2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Vengrija dėkinga Lietuvai ir Lenkijai

Pirmadienį Vengrijos Nacionalinėje Asamblėjoje pasiūlyta rezoliucija, kurioje reiškiama padėka Lietuvai ir Lenkijai už parodytą solidarumą, Budapeštui sulaukus kaltinimų iš užsienio dėl naujų įstatymų. Buvo abejojama Vengrijos demokratija ir iš dalies Vengrijos apsisprendimo teise. Tos dienos vakare parlamente buvo surengti debatai, o balsavimas turėtų vykti kitą pirmadienį. Vengrijos parlamento rezoliucijos projekte reiškiamas dėkingumas Lietuvos pilietinei visuomenei ir politikams, kurie, anot dokumento autorių, stojo vengrų pusėn jiems patiems sprendžiant savo likimą ir „pasisakė už Vengrijos suverenitetą ir apsisprendimo teisę“. Rezoliucijoje sakoma, kad Lietuvos ir Vengrijos žmonių solidarumas, kaip ir 1956 ar 1989–1991 metais, yra bendros atsakomybės už Europos tautų laisvę išraiška. Vengrai rezoliucijoje Lietuvą vadina ypač svarbiu sąjungininku ir draugu. „Ačiū, Lietuva!“, – tokiais žodžiais baigiamas rezoliucijos projektas.

Latvijos piliečiai – už savo kalbą

Praėjusį šeštadienį Latvijoje vyko kai kurių Latvijos gyventojų ir nepiliečių primestas referendumas įteisinti rusų kalbą Latvijoje kaip antrą valstybinę kalbą. Referendumo rezultatai parodė, kad už rusų kalbos pripažinimą antrąja valstybine kalba Latvijoje balsavo 273347 žmonės, arba 24,88 proc. referendume dalyvavusių piliečių, bet įtikinama dauguma – 821722, arba 74,8 proc., – balsavo „prieš“. Tad vienintelė valstybinė kalba šalyje lieka latvių. Kad Konstitucijos pataisos, suteikiančios rusų kalbai valstybinės statusą, įsigaliotų, už jas turėjo balsuoti ne mažiau kaip 772583 piliečiai.

Nuspręsta gelbėti Graikiją

Ankstų vasario 21 dienos rytą, antradienį, euro zonos finansų ministrai priėmė precedento neturintį susitarimą dėl naujo Graikijos finansinio gelbėjimo paketo, kurio bendra vertė – 237 mlrd. eurų (818,3 mlrd. litų). Euro zonos šalys iki 2014 metų paskolins Graikijai apie 130 mlrd. eurų (448,9 mlrd. litų). Pagalbos Graikijai klausimas buvo aptariamas Briuselyje euro zonos šalių finansų ministrų susitikime, trukusiame beveik keturiolika valandų. Susitarta, kad Graikijos valstybinė skola iki 2020 metų bus sumažinta iki 120,5 procentų bendro vidaus produkto (BVP). Anksčiau Europos sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) tvirtino, kad iki 2020 metų Graikijos valstybinė skola turi sumažėti iki 120 procentų BVP. Matosi, kad ES (aišku, ir Graikijai) svarbu net ir procento dalys. Finansinės paramos Graikijai programa numato, kad šalis iš ES gaus 130 milijardų eurų kreditą. Taip pat pasiektas preliminarus susitarimas su privačiais investuotojais dėl Graikijos skolų gelbėjimo (bendra suma – 100 milijardų eurų), tai yra nurašyta 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) Graikijos skolų (53,5 proc. šalies įsiskolinimo). Jau anksčiau Graikija yra gavusi 110 mlrd. (379,8 mlrd. litų) paketą. Be dabar suteikto 130 mlrd. eurų paskolų paketo, Graikijai kovo viduryje būtų grėsęs bankrotas. Po skolų nurašymo Graikijos skola bus 110 proc. BVP (prieš nurašymą – 160 proc. BVP). Vienam graikui tenkanti šalies skola sumažės 10 tūkst. eurų, tačiau neaišku, ar po metų ar dviejų neprireiks naujos paskolos Graikijai ir ar galiausiai bus išvengta visiško Graikijos bankroto.

Ne tik stiprūs piliečiai privalo priešintis svetimųjų įtakai

Gintaras Visockas

Kaip derėtų vertinti Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės interviu, duotą Sausio 13-osios minėjimo išvakarėse LRT laidos „Ant svarstyklių“ vedėjui Gintarui Aleknoniui? Interviu – informatyvus, nuoširdus, teikiantis vilčių, nenutylintis padarytų klaidų, neslepiantis nenuveiktų darbų. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovė džiaugėsi, kad per pastaruosius kelerius metus, kol ji vadovauja KAM, net keletą kartų lankėsi JAV, susitikdavo su aukšto rango Amerikos gynybos pareigūnais. Dažni vizitai Amerikon byloja, jog oficialusis Vašingtonas vertina Lietuvą kaip patikimą, svarbų partnerį.