|
|
Baigėsi karas Irake
Kastytis Stalioraitis
Praėjusią savaitę mūsų sąjungininkė JAV pareiškė, kad išveda paskutinius savo kareivius iš Irako. Jos parama Irakui apsiribos karo specialistų, ekspertų ir patarėjų dalyvavimu sprendžiant Irako naftos, vidaus ir užsienio problemas. Tačiau problemos išlieka. Be to, šalia Irako yra Iranas, o už jo Afganistanas ir Pakistanas. Oficialiai JAV karas Irake baigėsi, bet kas bus toliau, niekas nežino
|
|
|
Ryga
Gintautas Ereminas
|
|
Žvilgsnis į centrinę Rygos aikštę
|
Latvija ne tik mūsų kaimynė, bet ir pagal tautinę, kalbinę, istorinę raidą yra artima, netgi broliška tauta. Priklausiusi Livonijos ordinui, turėjusi konfliktų ir su tuometinėmis lietuvių gentimis, vėliau kai kurios dalys įėjo į Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sudėtį ar priklausomybę, o dar vėliau, kaip ir Lietuva, pateko į Rusijos imperijos sudėtį, nuo 1918 metų jos istorija beveik sutapo su Lietuvos istorija 1918 metais paskelbė nepriklausomybę, o 1940 metais ją prarado, 1990-aisiais vėl tapo nepriklausoma. Su Latvijos istorija glaudžiai susijusi jos svarbiausio miesto dabartinės sostinės Rygos istorija.
|
|
|
Latvijoje laimėjo latvių kalba
|
|
Tiltas per Daugavos
upę Latvijos sostinėje Rygoje
|
Maždaug 44 proc. Latvijos gyventojų iš 2,3 mln. yra rusakalbiai. Beveik 16 proc. jų neturi Latvijos pilietybės ir todėl negali nei dalyvauti rinkimuose, nei dirbti valstybės struktūrose. Valstybinė kalba Latvijoje yra latvių kalba. Rusų kalba turi užsienio kalbos statusą. Didelis ne latvių gyventojų skaičius Latvijoje sudaro ypatingą padėtį, nes savo šalyje latviai gali greitai prarasti pagrindinės tautos padėtį.
|
|
|
Svečiai iš Donecko: manėme, kad Lietuva bus labiau išsiveržusi į priekį
Gintaras Visockas
Prieš keletą dienų Vilniuje viešėjo grupė Ukrainos žurnalistų, mokytojų iš Donecko miesto. Turėjau retą progą pabendrauti su Ilja Suzdalevu, Jelizaveta Gončarova ir Natalija Vinickaja. Nors svečiai labiausiai domėjosi Lietuvos jaunimui skirta spauda, mat jie patys savo regione leidžia jaunajai kartai skirtus leidinius, neišvengiamai kalbėjomės ir apie lietuviškas bei ukrainietiškas politines intrigas. Neišvengėme ir palyginimų, kuo Ukraina skiriasi nuo Lietuvos ir kuo šios valstybės šiuo metu panašios?
|
|
|
Į Tarptautinį Valiutos Fondą. Ir kuo greičiau!
Saulius Stoma
Pasaulio ekonomika rodo tendencijas, būdingas Didžiajai depresijai. Baisūs žodžiai, tačiau jie ne mano. Tai pasakė garsiausi pasaulio ekonomistai, o dabar pakartojo ir Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde. Čia jau nebe juokai... Ir lyg tyčia Lietuvoje klostosi chaotiška situacija, kai nebežinai, kokie sprendimai bus priimami rytoj ir kas tai darys. Tiesa, ekspertai sako, kad naujai krizės bangai esame pasiruošę daug geriau nei 2008 metais. Tuomet Lietuvos ūkis smigo žemyn 15 proc., sprogo nekilnojamo turto ir vartojimo burbulai. Lietuva, per pastaruosius kelerius metus sumažinusi biudžeto deficitą ir darbo sąnaudas, patyrusi vidinę devalvaciją, finansų rinkose vertinama geriau už Italiją ar Ispaniją.
|
|
|
Lenkija ir Lietuva: tautinių mažumų padėtis
Nenutylantis Lietuvos lenkų, taip pat ir Lenkijos valdžios reikalavimas keisti Lietuvos švietimo įstatymą skatina pasižiūrėti į tautinių mažumų padėtį abiejose kaimyninėse šalyse, nes šis ginčas jau perėjo į tarptautinę sritį. Vis blogėjančia tautinių mažumų padėtimi Lenkijoje skundžiasi ne tik lietuviai, bet ir kitų tautinių mažumų atstovai. Lenkijos ukrainiečių sąjunga, leidžianti savaitinį laikraštį ir ukrainiečių literatūros almanachą, sako, kad tik šie spaudiniai atspindi realią tautinių mažumų padėtį. Lenkijoje gyvenantys ukrainiečiai įsitikinę, kad šešerius metus Lenkijoje veikiantį tautinių mažumų įstatymą laikas taisyti. Jiems yra nepriimtinas Lenkijos valdžios nenoras prisiimti teisinę ir materialinę atsakomybę už 1947-aisiais vykdytą akciją Wisla, kai ukrainiečiai prievarta buvo išskaidyti po visą Lenkiją. Daugelis Vakarų šalių tautinių mažumų įstatymą taiko, jei vietovėje gyvena per 10 procentų kitos tautos atstovų. Lenkijoje, pavyzdžiui, dvikalbius gatvių pavadinimus galima kabinti, tik jei tautinės mažumos sudaro ne mažiau kaip 20 procentų.
|
|
|
Makro ir mikro pasaulių žinios
Patvirtino dviejų Žemės dydžio planetų egzistavimą
Astronomams pirmą kartą pavyko aptikti du Žemės dydžio pasaulius, skriejančius aplink į Saulę panašią žvaigždę. Viena iš planetų yra vos 3 proc. didesnė nei Žemė, kita 13 proc. mažesnė, šiek tiek smulkesnė nei Venera. Manoma, kad planetos sudarytos iš uolienų, panašiai kaip Žemė, tačiau jos skrieja labai arti savo žvaigždės, Kepler-20, kad jų temperatūra greičiausiai per daug aukšta, kad būtų palanki gyvybei egzistuoti. Didesniojoje planetoje, Kepler-20f, metai trunka 19,5 dienų. Ji turi storą vandens garų atmosferą. Mažesnioji, Kepler-20e, aplink žvaigždę apskrieja per 6,1 dienų.
|
| |
|
