Vengrijos konstitucija ir pasaulio liberalai

Mitinguose – plakatai, pritariantys premjerui V. Orbanui

Lietuvos politinėje žiniasklaidoje jau kuris laikas sklando neįprasti klausimai: kas netinka naujojoje Vengrijos konstitucijoje, kuo Vengrija nusikalto Europai? Liberaliosios ir kairiosios Europos jėgos grasina sankcijomis ir kėsinasi pažeisti šalies suverenitetą. Ir pačioje Vengrijoje iš karto po Naujųjų į gatves protestuodami išėjo tūkstančiai vengrų, esą kritikuodami premjero Viktoro Orbano vyriausybės veiklą, vykdomas reformas vadindami nedemokratiškomis ir garsiai skanduodami, kad premjeras šalį pavertęs „Orbanistanu“. 27 narių Europos Komisija (EK) pagrasino Vengrijos premjero V. Orbano vyriausybei Europos Teisingumo Teismo veiksmais dėl tariamo demokratinių teisių pažeidinėjimo ir „paragino“ Vengriją kuo greičiau atšaukti tris itin ginčijamus konstitucijos pakeitimų paketus. Tačiau vyriausybė susilaukė vengrų tautos pasitikėjimo: atsakydami į Europos Sąjungos (ES) kišimąsi į suverenios valstybės reikalus praėjusį šeštadienį į Budapešto gatves išėjo 100 tūkst. žmonių, palaikydami vyriausybę. Demonstracija buvo pavadinta „Taikiomis eitynėmis už Vengriją“. Žmonės buvo pasipiktinę Europos Parlamento (EP) socialistų ir liberalų spaudimu pakeisti konstituciją. Ypač išraiškingi buvo šūkiai „Kolonializacija: 1956 Sovietų tankai, 2012 Vakarų bankai“. Vengrai reiškė pasipiktinimą Europos kairiąja ir liberalia spauda, valdoma bankų ir darančia spaudimą vengrų tautai. Panašiai prieš Vengrijos konstituciją ir šalies politikus didžiausią įniršį rodo ir kai kuri prokomunistinė ir liberali Lietuvos spauda, ypač „Lietuvos rytas“. Tad kas gi vyksta Vengrijoje, o tiksliau, Europos Sąjungos suverenioje Vengrijos valstybėje, atsisakiusioje komunistinės 1949 metų konstitucijos?

2012 m. sausio 1-ąją Vengrijoje įsigaliojo nauja šalies konstitucija. 2011 metais patvirtinta naujoji Vengrijos konstitucija prasideda Dievo vardo paminėjimu. Tai vienintelė Europoje konstitucija, įtvirtinusi nuostatą apie gyvybės pradžią. Joje įrašyta, kad gyvybė prasideda nuo pat gyvybės pradėjimo momento. Dar svarbu ir tai, kad konstitucijoje aiškiai išdėstyta, jog santuoka sudaroma tik tarp skirtingų lyčių asmenų. Tokia krikščioniška nuostata užkerta kelią homoseksualų santuokų įteisinimui. Kadangi šeima yra tautos išlikimo pagrindas, nustatant mokesčius reikia atsižvelgti į vaikų auginimo išlaidas. Pagal naująją konstituciją šalis nuo šiol vadinasi ne Vengrijos Respublika, o tiesiog Vengrija. Akcentuojami doros ir moralės dalykai, krikščionybės vaidmuo išsaugant tautiškumą, įtvirtinamas suvienytos Vengrijos tautos idealas užsienyje gyvenančių vengrų atžvilgiu. Konstitucijoje numatyta galimybė suteikti balsavimo teises užsienyje gyvenantiems vengrams. Vengrijos pagrindinį įstatymą balandį priėmė parlamentas, kuriame du trečdalius turi premjero V. Orbano centro dešiniųjų partija „Fidesz“.

