Vengrija dėkinga Lietuvai ir Lenkijai

Pirmadienį Vengrijos Nacionalinėje Asamblėjoje pasiūlyta rezoliucija, kurioje reiškiama padėka Lietuvai ir Lenkijai už parodytą solidarumą, Budapeštui sulaukus kaltinimų iš užsienio dėl naujų įstatymų. Buvo abejojama Vengrijos demokratija ir iš dalies Vengrijos apsisprendimo teise. Tos dienos vakare parlamente buvo surengti debatai, o balsavimas turėtų vykti kitą pirmadienį. Vengrijos parlamento rezoliucijos projekte reiškiamas dėkingumas Lietuvos pilietinei visuomenei ir politikams, kurie, anot dokumento autorių, stojo vengrų pusėn jiems patiems sprendžiant savo likimą ir „pasisakė už Vengrijos suverenitetą ir apsisprendimo teisę“. Rezoliucijoje sakoma, kad Lietuvos ir Vengrijos žmonių solidarumas, kaip ir 1956 ar 1989–1991 metais, yra bendros atsakomybės už Europos tautų laisvę išraiška. Vengrai rezoliucijoje Lietuvą vadina ypač svarbiu sąjungininku ir draugu. „Ačiū, Lietuva!“, – tokiais žodžiais baigiamas rezoliucijos projektas.

Vengrijos valdžia, kurioje įsitvirtinusi Viktoro Orbano dešinioji „Fidesz“ partija, sulaukė priekaištų dėl naujos konstitucijos ir naujų įstatymų, kurie gina krikščioniškas ir tautines vertybes. Naujajame pagrindiniame Vengrijos įstatyme minimas Dievas, santuoka apibūdinama kaip vyro ir moters sąjunga ir numatoma, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento. Šios nuostatos sulaukė kritikos iš kai kurių tarptautinių organizacijų ir kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių. Europos Komisija prieš mėnesį pradėjo teisinę procedūrą dėl teisės aktų, esą jie gali pažeisti centrinio banko, duomenų apsaugos tarnybos ir teisminės sistemos nepriklausomybę. Priekaištus iš dalies lėmė buvusios komunistinės nomenklatūros siekis išsaugoti savo pozicijas, kurias pajudino dešiniųjų vyriausybė. Todėl Vengrijos parlamente „pokomunistinės jėgos“ – vadinamieji socialistai – neketina balsuoti už Lietuvai ir Lenkijai dėkojančias rezoliucijas.

Vengrijos dešiniųjų dėkingumo Lietuva sulaukė, kai grupė parlamentarų Seime parengė rezoliucijos projektą „Dėl Vengrijos suverenumo ir laisvo apsisprendimo“. Jame Seimo nariai sako gerbiantys vengrų tautos „teisėtą apsisprendimą pakeisti dar 1949-aisiais, komunistinio režimo valdymo metais, priimtą Konstituciją, vengrų tautos laisvę kildinant iš didvyriškos 1956 metų revoliucijos ir taip nutraukti ryšį su svetimo okupacinio režimo prievarta primestu palikimu“. Lietuvos politikai remia „Vengrijos Konstitucijoje įtvirtintą siekį puoselėti tradicines vertybes“ ir pabrėžia, kad Konstitucija „gina iš vyro ir moters laisvu apsisprendimu sudarytos santuokos kylančią šeimą, laikydama ją valstybės ir tautos pagrindu“. Jie teigia, kad „šiuolaikinėje Europoje vykstanti tradicinės bendruomenės ir šeimos sampratos kaita lemia rimtus iššūkius nacionalinių valstybių suverenumui“ ir rekomenduoja Vyriausybei ir Respublikos Prezidentui „griežtai nepritarti viršvalstybinių Europos Sąjungos institucijų ar atskirų ES valstybių narių iniciatyvoms riboti vengrų tautos suverenumą“.

© 2012 „XXI amžius“