„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2011 m. spalio 5 d., Nr.17 (238)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

 

Rudeninė tarptautinio terorizmo mozaika

Kastytis Stalioraitis

Praėjęs rugsėjis pasaulyje ir Lietuvoje pažymėtas keliais svarbiais įvykiais, susijusiais su tarptautiniu terorizmu, tiek islamiškuoju, tiek ir valstybiniu, ne vien prisiminimais apie tai, kaip 2001 metų rugsėjo 11 d. arabų mirtininkai atakavo JAV.

Netikėtas posūkis kovoje su tarptautiniu terorizmu

Rugsėjo 2 d., kai iki Rugsėjo 11-osios paminėjimo buvo likę mažiau nei 10 dienų, o revoliucija Šiaurės Afrikos musulmonų šalyse įsisiautėjo, BBC pranešė tiesiog stulbinančią naujieną, esą JAV ir Didžioji Britanija ieško galimybės pradėti derybas su „al Qaeda“, kad būtų sudarytas taikos susitarimas. Apie tai kalbėjo ne bet kas, o buvusi britų slaptosios tarnybos MI-5 vadovė Eliza Manningham-Buller BBC surengtoje viešoje paskaitoje. Pasak jos, jėgos metodai ir resursai kovoje su terorizmu nėra begaliniai, todėl, siekiant užkirsti kelią prievartai, reikalingi politiniai sprendimai. Tačiau buvusi britų slaptosios tarnybos vadovė perspėjo, kad iki derybų su „al Qaeda“ pradžios dar labai toli.


Kam naudingas skandalas

Joana Lapėnienė

Premjeras ir energetikos ministras viliasi, kad dar iki Naujųjų Seimui bus pateiktos esminės koncesijos sutarties nuostatos su „Hitachi“. O štai pareigūnai Lietuvoje praėjusią savaitę dienraščiui „Verslo žinios“ išsidavė, kad „Hitachi“ rūpi Lietuvos galimybės finansuoti projektą iš valstybės biudžeto ir teikti Vyriausybės garantijas paskoloms, kurias imtų strateginis investuotojas. Tokių pažadų nesulaukę japonai gali siūlyti sudėtingą finansavimo modelį, kuris Lietuvai primestų įsipareigojimus ateityje supirkti Visagino atominės elektrą už nustatytą kainą.


Ar švedai gins Lietuvą?

Neseniai nuskambėjo žinia, kad Švedija nėra pasirengusi padėti Baltijos šalims užpuolimo atveju. Rugsėjo pabaigoje atsargos generolas majoras, Švedijos karo mokslų akademijos bendradarbis Karlis Neretniekas sakė, kad Švedijos karinės galimybės ginti Baltijos šalis Rusijos užpuolimo atveju kol kas yra ribotos ir neatitinka politikų deklaracijų. Šis karo ekspertas teigė, jog tarp Švedijos deklaruojamos doktrinos, kad ji pasirengusi padėti Baltijos šalims, ir realių galimybių yra „rimtas neatitikimas“. Tyrimų centro „Atlantic Council“ naujame leidinyje paskelbtame straipsnyje jis rašė: „Plataus masto karinių veiksmų Baltijos šalyse ir aplink jas atveju Švedijos galimybės suteikti svarbią pagalbą yra labai ribotos, ypač nesant išankstinio įspėjimo“. Ekspertas perspėjo, kad tokia nuostata gali sukurti klaidingus lūkesčius (taigi ir prielaidas planavimui) tarp kaimynų, tikintis, kad jie gali pasikliauti Švedijos indėliu karinės krizės regione atveju. Taip jis prieštaravo Švedijos parlamento pernai sausį paskelbtam pareiškimui, kad „Švedija nebus pasyvi, jei kitą (Europos Sąjungos) valstybę narę ar Šiaurės šalį ištiks katastrofa ar jos bus užpultos“, todėl „Švedija turėtų būti pasirengusi suteikti bei gauti karinę paramą“. K. Neretnieks analizavo scenarijus, kaip Švedija galėtų veikti, jei Lietuvai, Latvijai ir Estijai iškiltų realus karinis pavojus, o NATO paprašytų švedų pagalbos ginant sąjungininkus. Pasak atsargos generolo, dislokuoti užsienyje gerai parengtas bataliono dydžio pajėgas Švedijai gali prireikti kelių savaičių, nes dabar Švedijos sausumos pajėgas daugiausia sudaro specializuoti atsargos daliniai. Be to, tikėtina, jog kils diskusijų, ar pirmieji parengti daliniai turi likti šalyje ar turi būti išsiųsti į užsienį. K. Neretnieko teigimu, Švedijos karinis laivynas nebūtų tinkamai pasirengęs karui Baltijos jūroje, nors yra gerai parengtas veikti kitokiomis krizinėmis situacijomis, o oro pajėgos susidurtų su problemomis, jei reikėtų teikti paramą sausumos pajėgoms. Problemų esą kiltų ir tuo atveju, jei Švedijai reikėtų priimti didesnius NATO šalių karinius dalinius – galimos spragos koordinuojant karių priėmimą, užtikrinant jų apsaugą, teikiant logistinę pagalbą. Pagrindinė to priežastis – nepakankamas planavimas taikos metu ir mažas bendrų pratybų su NATO skaičius. K. Neretniekas daro išvadą, kad „Švedijos galimybės įsitraukti (į konfliktą) užsienyje, padėti savo kaimynams yra labai ribotos, o būtinas bendradarbiavimas su NATO dideliu mastu turės būti improvizuotas“.


