlugti
Iš posto pasitraukiantis Pentagono vadovas Robertas Gatesas paskelbė labai blogą diagnozę dėl NATO ateities: NATO rizikuoja kariniu požiūriu tapti niekam tikusiu, jei sąjungininkai nepadidins karinių išlaidų ir neužtikrins politinės valios. Jis sakė, kad Jungtinės Valstijos kuo toliau, tuo mažiau norės skirti išteklių, jei kitos NATO narės pačios nepakeis požiūrio į savo gynybą. Tokią išsakytą prognozę NATO šalys aptarinės dar daug metų galingiausia Aljanso narė išpranašavo aljanso karinį saulėlydį. Pentagono vadovas šešerius metus mėgino spausti sąjungininkes prisidėti prie bendrų misijų labiau, bet palikdamas postą pasakė, kad kitoms NATO šalims trūksta ir karinių pajėgumų, ir politinės valios. Amerika išleidžia pusantro karto daugiau negu visos kitos NATO narės kartu sudėjus. Kas būtų, klausia R. Gatesas, jei jis tai pasakytų Amerikos mokesčių mokėtojams ir kongresmenams, kurie, kai šalis priversta taupyti, vis mažiau nori mokėti už kitus?
|
|
|
Vilniuje ir Europos Parlamente nepasitenkinimai Lietuvos veiksmais
Kai kurie Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai jų tariamo persekiojimo klausimą stengiasi perkelti į tarptautinį lygmenį. Birželio 10-ąją, penktadienį, ir birželio 18-ąją, šeštadienį, jie surengė piketus ne tik prie JAV ambasados Vilniuje. Pastarąjį kartą protesto akcijos turėjo vykti, kaip tikėjosi Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyrius, ir Vašingtone, Čikagoje, Finikse bei Varšuvoje. Lietuvos lenkai prašė JAV valdžią palaikyti jų siekius atšaukti, jų nuomone, diskriminuojantį Švietimo įstatymą. Birželio 10 dienos pikete dalyvavo apie šimtas žmonių, o birželio 18-osios pikete, jau penktoje jų surengtoje akcijoje, dalyvavo net apie 300 lenkų, kas net 30 kartų viršija pagal įstatymus leistiną piketo dalyvių skaičių. Lietuvos lenkų atstovai protestavo prieš Švietimo įstatymo nuostatas, kurios, jų nuomone, blogina tautinių mažumų mokyklų padėtį Lietuvoje. Akcijose pasisakyta prieš naujas Švietimo įstatymo nuostatas tautinių mažumų atžvilgiu, taip pat reiškiamas nepasitenkinimas ir draudimu rašyti pavardes bei gatvių pavadinimus lenkų kalba. Po birželio 10-ąją surengto piketo lenkų atstovai teigė, kad jie sulaukė padėkos už išsakytą aktyvią pilietinę poziciją iš prezidentės Dalios Grybauskaitės.
|
| |
|
