Kyla pasaulinės revoliucijos gaisras?

Akcija „Užimk Volstritą“ („Occupy Wall Street“), prasidėjusi Niujorke maždaug prieš mėnesį, kai „99 procentais“ pasivadinę žmonės išėjo į gatves protestuoti prieš likusio 1 procento vykdomą ekonominę politiką, išplito į kitus JAV miestus. Judėjimas susikūrė gegužės 15 dieną, kai Madrido centrinėje Saulės Vartų (Puerto del Sol) aikštėje įvykęs mitingas įžiebė protestus, išplitusius kitose Europos šalyse, ypač krizės prislėgtose valstybėse, tokiose kaip Graikija. Tarptautiniu tapęs judėjimas praeitą mėnesį pasiekė pasaulinę kapitalizmo sostinę – Volstritą. Nuo rugsėjo 17 dienos keli šimtai žmonių budi stovykloje, įkurtoje vienoje Niujorko finansų rajone esančioje nedidelėje privačioje aikštėje. Penktadienio rytą protestuotojai šventė pergalę, kai Niujorko pareigūnai paskutinę minutę atidėjo sprendimą iškeldinti šią stovyklą. Per mėnesį (nuo rugsėjo vidurio) prieš bankų savivalę Niujorke kilusi akcija išplito į kitus JAV miestus, o spalio 15-ąją  įgijo ir pasaulinį mastą – šeštadienį akcija vyko keliuose žemynuose, žmonės daugelyje pasaulio miestų išėjo į gatves ir aikštes reikalaudami pokyčių, savo teisių ir tikrosios demokratijos. 82 šalių žmonės sukilo prieš skurdinančią finansų sistemą. Įkvėpti JAV protesto akcijos „Užimk Volstritą“, kuri tęsiasi jau ketvirtą savaitę, Amerikoje, Azijoje, Afrikoje, Europoje sukyla žmonės, aišku, be jokių ginklų. Akcijų dalyviai protestuoja prieš šalių finansinių institucijų ir korporacijų piktnaudžiavimus. Iš viso, tinklalapio 15october.net duomenimis, taikiąją protesto akciją palaikė žmonės iš 951 miesto 82 šalyse. Daugiau kaip 100 rašytojų, įskaitant Salmaną Rušdį (Salman Rushdie) ir  Pulicerio (Pulitzerio) premiją pelniusį romanistą Michaelą Kuninghamą (Michael Cunningham), pasirašė internetinę peticiją, reikšdami solidarumą su šiais protestais.

Tūkstančiai protestuotojų, tarp kurių buvo mokytojų ir religinių lyderių, jau nuo praėjusios savaitės pirmadienio užplūdo Čikagos centrą, reikšdami nepasitenkinimą ekonomine nelygybe. Jie buvo nusitaikę į du šiame mieste vykusius finansų sektoriaus atstovų susitikimus. Dalis demonstrantų susirinko prie pastato, kuriame vyko Hipotekos bankininkų asociacijos susitikimas, o kiti apsupo prabangų viešbutį, kuriame buvo surengta JAV išankstinių sandorių rinkos asociacijos konferencija. Protestus įkvėpė rugsėjo mėnesį Niujorke susikūręs judėjimas „Occupy Wall Street“, tačiau oficialiai jie nėra susiję. Policijos duomenimis, apie 3 tūkst. protestuotojų dalyvavo demonstracijose, kurias surengė koalicija „Stand Up Chicago“ („Stokis, Čikaga“), tarp kurios narių esama mokytojų, profsąjungų darbuotojų ir religinių lyderių. Šis judėjimas savo tinklalapyje nurodo siekiantis susigrąžinti „mūsų darbo vietas, mūsų namus ir mūsų mokyklas“. Šimtai protestuotojų, skanduojančių „Mes esame 99 procentai“, susirinko prie Čikagos prekybos valdybos ir Federalinės rezervų sistemos („Fed“) Čikagos skyriaus. Žmonės laikė plakatus su užrašais „Panaikinkite „Fed““ ir „Atšaukite Busho mokesčių lengvatas“, turėdami mintyse buvusio JAV prezidento Džordžo Bušo (George’o W. Bush) administracijos priimtas mokesčių lengvatas stambiajam verslui ir turtingiausiems amerikiečiams. „Mes iš tiesų norime pabrėžti vaidmenį, kurį atliko finansų sektorius“, – sakė koalicijai priklausančios skirtingų tikėjimų darbininkų teisių organizacijos „Arise Chicago“ („Pakilk, Čikaga“) atstovas Adamas Kaderis. Jis pridūrė, jog per šią demonstraciją daugiausia bus protestuojama prieš prasiskolinusių gyventojų turto areštus, nedarbą ir nepakankamą svarbiausių paslaugų finansavimą savivaldybėse.

