Latvijoje laimėjo latvių kalba

Tiltas per Daugavos upę Latvijos sostinėje Rygoje

Maždaug 44 proc. Latvijos gyventojų iš 2,3 mln. yra rusakalbiai. Beveik 16 proc. jų neturi Latvijos pilietybės ir todėl negali nei dalyvauti rinkimuose, nei dirbti valstybės struktūrose. Valstybinė kalba Latvijoje yra latvių kalba. Rusų kalba turi užsienio kalbos statusą. Didelis ne latvių gyventojų skaičius Latvijoje sudaro ypatingą padėtį, nes savo šalyje latviai gali greitai prarasti pagrindinės tautos padėtį.

Padėtis paaštrėjo, kai rusakalbiai Latvijos gyventojai, kiršinami poimperinių jėgų, nusprendė „demokratiniu“ keliu primesti Latvijai rusų kalbą kaip antrąją valstybinę kalbą. Nuo lapkričio 1 dienos už Latvijos konstitucijos pataisas, numatančias suteikti rusų kalbai antrosios valstybinės statusą, pasirašė 130678 piliečiai. Prie jų pridedami 12533 parašai, surinkti pirmajame etape, tad iš viso už konstitucijos pataisas tada buvo pasirašę 143211 Latvijos piliečių. Netrukus buvo surinkti 183 tūkst. 46 parašai, ir tada viršytas pagal įstatymą reikalingas skaičius (154379). Tokiu atveju parlamentui galėjo būti pateiktas prašymas dėl konstitucijos pataisų. Jei deputatai pataisas atmestų, turėtų būti rengiamas referendumas.

Tačiau susidariusią sunkią padėtį išgelbėjo Latvijos parlamentas – praėjusį ketvirtadienį jis nepatvirtino įstatymo projekto, pagal kurį rusų kalba būtų tapusi antrąja valstybine kalba. Prezidentas Andris Berzinis parlamentui pateikė įstatymo projektą, kuriame numatyti Konstitucijos pakeitimai paskelbiant antrąją valstybinę kalbą. Pasak A. Berzinio, „prieštaringai vertinamas projektas neprisidėtų prie Latvijos žmonių vienybės“. „Antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimas rusų kalbai yra Latvijos, kaip nacionalinės valstybės, paneigimas ir prieštarauja Konstitucijos pagrindams“, – sakė A. Berzinis.

60 iš 100 parlamentarų balsavo prieš šį įstatymo projektą, vienas susilaikė ir 31 Latvijos opozicinės partijos narys išėjo iš parlamento, taip protestuodami prieš šį pasiūlymą.

Jau lapkričio pabaigoje prezidentas perspėjo, kad parašų už rusų kalbą, kaip antrąją valstybinę kalbą, Latvijoje rinkimas apsunkins tolesnį visuomenės suartėjimą. „Iš dalies Latvijos visuomenėje dvi informacinės erdvės buvo visą laiką, bet per 21-erius Latvijos nepriklausomybės metus labai logiškai vyko suartėjimas ir išsilyginimas. Tai aš jaučiu stebėdamas latvių ir rusų bendruomenes Liepojoje ir Daugpilyje. Ypač Daugpilyje man susidarė geras įspūdis. Aš nejaučiu susvetimėjimo plataus masto ryšiuose tarp žmonių. Tai, kad kai kurios jėgos mėgina tai padidinti, yra kitas klausimas. Parašų rinkimas, žinoma, pristabdys tolesnį visuomenės suartėjimą, bet didelio efekto neduos“, – teigė A. Berzinis. Toliau buvo dar aštriau. Gruodžio 5-ąją Latvijos prezidentas pareiškė atsistatydinsiąs, jei rusų kalba taps antrąja valstybine kalba šalyje. „Vienintelis dalykas, kurį galiu pažadėti dėl kalbos: kol tai priklausys nuo manęs, to nebus. Jei vis dėlto taip įvyktų, aš pasitrauksiu iš posto“, – sakė prezidentas tą pirmadienį per pokalbį su žurnalistais.

Latvijos valdančioji koalicija paragino visų tautybių Latvijos piliečius dalyvauti artėjančiame referendume ir balsuoti prieš antros valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai, nes valstybinė latvių kalba yra Latvijos nepriklausomybės pagrindas. Koalicija pranešime teigė, kad vienintelis peticiją dėl valstybinės kalbos pateikusių ir gyventojų parašus surinkusių politikų tikslas yra pasinaudoti referendumu ir suskaldyti Latvijos visuomenę. Todėl koalicija ragino visų tautybių piliečius dalyvauti referendume ir balsuoti prieš rusų kalbos, kaip valstybinės, statusą ir taip įtvirtinti Latvijos valstybės etninį ir demokratinį identitetą.

© 2011 „XXI amžius“