Lietuva ribosis su Eurazija?

Kastytis Stalioraitis

Vienas mano bičiulis, istorikas, su kuriuo daug kartų maloniai važiavau iš Vilniaus į Marijampolę per Prienus ir atgal, kertant Nemuną kartais primindavo, kad XIX amžiuje šiame regione Nemunas buvo laikomas Europos ir Azijos riba. Kita vertus, Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas, Nemuno vagoje pasirašęs Tilžės taikos sutartį su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I, netrukus pasiekęs Maskvą pareiškė, kad Vilnius – paskutinis Europos miestas Rytuose. Galėtume padaryti paradoksalią išvadą, kad ne tik Europos, bet ir Eurazijos centras yra kažkur Lietuvoje. Tokiame kontekste būsimo Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Valdimirovičiaus Putino pareiškimas apie būsimą Eurazijos Sąjungą buvusios SSRS teritorijoje be Lietuvos žinios atrodo mažų mažiausiai keistas.

V. Putino Eurazijos Sąjunga – rusiška Šengeno zona

Laikraštyje „Izvestija“ spalio 4 d. išspausdintame straipsnyje anksčiau „didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa“ Sovietų Sąjungos žlugimą pavadinęs būsimasis Rusijos prezidentas (naujas titulas Rusijoje) Vladimiras Putinas pateikė pasiūlymą. Jis sakė norįs sutelkti buvusias Sovietų Sąjungos respublikas į Eurazijos Sąjungą (EuAzS), kurios pagrindu būtų Muitų sąjunga, kuriai priklauso Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas. Ši sutartis numato, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. tarp šių valstybių bus panaikintos visos kliūtys, trukdančios laisvai prekybai bei laisvam kapitalo ir darbo jėgos judėjimui. Putinas žadėjo, kad EuAzS vyraus suderinti veiksmai pagrindinėse ekonomikos valdymo srityse – makroekonomikoje, konkurencijos taisyklių sudaryme, techninių reglamentų ir žemės ūkio subsidijų, transporto ir natūralių monopolijų tarifų srityse.  Po to seks bendra vizų ir migracijos politika, kuri leisianti visiškai atsisakyti pasienio kontrolės vidaus sienose, kitaip tariant, kūrybiškai pritaikyti Šengeno susitarimų patirtį, kuri ne tik tapo gėriu patiems europiečiams, bet ir visiems atvažiuojantiems į ES valstybes dirbti, mokytis ar pailsėti. Vietoje 7000 km ilgio Rusijos ir Kazachstano sienos apsaugos atsiras kokybiškai naujos galimybės vystytis pasienio regionų bendradarbiavimui. Migracijos, pasienio kontrolės ir kitokių barjerų, taip pat dabar veikiančių „darbo kvotų“  atsisakymas reikš galimybę be jokių apribojimų pasirinkti gyvenamąją vietą, gauti išsilavinimą, dirbti. Tokios laisvės SSRS nebuvo, – sakė V. Putinas.

Verslui – plačiausios galimybės

Pasak būsimo Rusijos prezidento, verslui atsivers plačiausios galimybės. „Kalbu apie naujas dinamiškas rinkas, kuriose veiks bendri reikalavimų prekėms ir paslaugoms standartai, dažniausiai unifikuoti su europietiškais. Tai svarbu, nes mes dabar pereiname prie šiuolaikinių techninių reglamentų ir suderinta politika leis mums išvengti technologinių atotrūkių ir banalių produkcijos nesuderinamumų. Dar daugiau, kiekviena mūsų valstybių kompanijų faktiškai galės naudotis visais nacionalinio gamintojo privalumais ir priėjimu prie valstybinių užsakymų bei kontraktų. Natūralu, kad norėdamas įsitvirtinti tokioje atviroje rinkoje verslas turės rūpintis savo efektyvumu, mažinti sąnaudas, investuoti į modernizaciją. Vartotojas iš to tik išloš“, – svajojo V. Putinas. „Sykiu mes galime kalbėti ir apie tikros „jurisdikcijų konkurencijos“ pradžią, apie kovą už verslininką. Juk kiekvienas rusų, kazachų ar baltarusių verslininkas gauna teisę rinktis, kurioje iš trijų šalių jis registruos savo firmą, tvarkys reikalus, registruos krovinius muitinėse. Tai rimtas stimulas nacionalinėms biurokratijoms tobulinti rinkos institutus, administracines procedūras, gerinti verslo ir investicijų klimatą. Taigi šalinti tas „siauras vietas“ ir trūkumus, kurių anksčiau nesiekė rankos, tobulinti įstatymus pagal geriausią pasaulio ir Europos praktiką. Savo laiku europiečiams prireikė 40 metų, kad nueitų kelią nuo Europos anglies ir plieno susivienijimo iki pilnavertės Europos Sąjungos. Muitų Sąjungos ir Vieningos ekonominės erdvės kūrimas vyksta žymiai dinamiškiau, nes atsižvelgiama į ES ir kitų regioninių susivienijimų patyrimą. Mes matome ir stipriąsias, ir silpnąsias jų puses. Ir čia – mūsų akivaizdus pranašumas, leidžiantis išvengti klaidų, įvairaus pobūdžio biurokratinių trikdžių pakartojimo. Mes siūlome galingo viršnacionalinio susivienijimo, sugebančio tapti vienu iš šiuolaikinio pasaulio polių ir vaidinančio efektyvaus ryšio tarp Europos ir dinamiško Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono, modelį. Gamtinių resursų, kapitalų ir žmogiškųjų potencialų visuma leis EuAzS tapti konkurencinga industrinėse ir technologinėse lenktynėse varžantis dėl investorių, dėl naujų darbo vietų sukūrimo ir pažangos gamyboje“, – aiškino būsimasis Rusijos prezidentas.