Policija suėmė 27 demonstrantus, kurių daugelis vilkėjo marškinėlius su Čikagos mokytojų profsąjungos simbolika, buvo susikibę rankomis, atsisėdę gatvės viduryje ir skandavę „Gelbėkite mūsų mokyklas, gelbėkite mūsų namus!“ Netoliese protestuotojų minia šaukė „Gėda jums!“ išankstinių sandorių rinkos asociacijos nariams, stebėjusiems demonstraciją iš Čikagos meno instituto, kuriame vyko jų vakarėlis, balkono.

Čikagos meras Ramas Emanuelis (Rahmas Emanuel), kalbėdamas viename pirmadienio vakarą vykusiame renginyje, kuriame buvo diskutuojama apie socialines tendencijas, pareiškė: „Vyksta didelis ekonomikos struktūros persitvarkymas, per kurį šios šalies vidurinioji klasė jaučia nerimastingą pyktį, kokio dar nėra jautusi“.

Vienoje Bostono aikštėje policija praėjusios savaitės antradienį paryčiais suėmė apie 100 žmonių ir išvaikė demonstrantus, protestavusius prieš Volstrito politiką. Apie 200 policininkų apsupo aikštę po vidurnakčio ir įsakė protestuotojams išsiskirstyti. Jiems nepaklusus, pareigūnai demonstrantus puolė, griovė ant žemės, tempė šalin surakintus antrankiais.

Per savaitę protestai išplito po visą JAV teritoriją. Dešimtys protestuotojų areštuoti Denveryje, Sietle, Niujorke. Analogiškos demonstracijos vyko Vašingtone, Orlande, Atlantoje ir Detroite. San Diege policija panaudojo dujų balionėlius išvaikyti centrinėje aikštėje vykusią protesto akciją prieš Volstrito finansininkus. Ankstų rytą policija ėmėsi griauti palapines. Jie paaiškino, kad protestuotojai gali likti aikštėje, bet be palapinių. Vieną dalyvį areštavo, kai jis atsisėdo šalia savo palapinės ir atsisakė nuo jos trauktis. Vėliau kiti akcijos dalyviai pastatė dar vieną palapinę ir apsupo ją gyva grandine. Penktadienį apie vidudienį policija ėmė naudoti jėgą ir ašarines dujas, tačiau nė vienas demonstrantas nebuvo areštuotas. Aktyvistai persikraustė į miesto parką.

Mažiausiai 88 žmonės šeštadienį buvo areštuoti Niujorke, kur Taimso aikštėje pasaulinę protestų prieš korporacijų godumą dieną demonstrantai buvo susirėmę su raitąja policija. Policija mažiausiai 45 judėjimo „Occupy Wall Street“ protestuotojus susodino į Taimso aikštėje laukusius mikroautobusus. Į šią aikštę, kur buvo atsiųsta daug saugumo pareigūnų, suplūdo tūkstančiai demonstrantų. Susirėmimai įvyko 46-tosios gatvės ir Septintosios aveniu kampe, po visą dieną trukusių demonstracijų, kurios prasidėjo miesto finansinėje citadelėje – Niujorko protestų judėjimo centre. Raitoji policija nustūmė protestuotojus, bandžiusius patekti į Taimso aikštę. Tada dešimtys panikos apimtų žmonių pradėjo bėgti. Viena moteris pargriuvo ir patyrė galvos sužeidimą, todėl skubiai buvo išnešta neštuvais. Anksčiau policija areštavo 24 protestuotojus, įsibrovusius į vieną „Citibank“ skyrių. Dar 14 žmonių sulaikyta Vašingtono aikštės parke, o kitose miesto vietose areštuoti penki kaukėti protestuotojai. Bendras areštuotų asmenų skaičius yra 88. Studentai, šeimos su vaikiškais vežimėliais ir profesinių sąjungų nariai Volstrito link žygiavo su plakatais, skanduodami „Mes esame tie 99 procentai“, „Mes esame žmonės“ ir „Pone Obama, mums reikia jūsų paramos“. Judėjimą „Occupy Wall Street“ padrąsino penktadienio sprendimas sustabdyti planus dėl protestuotojų išvarymo iš Niujorko Zuccotti (Cukočio) parko, kuriame jie gyvena jau mėnuo. Organizatoriai sako, kad ši akcija taps tarptautinių protestų ašimi.

