Didžiojo dvidešimtuko ministrai sprendė euro zonos krizę

Penktadienį Paryžiuje susitiko didžiausių pasaulio ekonomikų finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai. Jie mėgino surasti išeitį iš gilėjančios euro zonos skolų krizės. Susitikimas vyko esant tokioms aplinkybėms, kai svarbiausias prioritetas Didžiajam dvidešimtukui – ieškoti, kas padėtų užtikrinti euro zonos stabilumą. G-20 šalys, neįeinančios „į euro zoną, pasiskundė, kad krizė Europoje atsiliepia jų ekonomikoms“. Japonijos finansų ministerijos vadovas Dziunas Adzumis (Junas Azzumi) sakė: „Europai reikia pagaliau susitvarkyti savo skolas, nes jeigu ši krizė nebus įveikta, ji pradės atsiliepti besivystančioms šalims, iki šiol išgyvenusioms veržlų augimą“. Jo kolega iš Kanados Džimas Flaertis (Jim Flaherty) pažymėjo, kad pasaulio ekonomikos slydimo į recesiją pavojus smarkiai išaugs, jeigu europiečiai nesusitars susitikime, įvyksiančiame kitą sekmadienį Kanuose (Prancūzija). Didžiausios pasaulio ekonomikos paragino Europą atsikratyti neryžtingumo ir per savaitę suderinti skolų krizės, keliančios grėsmę pasaulio ekonomikai, įveikimo planą. Derybų,  trukusių dvi dienas, metu buvo tikimasi, kad besivystančios šalys sutiks padidinti savo indėlį į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), kad padėtų užtikrinti, jog jis nepristigs lėšų, jeigu krizė paaštrėtų. Netikėtai griežtas Didžiajam dvidešimtukui pareiškimas ragina Europos Sąjungą (ES) per susitikimą spalio 23 dieną „ryžtingai atsakyti į dabartines problemas aiškiu veiksmų planu“. Prancūzijos finansų ministras Fransua Baruenas (Francois Baroinas), pirmininkavęs Dvidešimtuko susitikime Paryžiuje, sakė, kad Prancūzija ir Vokietija – didžiausios euro zonos šalys – beveik suderino planą, kaip sumažinti Graikijos skolas ir apsaugoti Europos bankus. Dvidešimtuko susitikimo komunikate euro zona raginama „pasiekti kuo geresnių rezultatų panaudojant gelbėjimo fondą – Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF), – kad būtų užkirstas kelias krizei plisti.

Prieš G-20 finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimą stiprėjo spaudimas euro zonos šalims kuo skubiau rasti priemonių suvaldyti krizę, pradedančią apimti bankus ir gali sužlugdyti stringantį ūkio atsigavimą. JAV iždo sekretorius Timotis Geitneris (Timothy Geithner) penktadienį pareiškė, kad G-20 tikisi iš Europos „aiškaus įsipareigojimo“. Taip pat tikimasi, kad G-20 finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai įkvėps Europos Sąjungos (ES) lyderius kitą savaitgalį Kanuose vyksiančio Bendrijos viršūnių susitikimo metu priimti ryžtingų sprendimų, kad galutinai išspręstų dabartinę krizę. Spalio 23 dieną vyks Europos Sąjungos viršūnių susitikimas ir iki tol Prancūzijos ir Vokietijos valdžia žada paskelbti naujai parengtą krizės įveikimo planą. 2009 metais Didžiojo dvidešimtuko šalys priėmė suderintą pasaulinės ekonomikos krizės įveikimo programą, tačiau šių metų susitikime grėsė skilimas: pasaulio visuomenė ginčijasi dėl neryžtingų Europos veiksmų krizei įveikti, kuri prasidėjo prieš dvejus metus Graikijoje, o Vašingtonas kariauja valiutų karą su Pekinu. Prancūzija ir Vokietija galvoja skirtingai atlikti bankų rekapitalizaciją – Vokietija nori ryžtis antrajai nuostolių Graikijos obligacijų turėtojams bangai, o Paryžius su tokiu scenarijumi nesutinka. Dvi euro zonos didžiosios valstybės taip pat skirtingai žiūri į valiutos bloko bendrų obligacijų idėją, nes Vokietija nenori didinti skolinimo kainos.

Įvykęs susitikimas – svarbus etapas prieš G-20 susitikimą Kanuose ir, kaip sakė vienas G-20 dalyvių, „vertinga galimybė padaryti spaudimą euro zonai“. Japonija paragino partnerius Europoje remti savo bankus. Diplomatinių sferų šaltinis iš vienos besivystančių šalių Paryžiuje vykusio dviejų dienų G-20 finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimo metu pareiškė nuomonę, kad Tarptautiniam valiutos fondui, neoficialiais duomenimis, gali prireikti 350 mlrd. dolerių papildomų lėšų siekiant įgyvendinti programas, skirtas skolų krizei įveikti. Apie būtinybę įlieti papildomą kapitalą į TVF prabilta po to, kai Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ (S&P) sumažino ilgalaikį Ispanijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu – nuo AA iki AA-. Ispanijos ekonomikai gelbėti prireiktų daug daugiau lėšų nei sprendžiant „Graikijos klausimą“, ir TVF lėšų gali neužtekti. Kiek anksčiau TVF vadovė Kristina Lagarde skelbė, kad turimų fondo lėšų gali neužtekti, jeigu krizė Europoje toliau gilės. Ekspertų išvados rodo, kad „blogiausio scenarijaus atveju“ TVF gali prireikti 840 mlrd. dolerių. Europos pareigūnai vadino labiausiai tikėtinu sprendimą 440 mlrd. eurų fondą panaudoti problemų turinčių šalių obligacijų pirkėjų dalinėms garantijoms, siekiant stabilizuoti rinką. Kai kurių valstybių mėginimams padidinti Tarptautinio valiutos fondo apimtį krizei suvaldyti prieštarauja JAV ir kai kurios kitos šalys. Visi žvilgsniai dabar nukreipti į Europą.

© 2011 „XXI amžius“