Vadovausis laisvės ir demokratijos vertybėmis

Kartu V. Putinas pastebėjo, kad „kai kurie mūsų kaimynai savo nenorą dalyvauti pažengusiuose projektuose posovietinėje erdvėje aiškina tuo, kad tai esą prieštarauja jų europietiškam pasirinkimui“. „Mes nesiruošiame nuo ko nors atsitverti ar su kuo nors susipriešinti. EuAzS bus kuriamas remiantis universaliais integraciniais principais kaip neatsiejama Didžiosios Europos, besivadovaujančios vieningomis laisvės, demokratijos ir rinkos dėsnių vertybėmis, dalis“, – kalbėjo V. Putinas.

Ostapo Benderio keliu

Panašiai praėjusio šimtmečio pradžioje kalbėjo Ostapas Benderis gūdaus Vasiukų miestelio prie Volgos šachmatų mėgėjams, nušviesdamas didingą vasiukiečių ateitį, kai Vasiukai taps moderniausiu Sovietų Rusijos miestu Nju Maskva, o Maskvai liks provincijos miesto vaidmuo. Reikia tik, sakė jis, kad jie padėtų įgyvendinti pasaulinio šachmatų turnyro surengimo Vasiukuose idėją, o tam reikalui iš pradžių užtektų keliolikos rublių pašto išlaidoms – sukviesti į Vasiukus įžymiausius pasaulio šachmatininkus, kuriuos asmeniškai pažįsta. Mat, didysis kombinatorius, netyčia užklydęs į Vasiukus, buvo labai alkanas ir neturėjo pinigų.

V. Putinui, aišku, ne alkis rūpi. Rusijoje artėja gruodį įvyksiantys parlamento „rinkimai“, o kovą – ir prezidento „rinkimai“. Matyt, su didinga Eurazijos Sąjungos idėja bus lengviau įtikinti Vakarų politologus ir komentatorius, jog „rinkimus laimėti“ būta pagrindo. Sužavėti EuAzS idėja rusai visi kaip vienas ateis prie balsavimų urnų ir pasisakys už partiją ir vyriausybę. Yra dar parako senojoje parakinėje.

Pasak V. Putino, EuAzS bus išplėsta, priėmus Centrinės Azijos šalis Kirgiziją ir Tadžikistaną. Nepaminėjo Ukrainos, Užkaukazės respublikų, Moldovos, Turkmėnijos ir Uzbekijos. Jis pareiškė, kad visoms buvusioms SSRS respublikoms kelias į Eurazijos Sąjungą – atviras.

Politologai ir komentatoriai suskubo vertinti

Pasaulio politologai ir komentatoriai suskubo vertinti EuAzS sukūrimo planus.  Vieni – rimtu veidu svarsto, kad V. Putino dvare nugalėjo rusakalbių idelogo Aleksandro Dugino imperinė Rusijos ateities vizija, kiti tvirtina, kad tai – nieko naujo, nes Rusijoje susikaupė per daug socialinės, tautinės ir religinės neapykantos ir per daug ginklų, kad būtų galima apskritai galvoti apie unitarinę valstybę. Dauguma, aišku, įžvelgė imperines Rusijos valdžios užmačias, tačiau išsišaipė iš jų ir pastebėjo, jog politinė, ekonominė ir socialinė situacija Rusijoje tokia nepatraukli, kad visa tai galima paaiškinti nebent priešrinkimine prezidento kampanija. Be to, pastebi jie, viso to, ką Putinas žada EuAzS, jis net nebandė įgyvendinti savo Rusijoje.