Naujajai konstitucijai pritaria Vengrijos Katalikų Bažnyčios vadovai. Duodamas interviu Vatikano radijui, Esztergomo-Budapešto arkivyskupijos vyskupas augziliaras Janos Székely pasakė, kad Briuselio ir daugumos Europos visuomenės puolimus lemia naujojoje konstitucijoje įtvirtintas gyvybės, santuokos ir šeimos gynimas. Vyskupas pridūrė, kad akivaizdu, jog daugeliui Europos intelektualų nepatinka šis fundamentalių vertybių įtvirtinimas, ir tai skatina juos pulti. Tačiau netgi įsigaliojus naujajai konstitucijai, abortai Vengrijoje vis dar yra legalūs. Vyskupas neneigia, kad originaliame įstatymo tekste buvo tam tikrų perlenkimų, bet jie buvo pataisyti ir pašalinti iš teksto, atsižvelgiant į Vengrijos Konstitucinio teismo ir Europos institucijų pasiūlymus. Kritika dėl valstybės pripažįstamų religijų skaičiaus sumažinimo, nuogąstavimai dėl religijos laisvės taip pat yra nepagrįsti: pasak Budapešto vyskupo augziliaro, naujasis įstatymas tik atima pripažinimą iš fiktyvių Bažnyčių, kurių vienintelis tikslas buvo pasipelnyti iš valstybės subsidijų. Iš tarptautinių finansų pasaulio pusės taip pat yra priešiškumas, kuris, pasak vysk. J. Székely, kyla iš to, kad Vengrijos vyriausybė priėmė sprendimą dėl ekonominės krizės uždėti bankams papildomą laikiną mokestį. Naująją konstituciją palaiko ir kiti Katalikų Bažnyčios hierarchai. Praėjusių metų gegužės mėnesį tvirtinant konstituciją popiežiaus nuncijus Budapešte vysk. Juliusz Janusz gyrė ją už tai, kad joje minimos krikščioniškos vertybės. Praėjusį spalį Ispanijos dienraščiui „La Razon“ duotame interviu Budapešto arkivyskupas ir Europos Vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas kard. Peter Erdo pasakė, kad naujoji Konstitucija „reikalauja gerbti tam tikras vertybes, kurias gina Bažnyčia“, nors „joje yra tam tikrų netobulumų, nes ji buvo surašyta skubotai“.

Šiandien Europos liberalai, demokratai ir socialistai puikuojasi, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės, o kontinentas tapo „pokrikščionišku“. Vengrijos konstitucijoje parašyta, kad tautą vienija Dievas ir krikščionybė. Parašyta teisingai, nes didžioji dalis vengrų išpažįsta katalikybę, mažuma laiko save kalvinistais ir liuteronais. Musulmonų ir judėjų šalyje beveik nėra, Vengrijos valstybės istorija ne vieną šimtmetį rėmėsi krikščionybe. Liberalus piktina konstitucijoje esančios nuorodos į Dievą. Labiausiai ES kairiuosius ir liberaliuosius politikus gąsdina Konstitucijos nuorodos į Dievą, tradicinę santuoką, apibrėžiamą kaip vyro ir moters sąjungą, ir tai, kad gyvenimo pradžia vadinamas apvaisinimo momentas. Naujųjų konstitucijos nuostatų kritikai teigia, kad tai „vienos partijos, neteisėta konstitucija, kuri yra nepriimtina visiems demokratams“ ir kad šias nuostatas priėmusi vyriausybė esą atsisako „demokratijos ir įstatymo valstybės“. Naująją konstituciją jau iš pat pradžių kritikavo Europos Sąjunga, JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir „Amnesty International“. Liberalų Europos Parlamente lyderis ir buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas naująją Vengrijos konstituciją pavadino „Trojos arkliu siekiant autoritariškesnės politinės sistemos Vengrijoje, grindžiamos vienos partijos valdymo tęsimu“. Kritikai teigia, kad naujuoju pagrindiniu įstatymu suvaržomos Konstitucinio Teismo galios, kad kyla grėsmė žiniasklaidos pliuralizmui ir kad baigiasi teismų nepriklausomybė. Gąsdinama, kad kadencijos tokiuose postuose, kaip generalinio prokuroro, Konstitucinio Teismo teisėjų ir valstybės audito vadovo, truks nuo devynerių iki 12 metų. Šie pareigūnai, kurių daugelis yra paskirti „Fidesz“, esą gali likti savo postuose net ir vyriausybės pasikeitimo atveju. Daromi įvairūs trukdymai Vengrijos vyriausybei gauti gyvybiškai svarbų 15–20 mlrd. eurų kreditą iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo.

