Nuspręsta gelbėti Graikiją

Ankstų vasario 21 dienos rytą, antradienį, euro zonos finansų ministrai priėmė precedento neturintį susitarimą dėl naujo Graikijos finansinio gelbėjimo paketo, kurio bendra vertė – 237 mlrd. eurų (818,3 mlrd. litų). Euro zonos šalys iki 2014 metų paskolins Graikijai apie 130 mlrd. eurų (448,9 mlrd. litų). Pagalbos Graikijai klausimas buvo aptariamas Briuselyje euro zonos šalių finansų ministrų susitikime, trukusiame beveik keturiolika valandų. Susitarta, kad Graikijos valstybinė skola iki 2020 metų bus sumažinta iki 120,5 procentų bendro vidaus produkto (BVP). Anksčiau Europos sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) tvirtino, kad iki 2020 metų Graikijos valstybinė skola turi sumažėti iki 120 procentų BVP. Matosi, kad ES (aišku, ir Graikijai) svarbu net ir procento dalys. Finansinės paramos Graikijai programa numato, kad šalis iš ES gaus 130 milijardų eurų kreditą. Taip pat pasiektas preliminarus susitarimas su privačiais investuotojais dėl Graikijos skolų gelbėjimo (bendra suma – 100 milijardų eurų), tai yra nurašyta 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) Graikijos skolų (53,5 proc. šalies įsiskolinimo). Jau anksčiau Graikija yra gavusi 110 mlrd. (379,8 mlrd. litų) paketą. Be dabar suteikto 130 mlrd. eurų paskolų paketo, Graikijai kovo viduryje būtų grėsęs bankrotas. Po skolų nurašymo Graikijos skola bus 110 proc. BVP (prieš nurašymą – 160 proc. BVP). Vienam graikui tenkanti šalies skola sumažės 10 tūkst. eurų, tačiau neaišku, ar po metų ar dviejų neprireiks naujos paskolos Graikijai ir ar galiausiai bus išvengta visiško Graikijos bankroto.

Mainais už finansinę Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo pagalbą Graikija buvo priversta priimti valstybinių išlaidų sumažinimo planą, kuris numato panaikinti 15 tūkstančių darbo vietų valstybiniame sektoriuje, liberalizuoti darbo įstatymus bei sumažinti minimalų darbo užmokestį iki 600 eurų per mėnesį (iki šiol jis buvo 751 eurai). Taikydama šias taupymo priemones Graikija sutaupys 3,2 mlrd. eurų (11 mlrd. litų).

Prie paramos paketo skyrimo Graikijai labai prisidėjo kai kurių valstybių pozicija. Susitikimo dieną Prancūzijos finansų ministras Francois Baroinas pasakė, kad visi būtini susitarimai dėl Graikijos paskolos yra pasiekti, todėl jis buvo įsitikinęs, kad pirmadienį euro zonos finansų ministrų susitikimo metu jos skyrimas turėtų būti patvirtintas. JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris sekmadienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos ragins Tarptautinį valiutos fondą (TVF) paremti susitarimą dėl Graikijos. TVF, kuris 2010 metų gegužę 30 mlrd. eurų (103,6 mlrd. litų) prisidėjo prie pirmojo finansinio gelbėjimo paketo, pastaraisiais mėnesiais neskelbė jokių žinių dėl naujos paskolos Atėnams. Fondo šalys nesutarė, ar toliau finansuoti šalį, kuri nevykdė savo finansinių įsipareigojimų. Kadangi Jungtinės Valstijos yra didžiausios TVF dalininkės ir turi pakankamai balsų, kad blokuotų bet kokį sprendimą, toks pareiškimas buvo ypač svarbus Graikijai.

Kai pirmoje vasario pusėje Graikijos parlamentas patvirtino biudžeto taupymo priemones, kad gautų antrąją ES ir TVF finansinės programos dalį, turinčią padėti šaliai išvengti nekontroliuojamo nemokumo, į Atėnų ir kitų Graikijos miestų gatves išėjo dešimtys tūkstančių nepatenkintųjų. Graikijos sostinėje buvo padegti daugelis kino teatrų, parduotuvių, bankų, kavinių, vyko protestuotojų susirėmimai su policija. Neramumai, demonstracijos ir padegimai vyko ir kitose centrinės šalies vietovėse. Tokį didžiulį nepasitenkinimą sukėlė esą drakoniškų taupymo priemonių priėmimas – darbo užmokesčių, pensijų apkarpymas, darbo vietų sumažinimas. Parlamento patvirtintos taupymo priemonės numatė 22 proc. sumažinti minimalųjį darbo užmokestį (jaunimui iki 25 metų – 32 proc.), sumažinti pensijas 7–15 proc. (žemutinę nesumažintą ribą paliekant 1200 eurų), sumažinti išlaidas medicinai 1,1 mlrd. eurų, karines išlaidas – 300 mln. eurų, išlaidas vietos administracijai ir rinkimams – 270 mln. eurų, taip pat sumažinti valstybės investicijas 400 mln. eurų. Daugelis graikų mano, kad jų gyvenimo lygis ir taip jau smarkiai nukentėjo, o naujos taupymo priemonės tik padidins jų vargus. Šalį apėmusios suirutės metu vasario pirmoje pusėje atsistatydino net šeši vyriausybės ministrai.

© 2012 „XXI amžius“