„Gazprom“ gresia milijardinės baudos

Joana Lapėnienė

Praėjusią savaitę „Lietuvos dujų“ būstinę užgriuvo netikėtos kratos su dokumentų bei informacijos iš bendrovės kompiuterių poėmiais. Kratos vyko ne tik Lietuvoje. Buvo krečiami 20 objektų dešimtyje Europos Sąjungos šalių, daugiausia – Vidurio ir Rytų Europoje. Europos Komisija pranešė, kad tokie veiksmai vykdomi siekiant išsiaiškinti įtarimus dėl antikonkurencinio elgesio.

Žinia apie „Gazprom“ būstines Europoje užgriuvusias kratas Vilniuje sukėlė viltis. „Toks Europos Komisijos sprendimas dar kartą parodo, kad mažytė Lietuva nėra bejėgė ir mes nesame vieniši“, – kalbėjo Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

„Lietuvos dujas“ planuojama išskaidyti į dvi bendroves. Vyriausybė perims magistralinio dujotiekio kontrolę. Tai Rusijos premjeras Vladimiras Putinas vadina plėšikavimu. Piestu stojo daugiau nei trečdalio „Lietuvos dujų“ savininkas „Gazprom“, jį palaiko tokią pat dalį valdantis Vokietijos „E.ON Ruhrgas“. „Gazprom“ vadovai neslepia, kad baus Lietuvą didžiausiomis kainomis, užsimenama apie gresiančius ieškinius, kad nesilaikome įsipareigojimo nupirkti per metus 5 mlrd. kubinių metrų dujų, tačiau tiek sudegina visos trys Baltijos šalys. „Privatizuojant „Lietuvos dujų“ bendrovę, buvo pasirašyta ilgalaikė dujų tiekimo sutartis, pagal kurią 2011 metais Lietuva iš „Gazprom“ turėtų nupirkti 5 mlrd. kubinių metrų dujų[...]. Tačiau šiemet Lietuva žada suvartoti beveik perpus mažiau, tik 2,7 mlrd. kubinių metrų dujų. Mes patiriame didelių nuostolių, nes išlaikome dujų ūkį, negaudami pajamų“, – sausį kalbėjo „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas, „Lietuvos dujų“ valdybos pirmininkas Valerijus Golubevas.

Vyriausybė pasiskundė Europos Komisijai, kad ši įpareigotų „Gazprom“ taikyti sąžiningą kainų politiką. Anot vyriausybės, Lietuvos padėtis – dramatiškiausia iš visų kaimynių. 2009 metų balandį už 1 tūkst. kubinių metrų dujų Lietuvai buvo nustatyta 240 dolerių kaina, sausį – jau 356 dolerių. Balandį ji šoktelėjo iki 410, o gruodį gali perkopti 500 dolerių. Skundas perduotas Europos Komisijos Konkurencijos direktoratui, tačiau „Gazprom“ antrą kartą Lietuvą apskundė Stokholmo arbitražui. „Ne tik Lietuvoje yra patikrinimas, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Tai reiškia, kad „Gazprom“ veiksmai yra panašūs visur, ir toks tyrimas, kuo jis bepasibaigtų, yra simboliškai prasmingas ir reikšmingas kaip bendros energetinės politikos pradžia“, – kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prieš kelias savaites užbaigtas „Nord Stream“ dujotiekis, jį pradėta pildyti rusiškomis dujomis. Ceremonijai vadovavo į Rusijos prezidentus grįžtantis V. Putinas ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, prieš šešerius metus pasirašę sutartį dėl „Nord Stream“. Maskva teigia, kad „Nord Stream“, nutiestas Baltijos jūros dugnu tiesiai į Vokietiją, užtikrins patikimą dujų tiekimą Europai, nes aplenkia „nepatikimas“ Baltijos valstybes ir Baltarusiją.

Europa skubina „Nabucco“ dujotiekį, kad galėtų gauti dujas iš Kaspijos jūros baseino, tačiau Rusija visomis priemonėmis, diplomatiniu spaudimu Europos Sąjungos projektui kaišo pagalius į ratus ir „stumia“ savąjį Pietų srauto dujotiekį, kuris aplenks „nepatikimą“ Ukrainą, daugelį kitų valstybių.

V. Putinas paskyrė savo bičiulį G. Schroederį pirmininkauti „Nord Stream“ akcininkų komitetui. Buvęs kancleris išlieka svarbus Kremliaus projektų gynėjas. Dabar Rusija tiekia apie ketvirtadalį Europos Sąjungoje suvartojamų dujų, tačiau „Gazprom“ tikisi, kad po dešimtmečio poreikis išaugs du kartus. Po Fukušimos katastrofos išsigandusi Europa atsisako branduolinės energijos. „Gazprom“ skaičiavimais, vien Vokietijoje atsiveria galimybė papildomai parduoti 20 mlrd. kubinių metrų dujų. Dabar vokiečiai vidutiniškai per metus sudegina 81,3 mlrd. kubinių metrų dujų, iš „Gazprom“ vamzdžio – 34,4 mlrd. kubinių metrų.

Tačiau suėmęs Europą į „patikimo“ tiekimo gniaužtus, Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ parodė tikrąjį veidą – aiktelėjo net ištikimoji partnerė Vokietija. Europos Sąjungos importuotojai spaudžiami pasirašyti ilgalaikes sutartis, kuriose – pirkėjui nenaudinga kainos formulė ir iš anksto nustatyti perkamų dujų kiekiai.

Pirmoji neapsikentė ir padavė į teismą nedidelė, bet sena Italijos dujų bendrovė „Edison“. Ji iš „Gazprom“ dujų perka trečdaliu mažiau nei Lietuva. „Gazprom“ nusileido nelaukdamas teismo posėdžio. Po „Edison“ sėkmės sekė Vokietijos E.ON ieškinys. Pusantrų metų nesėkmingai deramasi dėl lankstesnės sutarties, tačiau „Gazprom“ nenusileidžia net pagrindiniam savo klientui. Koncernas E.ON importuoja pusę Vokietijoje parduodamų rusiškų dujų. Teisingų kainų reikalauja visi pagrindiniai dujų pirkėjai Europoje, teismu grasina Ukraina ir net Turkija.

Lietuva gali pasinaudoti italų bendrovės „Edison“ sukurtu precedentu. Kurį laiką Energetikos ministerija grasino bylinėtis, paskelbė advokatų paiešką. Konkurse dalyvavo ir Vakarų advokatai, atstovavę „Edison“ teisme prieš „Gazprom“. Tačiau gegužę Viešųjų pirkimų tarnyba konkursą sustabdė dėl vienos Lietuvos advokatų kontoros skundo.

Europos Komisijos pradėtas tyrimas užtruks kelerius metus ir šiandien vargu ar padės Lietuvai sumažinti dujų kainą. Ekspertai teigia, kad per kratas Europos Komisijos pareigūnai ieškojo „Gazprom“ sutarčių, kurias draudžiama atskleisti trečiosioms šalims, tačiau jose ir gali būti įrodymų, kad „Gazprom“ piktnaudžiauja ar sudaro neleistinus susitarimus. Už konkurencijos pažeidimą Europos Sąjungoje gresia bauda nuo 10 iki 30 proc. metinių pajamų.

Analitikų vertinimu, vien Vokietijoje „Gazprom“ pernai gavo 9,3 mlrd. dolerių pajamų, todėl Vokietijoje bauda gali siekti vos 2,7 mlrd. dolerių. Jei bus nustatyta pažeidimų ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, bauda gali didėti.

LTV „Savaitė“

© 2011 „XXI amžius“