Prancūzijos premjeras pagelbėti dėl IAE nežada

Vilniuje apsilankęs ir su Lietuvos ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi susitikęs Prancūzijos premjeras Franēois Fillonas pripažino, kad Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas Lietuvoje pareikalavo daugiau lėšų negu buvo tikėtasi. Pasak jo, išlaidos daugiausia susidarė konkursą laimėjusiai bendrovei „Nukem Technologies“ pradėjus savo darbą, tad, anot jo, reikėtų įvertinti ir šias lėšų stygiaus priežastis. „Nukem Technologies“ vėluoja atlikti būtinus darbus, tačiau Lietuva nesiryžta nutraukti sutarties, nes susitarimo keitimas ar nutraukimas šaliai brangiai kainuotų, mat, pasirašyta sutartis Lietuvai esą visiškai nenaudinga. Prancūzijos premjeras, sakydamas, kad dirbs užtikrindamas kartu prisiimtą įsipareigojimą tinkamai, saugiai ir laiku uždaryti elektrinę, nors konkretaus pažado paremti Lietuvą kovojant dėl lėšų IAE uždarymui 2014–2020 metais nedavė. Uždaryti IAE Lietuva įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą, tačiau pastaruoju metu jaučia lėšų stygių, nes 2014–2020 metais šiam tikslui numatyta skirti tik 300–400 mln. eurų (arba 1–1,4 mlrd. Lt.), o Lietuva prašo 870 mln. eurų (arba 3 mlrd. Lt.). Iki 2012 metų gruodžio Lietuva ketina įtikinti didžiausias Europos Sąjungos šalis bei jų atstovus Europos Parlamente balsuoti už didesnį IAE finansavimą. Skaičiuojama, kad visam Ignalinos AE uždarymui (iki 2029 metų) reikės 2,93 mlrd. eurų arba 10,1 mlrd. Lt, jei kaina skaičiuojama 2011 m. lygmeniu.


„Gazprom“ gresia milijardinės baudos

Joana Lapėnienė

Praėjusią savaitę „Lietuvos dujų“ būstinę užgriuvo netikėtos kratos su dokumentų bei informacijos iš bendrovės kompiuterių poėmiais. Kratos vyko ne tik Lietuvoje. Buvo krečiami 20 objektų dešimtyje Europos Sąjungos šalių, daugiausia – Vidurio ir Rytų Europoje. Europos Komisija pranešė, kad tokie veiksmai vykdomi siekiant išsiaiškinti įtarimus dėl antikonkurencinio elgesio.