Anksčiau JAV sostinėje Vašingtone maždaug 200 demonstrantų žygiavo į vieną „Bank of America“ skyrių ir ketino uždaryti savo sąskaitas. Tačiau jie nebuvo įleisti, o pats skyrius – skubiai uždarytas. Majamyje, kur masinės demonstracijos yra retas reiškinys, centrinėmis gatvėmis žygiavo mažiausiai tūkstantis žmonių. Tarp jų buvo ir jaunuolių, ir pensininkų, protestuojančių prieš korporacijas, bankus ir karą.

Protestai, palaikantys akciją „Užimk Volstritą“, taip pat nuvilnijo Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, Filipinuose, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje ir kitose Europos valstybėse.

Apie 500 žmonių susirinko Honkongo finansų rajone išlieti savo pykčio dėl nelygybės ir laisvosios rinkos kapitalizmo ekscesų, o Tokijuje demonstrantai reiškė pasipiktinimą dėl Fukušimos atominės jėgainės avarijos. Judėjimo „Occupy Central“ mitinge Honkonge buvo reiškiamas solidarumas su rugsėjį Jungtinėse Valstijose prasidėjusiais protestais prieš Volstritą. Honkongas yra Azijos finansų ašis, jame įsikūrę daug tarptautinių finansų institucijų. Septynis milijonus gyventojų turintis Honkongas garsėja turtingais verslo magnatais, mažais mokesčiais ir klestinčiais komerciniais rajonais.

Sidnyje apie 600 demonstrantų įkūrė stovyklą prie Australijos centrinio banko. Šioje šalyje prie finansinių problemų prisideda rūpesčiai dėl australų aborigenų teisių ir gausiai plūstančių pabėgėlių.

Japonijos sostinėje apie 100 protestuotojų žygiavo gatvėmis, skanduodami „Užimkime Tokiją!“ Žygiuojant pro energetikos bendrovės „Tokyo Electic Power Co.“ (TEPCO), kuri eksploatuoja avarijos ištiktą Fukušimos atominę jėgainę, būstinę, taip pat buvo skanduojami šūkiai prieš branduolinę energetiką.

Ne visur protesto akcijos buvo gausios. Naujosios Zelandijos sostinėje Velingtone į demonstraciją susirinko apie 200 žmonių. Sidnyje surengta protesto akcija priešais Australijos atsargų banką. Dešimtys demonstrantų surengė mitingą prie JAV ambasados Filipinų sostinėje Maniloje.

Daugiausia protestų kilo krizės apimtose Europos šalyse. Protestuotojai piktinosi dėl didelio nedarbo ir nesąžiningos finansų elito politikos. Šios demonstracijos vyko tuo metu, kai Paryžiuje prasidėjo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) ministrų susitikimas, kuriame daugiausia buvo diskutuojama dėl euro zonos skolų krizės. Tačiau aktyvistų reikalavimai ir nuotaikos įvairiuose miestuose gana skirtingos. Eurozonai didžiausią galvos skausmą keliančioje Graikijoje protestai ir streikai – jau kasdienybė. Čia žmonės pasipiktinę griežtomis taupymo priemonėmis, atlyginimų karpymais, naujais ir didesniais mokesčiais. Tačiau dar griežtesnių reformų reikalauja tarptautiniai kreditoriai, gelbėjantys Graikiją nuo bankroto. Madride penkios eitynių kolonos susijungė Kibelės aikštėje, o vėliau protestuotojai žygiavo į Saulės Vartų aikštę, kurioje ketinta likti visą naktį.