Aštriausi komentarai – iš Gruzijos

Aštriausi komentarai pasipylė, žinoma, iš Gruzijos. Jau kitą dieną po V. Putino pasisakymo Gruzijos žinių agentūros tinklalapyje „Gruzija Online“ komentatorius Tengizas Ablotija straipsnyje rusų kalba „Putino Eurazija“ komentuodamas jo patikinimus, kad jis nesiruošia atkurti SSRS, rašė: „Prieš kelerius metus Rusijos nacionalinis lyderis viename iš savo pasisakymų kupinas patoso pareiškė: „Tas, kuris nesigaili Sovietų Sąjungos subyrėjimo, neturi širdies, o tas, kuris nori jos atkūrimo, neturi galvos“. Įtarinėjau, kad VVP (Vladimiro Vladimirovičiaus Putino) galvoje ne viskas tvarkoj, bet kad taip radikaliai... Žinoma, Putinas nesvajoja apie „visuotinio teisingumo“ visuomenę, visišką lygiteisiškumą, eiles prie dešros... Tiek „skarbo“ prisivogta per 20 metų, ir dabar visa tai – į bendrą taupyklę, suryti kitiems biurokratams, išmokėti neuždirbtus atlyginimus, neužtarnautas pensijas, vykdyti socialinius įsipareigojimus veltėdžiams? Na, jau ne, ačiū. Nereikalinga V. Putinui ir bendra pilnavertė valstybė su centralizuotu valdymu, atsakomybe už regionus ir kitokiais nemalonumais. Pasak autoriaus, Putino EuAzS – Michailo Gorbačiovo svajonė apie modernizuotą SSRS su beveik nepriklausomomis respublikomis, su rinkos ekonomika ir suvokimu, kad „jų“ visi dar bijo. Jo nuomone, V. Putinas siūlo tai, ką 1991 m. rugpjūtį SSRS vadino „Sąjungine sutartimi“, kuri būtų buvusi pasirašyta, jei ne senių iš absurdo teatro su drebančiomis rankomis bandymas viską pasukti atgal. T. Ablotijos nuomone, dabartinėje Rusijoje nerašytos žaidimo taisyklės yra vienos iš šlykščiausių pasaulyje. „Jūs galite turėti gerus įstatymus, bet  blogas žaidimo taisykles, ir tuomet jūsų valstybei – galas“, – tvirtina T. Ablotija.

Prie Pilsudskio širdies susijungs Vladimiro Putino ir Radoslawo Sikorskio interesai

Lietuvoje rusakalbiai mano, kad tai – pakvietimas ir Baltijos valstybėms, kurių savanorišku įstojimu į SSRS 1940 metais būsimasis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekada nesuabejojo. Paakinti Lenkų rinkimų akcijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio paramos jai pavyzdžio, jie kreipėsi pagalbos į Rusiją, prašydami padėti išsaugoti išsilavinimą rusų kalba. Spalio 13 d. per vaizdo tiltą Vilnius–Maskva, kuriame dalyvavo Lietuvos rusakalbių visuomeninių organizacijų atstovai ir tautiečių užsienyje kuratoriai iš Maskvos, Lietuvos rusakalbiai skundėsi, kad Rusija šiuo atžvilgiu nieko nedaro. Savo ruožtu Maskvos rusakalbiai tvirtino, kad Rusija tik dabar pradėjo daryti tai, kuo turėjo pasirūpinti prieš 20 metų – palaikyti užsienio šalyse gyvenančius rusus. Jie pasakė, kad rusų kalbos išsaugojimas užsienyje yra strateginė Rusijos vadovybės užduotis, kuri remiasi Eurazijos Sąjungos projektu. „Kalbėdami apie didelį Eurazijos projektą, turime mintyse projektą visoje posovietinėje erdvėje“, – pabrėžė Maskvos valstybinio universiteto istorijos fakulteto dekano pavaduotojas Aleksejus Vlasovas. „Baltijos šalims siūloma prisijungti prie sėkmingų valstybių sąjungos, o sėkminga netapsi, jei žmonės bus neišsilavinę, nežinos savo istorijos. Svarbiausia užduotis – humanitarinės švietimo erdvės atkūrimas“, – sakė A. Vlasovas.

Pats laikas mokytis iš savo istorijos.

© 2011 „XXI amžius“