|
Vengrijos konstitucija ir pasaulio liberalai
|
Mitinguose plakatai,
pritariantys premjerui V. Orbanui
|
Lietuvos politinėje žiniasklaidoje jau kuris laikas sklando neįprasti klausimai: kas netinka naujojoje Vengrijos konstitucijoje, kuo Vengrija nusikalto Europai? Liberaliosios ir kairiosios Europos jėgos grasina sankcijomis ir kėsinasi pažeisti šalies suverenitetą. Ir pačioje Vengrijoje iš karto po Naujųjų į gatves protestuodami išėjo tūkstančiai vengrų, esą kritikuodami premjero Viktoro Orbano vyriausybės veiklą, vykdomas reformas vadindami nedemokratiškomis ir garsiai skanduodami, kad premjeras šalį pavertęs Orbanistanu. 27 narių Europos Komisija (EK) pagrasino Vengrijos premjero V. Orbano vyriausybei Europos Teisingumo Teismo veiksmais dėl tariamo demokratinių teisių pažeidinėjimo ir paragino Vengriją kuo greičiau atšaukti tris itin ginčijamus konstitucijos pakeitimų paketus. Tačiau vyriausybė susilaukė vengrų tautos pasitikėjimo: atsakydami į Europos Sąjungos (ES) kišimąsi į suverenios valstybės reikalus praėjusį šeštadienį į Budapešto gatves išėjo 100 tūkst. žmonių, palaikydami vyriausybę. Demonstracija buvo pavadinta Taikiomis eitynėmis už Vengriją. Žmonės buvo pasipiktinę Europos Parlamento (EP) socialistų ir liberalų spaudimu pakeisti konstituciją. Ypač išraiškingi buvo šūkiai Kolonializacija: 1956 Sovietų tankai, 2012 Vakarų bankai. Vengrai reiškė pasipiktinimą Europos kairiąja ir liberalia spauda, valdoma bankų ir darančia spaudimą vengrų tautai. Panašiai prieš Vengrijos konstituciją ir šalies politikus didžiausią įniršį rodo ir kai kuri prokomunistinė ir liberali Lietuvos spauda, ypač Lietuvos rytas. Tad kas gi vyksta Vengrijoje, o tiksliau, Europos Sąjungos suverenioje Vengrijos valstybėje, atsisakiusioje komunistinės 1949 metų konstitucijos?
|
|
Žydų sėkmės formulės beieškant
|
Laimantas Jonušys, žinomas
vertėjas ir literatūros kritikas,
į lietuvių kalbą išvertęs
knygą Žydų šimtmetis
|
Perskaičiau, regis, užtektinai daug knygų apie Mossad ar Šin Bet. Izraelio slaptųjų tarnybų žygiai negali nekelti susižavėjimo ir pavydo. Tačiau čia tiktų liaudiška išmintis: kuo toliau į mišką tuo daugiau medžių. Kaskart vis tvirčiau įsitikinu, kokia įdomi, pamokanti, įkvepianti žydų istorija. Tad nenuostabu, kad nusprendžiau įsigyti ir neseniai Lietuvos knygynuose pasirodžiusį Žydų šimtmetį, kuriame, sakyčiau, labai įtaigiai ir įtikinamai atskleidžiama žydų sėkmės formulė. Beje, šią knygą į lietuvių kalbą išvertė žinomas vertėjas, literatūros kritikas Laimantas JONUŠYS. Jis mielai sutiko atsakyti į keletą XXI amžiaus žurnalisto Gintaro Visocko klausimų.
|
|
|