Didžiausios protesto akcijos, peraugusios į neleistiną smurtą, vyko Italijos sostinėje ir Romoje. Kai du šimtai tūstančių gyventojų iš visos Italijos šaukė: „Vienintelis sprendimas – revoliucija!“, keli šimtai kaukėmis veidą slėpusių chuliganų padeginėjo automobilius, daužė parduotuvių, bankų langus, užpuolė bažnyčią, padegė gynybos ministerijos priestatą. Pasak liudininkų, smurto išpuolius Romoje vykdė gobtuvais veidus prisidengę demonstrantai, siejami su radikaliu „Juodųjų blokų“ judėjimu, kurio kovotojai ir anksčiau siautėdavo per demonstracijas. Buvo sužeista apie 140 žmonių, patirta apie du milijonus eurų nuostolių. Romos meras Džianis Alemano (Gianni Alemanno) dėl smurto apkaltino „keletą tūkstančių banditų iš Italijos ir turbūt iš visos Europos, kurie įsiliejo į demonstraciją“. Italijos studentai Milane, protestuojantys prieš švietimo finansavimo mažinimą, užmėtė šiukšlėmis ir kiaušiniais miesto bankų ir finansinių įstaigų skyrius, taip pat ir „Goldman Sachs“ būstinę. Po susidūrimo su banko apsauga įpykę studentai ištepliojo „Goldman Sachs“ pastato sienas dažais ir išmėtė prie banko būstinės krūvas šiukšlių.

Protestai vyko ir Šiaurės šalyse. Nepritariantys pasaulio ekonomikos politikai žmonės rinkosi į centrinę Stokholmo aikštę, apie du tūkstančiai žmonių susirinko Konpenhagos centre Danijoje – šalyje, kurioje, daugelio apklausų duomenimis, žmonės gyvena geriausiai. Londone rugpjūtį kilus milžiniškoms riaušėms policija buvo kaltinama užklupta nepasiruošusi, tad dabar Didžiosios Britanijos sostinės centre sustiprintos policijos pajėgos. Demonstrantus, kurių kai kurie buvo su kaukėmis ir žygiavo nuo Šv. Pauliaus katedros prie netoliese esančios Londono akcijų biržos, policija sustabdė. Įvyko tik nedideli susistumdymai, areštuoti penki žmonės. Trys iš jų užpuolė policijos pareigūnus, o du buvo sulaikyti dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Demonstracija tęsėsi ir sutemus, o policija ragino protestuotojus palikti rajoną. Demonstrantai nešėsi transparantus su užrašais „Kontratakuot“ („Strike Back“), „Jokių mažinimų“ ir „Goldman Sachs“ yra velnio darbas“. Protestas, vykęs aidint gitaroms ir būgnams, iš esmės buvo taikus, o katedra nebuvo uždaryta lankytojams. Organizatoriai, pasivadinę grupe „OccupyLSX“ („Užimk Londono akcijų biržą“), vylėsi sulaukti tūkstančių dalyvių, nes socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“ paramą pareiškė maždaug 15 tūkst. žmonių. Prie maždaug 800 žmonių prisidėjo „WikiLeaks“ įkūrėjas Julijanas Asandžas (Julian Assange). J. Asandžą, lydimą asmens sargybinių, demonstrantai sutiko šiltai. Jis kreipėsi į juos nuo katedros laiptų: „Viena priežasčių, kodėl remiame tai, kas vyksta čia, „Occupy London“ („Užimk Londoną“), yra ta, kad bankininkystės sistema Londone gauna korumpuotus pinigus“, – pareiškė jis.

Vokietijoje demonstrantai ragino stabdyti bankų diktatūrą. Frankfurte žmonės rinkosi prie Europos centrinio banko, reikalaudami neparduoti demokratijos. Lenkai protestuoti prieš politikų nejautrumą rinkosi prie Varšuvos universiteto. Šeštadienį Talino centrinėje Laisvės aikštėje susirinko apie šimtas žmonių palaikyti pasaulinės protesto akcijos prieš vyriausybes ir bankus. Kaip skelbė akcijos organizatoriai, Estija – vienintelė iš Baltijos šalių, dalyvavusi „Pasaulinės revoliucijos 2011“ akcijoje.

Prie protestuojančio pasaulio nežymiai prisijungė ir Lietuva. Sostinėje, Vinco Kudirkos aikštėje, buvo susirinkę apie dešimt žmonių. Žiniasklaidai išplatintame pranešime akcijos organizatoriai aiškino, kad viso pasaulio valstybėse daugėja žmonių, kurie jungiasi į judėjimą už realią demokratiją. „Valdančiosios pasaulio jėgos tarnauja mažumos interesams ir ignoruoja daugumos gyventojų interesus, daro žalą žmonėms ir aplinkai“, – skelbta organizatorių kvietime. Tačiau Vilniuje vykęs nedidelis protestas net nebuvo įtrauktas į protestavusių miestų sąrašą

© 2011 „XXI amžius“