Europos Parlamento Žaliųjų, Liberalų ir Socialistų frakcijoms pasiūlius, ES įstatymų leidžiamoji institucija aptarė Vengrijoje įsigaliojusius teisės aktus. Naujieji įstatymai esą varžo šalies centrinio banko, nacionalinės duomenų apsaugos agentūros ir teismų nepriklausomybę, pakreipia rinkimų įstatymus V. Orbano partijos „Fidesz“ naudai ir riboja žiniasklaidos laisvę. Sprendžiant iš padidėjusio finansinio-ekonominio pobūdžio spaudimo aiškėja, kad Vengrijai prisiminus apie savo istorinę praeitį, kultūrą, tradicijas ir savo šalies tikėjimą, ji tuoj pat pajuto pančius, tramdančius nacionalinius jausmus, ir grubų svetimų jai „demokratijos“ jėgų spaudimą, siekiant pajungti valstybę tarptautinio bankinio kapitalo interesams.

Jau 2010 vasarą premjeras V. Orbanas ryžtingai nutraukė santykius su TVF, paprasčiausiai atsisakydamas vykdyti TVF reikalavimus mažinti biudžeto išlaidas, skurdinti daugumą savo valstybės žmonių ir įvesdamas, priešingai TVF rekomendacijoms, papildomą mokestį bankininkystės sektoriui, siekdamas stiprinti ekonomiką sąskaita tų, kurie iš jos daugiausiai pasipelno. Buvo pakeisti įstatymai, reguliuojantys Vengrijos Centrinio banko statusą. ES ir TVF iškart tame pamatė bandymus priversti paklusti Vengrijos Centrinį banką Vengrijos valstybei, atimant iš banko „nepriklausomybę“ – galimybę vykdyti spekuliacines operacijas finansų rinkoje ir būti aukščiau visų savo šalies valdžios institucijų. Siekdamas sustabdyti Vengrijos įstatymus ir pakeisti konstituciją, Europos Komisijos pirmininkas Ž. M. Barossas siuntė V. Orbanui keletą laiškų, kuriuose išreiškiamas „susirūpinimas“ vykstančiomis reformomis, žadama patikrinti naujos Vengrijos Konstitucijos atitikimą bendraeuropietiškoms normoms. Tačiau Ž. M. Barossas turėjo pripažinti, kad Vengrija, „kaip ir bet kuri kita ES valstybė, turi teisę priimti savarankiškus sprendimus“.

Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas, norėdamas ginti savo vyriausybės politiką per Europos Parlamento debatus, išplatino savo nuostatas, kad „tarptautinė kairė nori surengti dar vieną išpuolį prieš Vengriją, todėl neleisime tarptautinei kairei kaltinti Vengrijos, meluojant ir nepagrįstai šmeižiant tarptautinėje scenoje“.Pagrindiniame vengrų įstatyme nuo šiol skelbiama, kad Vengrijos tautą vienija „Dievas ir krikščionybė“. Pasaulio liberalams ir piniguočiams dar baisiau, kai santuoka naujoje vengrų Konstitucijoje apibrėžiama kaip „vyro ir moters sąjunga“. Negana to, kad Pagrindinis Vengrijos įstatymas atskiria nuo krikščioniškojo nacijos branduolio musulmonus, krišnaitus ir panašius tikėjimus, palikdamas už įstatymo ribų daugelį sektų ir stipriai apribodamas naujų konfesijų atsiradimą Vengrijoje, tai dar ir atsisako pripažinti homoseksualų lygybę. Buvo įjungta „sunkioji artilerija“: Briuselis ir Vašingtonas pareiškė, kad V. Orbano reformos naikina demokratines laisves šalyje. Dar vienas užkliuvęs įstatymas – persekiojimas už nusikaltimus, padarytus komunistinio režimo metais, ir konkrečiai – antikomunistinio 1956-ųjų sukilimo metu. Vakarietiškos demokratijos specialistai baiminasi, kad pasinaudojant šiuo norminiu aktu bus persekiojama opozicija – praradusi žmonių pasitikėjimą socialistų partija, kuria pasiremiant galima bus pamėginti nuversti V. Orbaną ir jo partiją.

Vengrija jau anksčiau yra priėmusi įstatymą, kuriuo apribota Centrinio banko „nepriklausomybė“, ir nuo šiol valstybė turės daugiau įtakos prižiūrint Vengrijoje gausiai veikiančių užsienio bankų sistemą bei vykdant nepriklausomą šalies fiskalinę politiką. Už naująjį įstatymą balsavo net 293 Parlamento nariai ir tik 4 – prieš jį. Šis įstatymas taip pat sukėlė bankų lobistų nepasitenkinimą ES, pajutusioje, kaip Vengrija vis labiau įtvirtina savo nepriklausomybę. Todėl ES mėgins priversti V. Orbano vyriausybę išsaugoti Centrinio banko „nepriklausomybę“, tai yra, suteikti Centriniam bankui galimybę tapti nekontroliuojamu Vengrijos valdžios. Vadinamieji ES ekspertai aiškina, kad Vengrijos vyriausybė ir toliau nepaiso tarptautinės kritikos, nors siekia gyvybiškai svarbaus 15–20 mlrd. eurų kredito iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo. Spaudimui EK naudoja tiek ekonominius svertus, demonstratyviai nutraukdama derybas dėl labai reikalingo Vengrijai kredito, tiek ir juridinius, tikrindama galimybę kreiptis į ES Teismą. Daromas spaudimas ir „politinėmis“ priemonėmis. Tam panaudojami ir pinigai. Bankai jų turi daug, ir išvesti į gatves keletą tūkstančių ar net kelias dešimtis tūkstančių žmonių jiems nesudėtinga. Antivyriausybinėje sausio 2 dienos demonstracijoje tokių atsirado maždaug 30 tūkstančių. Jie išėjo reikalauti „nepriklausomybės“ Centriniam bankui ir V. Orbano vyriausybės atsistatydinimo. Tačiau vengrai nepatikėjo jais ir surengė savo, jau žymiai didesnę demonstraciją praėjusį šeštadienį. Kova tęsiasi...

Vengrija susilaukia Lietuvos konservatorių moralinės paramos

Lietuvos Seime įregistruotas rezoliucijos projektas, kuriame teigiama, jog teisiniais veiksmais dėl Konstitucijos pataisų Budapeštui grasinanti Europos Komisija, bando riboti vengrų tautos suverenumą. Rezoliucijos projekte, kurį pasirašė 25 valdančiajai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantys parlamentarai, teigiama, kad vengrų tautos išrinktų atstovų apsisprendimas pakeisti 1949 metais priimtą Konstituciją yra gerbtinas ir suprantamas. Anot rezoliucijos, „Europos integracijos procesas negali kėsintis į nacionalinės valstybės pamatus, o turi skatinti tautų ir kultūrų susikalbėjimą, pagarbą viena kitai ir padėti joms siekti gerovės, o ne primesti nepriimtinus ir Europos tautoms svetimus gyvenimo principus“. Dokumentu siūloma rekomenduoti Lietuvos Vyriausybei ir Prezidentei „griežtai nepritarti viršvalstybinių Europos Sąjungos (ES) institucijų ar atskirų ES valstybių narių iniciatyvoms riboti vengrų tautos suverenumą išlaikyti tas Vakarų šalių socialines normas ir praktikas, kurios jiems atrodo vertingos ir kartu atmesdami tai, kas savarankiškai valstybei ES narei nepriimtina“. Rezoliucijos projekte pabrėžiama, kad naujoji Vengrijos Konstitucija skelbia senaties netaikymą nusikaltimams žmoniškumui, kurie buvo įvykdyti prieš vengrų tautą ir Vengrijos žmones nacionalsocialistinių ir komunistinių diktatūrų metais. Dokumentą pasirašę politikai teigia siekiantys paremti Vengrijos siekį puoselėti nacionalinę kultūrą, unikalią kalbą ir tradicines vertybes. „Naujoji Vengrijos Konstitucija gina iš vyro ir moters laisvu apsisprendimu sudarytos santuokos kylančią šeimą, laikydama ją valstybės ir tautos pagrindu“, – akcentuojama projekte.

Apie Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną

Dar 1989-ųjų birželį, žlungant komunistinei santvarkai Vengrijoje, Viktoras Orbanas, kuris tuomet buvo vos 26 metų politinis disidentas, išgarsėjo viena ugninga kalba, kurią pasakė per ceremoniją, skirtą pagerbti 1956-ųjų Vengrijos sukilimo aukas, vykusią Didvyrių aikštėje, Budapešte. Joje pareikalavo surengti laisvus rinkimus ir išvesti sovietinę armiją. Tais pačiais metais jis dalyvavo opozicijos derybose su komunistine valdžia, kuri netrukus žlugo. 1990 metais V. Orbanas išrinktas į Vengrijos parlamentą, po metų gavęs Soroso fondo stipendiją išvyko studijuoti į Oksfordą. 1993 metais pradėjęs vadovauti Jaunųjų demokratų federacijai, arba „Fidesz“, pasuko ją į dešinę. Po penkerių metų jis tapo šalies premjeru, tačiau tada vadovauti vyriausybei nesisekė: nors Vengrija buvo priimta į NATO, o ekonomika augo ir buvo sumažinta šalies infliacija, vis dėlto šalį tada krėtė korupcijos skandalai. Jo ekonominė politika labiau priminė kraštutinių kairiųjų pažiūras – buvo nacionalizuota nemaža įmonių dalis, jų kapitalas atsidurdavo draugiškų V. Orbanui kompanijų sąskaitose, o šalies ekonomika ėmė strigti. 2002 metais jo vadovaujama koalicinė vyriausybė žlugo. Jis pats perėjo į opoziciją. 2010 metais „Fidesz“ partija triuškinama persvara laimėjo rinkimus ir parlamente užsitikrino 263 iš 386 vietų. Tada V. Orbanas išrinktas šalies premjeru. Po 2010 metais pasiektos pergalės jis galėjo pasakyti, kad Vengrija pagaliau „imasi darbų, kurių nepabaigė 1989 metais“. Ir viskas esą daroma tik šalies labui. Nepabūgęs ES lyderių reikalavimų ir bauginimų sulaukti sankcijų, TVF sprendimo neteikti paskolos, premjeras sakė: „Mano interesai – pirmiausia Vengrijos interesai, jie yra svarbiausi. Būtent vengrai patys man suteikė mandatą pabaigti neužbaigtus darbus“.

V. Orbanas yra apdovanotas Vatikano Šv. Grigaliaus Didžiojo ordinu. Jį įteikė popiežius Jonas Paulius II. V. Orbanas yra kalvinistas, jo žmona – katalikė, jie turi penkis vaikus.

Keletas Vengrijos konstitucijos nuostatų 

Vengrai pritaria dabartinei šalies vyriausybei

Dieve, laimink vengrus.

Mes didžiuojamės, kad mūsų karalius šv. Steponas prieš tūkstantį metų pastatė Vengrijos valstybę ant tvirto pamato ir padarė mūsų šalį krikščioniškosios Europos dalimi.

Mes pripažįstame krikščionybės vaidmenį valstybingumo išsaugojime. Mes vertiname įvairias mūsų šalies religines tradicijas.

Mes nepripažįstame mūsų istorinės konstitucijos sustabdymo, įvykusio dėl svetimšalių okupacijų. Mes atsisakome bet kokios senaties už nežmoniškus nusikaltimus, įvykdytus prieš vengrų tautą ir Vengrijos piliečius valdant nacionalsocialistų bei komunistų diktatūroms.

Mes nepripažįstame komunistinės 1949 metų konstitucijos, kadangi ji buvo pagrindas tironiškam valdymui, todėl mes skelbiame ją negaliojančia.

Vengrija gina santuokos instituciją, kaip vyro ir moters sąjungą, sudarytą laisvanorišku sprendimu, ir šeimą, kaip tautos išlikimo pagrindą.

Vengrija skatina įsipareigojimą turėti vaikų.

Žmogaus orumas yra neliečiamas. Kiekviena žmogiškoji būtybė turi teisę į gyvenimą ir žmogiškąjį orumą; embriono ir vaisiaus gyvybė yra ginama nuo pradėjimo momento.

© 2012 „XXI amžius“