Protestai JAV prieš bankų diktatūrą

Niujorko policija paleido daugiau kaip 700 žmonių, sulaikytų šeštadienį per protestus prie svarbiausio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) finansų centro – Niujorko Volstrito. Iš viso eitynėse dalyvavo pusantro tūkstančio žmonių. Daugumai išlaisvintų protestuotojų įteikti šaukimai į teismą dėl chuliganizmo, o likusieji sulaikytieji sekmadienį stos prieš Manheteno teismą. Žmones į gatves nuo rugsėjo vidurio išginė JAV purtanti krizė. Jie piktinasi daug kainuojančiais karais, kuriuose dalyvauja JAV, korupcija, bankų diktatūra ir beprotiška vartojimo kultūra. Du šimtai žmonių okupavo aikštę prieš Niujorko biržą, kad atkreiptų dėmesį į vis labiau ryškėjančią socialinę nelygybę. Dar daugiau pasipiktinusiųjų susirinko ant Manheteną ir Brukliną jungiančio Bruklino tilto. Būtent čia veiksmų ėmėsi policija. Šimtai žmonių sulaikyti dėl to, kad esą trikdė eismą bei chuliganiškai elgėsi. Aktyvistai iš pradžių buvo užėmę vieną nedidelį parką žemutiniame Manhetene, protestuodami prieš stambių bendrovių finansinį gelbėjimą mokesčių mokėtojų pinigais ir stambiojo verslo įtaką politikai. Šeštadienį jie demonstraciją perkėlė ant tilto. Bostone 24 protestuotojai buvo suimti ir apkaltinti įsibrovimu į draudžiamą teritoriją, kai didelė minia pražygiavo pro Amerikos banko biurą. Demonstraciją organizavusi pilietinių teisių organizacijų koalicija „Right to the City“ („Teisė į miestą“) nurodė protestuojanti dėl stambiųjų bendrovių godumo ir reikalaujanti sustabdyti bankų vykdomą įkeisto turto konfiskavimą iš prasiskolinusių gyventojų.


Rokiruotė Kremliuje – smūgis pačiai Rusijai

Ar Rusijos premjeras
Vladimiras Putinas, grįžęs
į prezidento postą po Dmitrijaus
Medvedevo, netaps didesniu
diktatoriumi, negu buvo
per pirmąsias kadencijas,
pamatysime netrukus

Dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris Kremlių iš Vladimiro Putino perėmė 2008 metais, rugsėjo pabaigoje paskelbė, kad premjero V. Putino naudai nedalyvaus 2012 metų kovo rinkimuose ir vietoje to dirbs vyriausybės vadovu. Šis postų pasikeitimas sudarys sąlygas V. Putinui savo autoritarišką valdymą pratęsti potencialiai iki 2024 metų, o D. Medvedevas premjero poste tada galės tęsti jo skiriamuoju ženklu tapusią modernizavimo programą. Jei V. Putinas vėl dirbs dvi leidžiamas kadencijas iš eilės – iki 2024-ųjų, – tada jam būtų 72 metai ir jis būtų ilgiausiai valdęs Maskvos lyderis po SSRS diktatoriaus Josifo Stalino. Taip Rusija pradėjo rengtis V. Putino sugrįžimui į Kremlių per 2012 metų rinkimus.


Didžiausias Lietuvos ir lietuvių draugas iš Anglijos

Tęsiame rašinį apie šiuo metu primirštą, o prieškaryje garsų Lietuvos bičiulį britą Ernestą Džoną Harisoną 50-ųjų jo mirties metinių proga

Robertas Čerškus

(Tęsinys. Pradžia Nr. 14, 16)

Ernest John Harrison

Darbas Lietuvai

Nuo tada anglas Ernest John Harrison tapo labiau žinomas, kaip Lietuvos Ernestas Jonas Harrisonas, apie tai vėliau pažymėjo pats džiudoka 4.

Buvęs Anglijos konsulas plk. R. B. Vordas su buvusiu vicekonsulu E. J. Harisonu grįžęs į Didžiąją Britaniją stengėsi savo tėvynainiams pristatyti atgimusią Europos valstybę. Pavyzdžiui, 1922 m. birželio 20 d. Tautininkų-liberalų klube R. B. Ward surengė paskaitą apie Lietuvą, lektoriumi pakvietęs E. J. Harrison9.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija