Lenkijos lenkai skundžia Lietuvą Europos Parlamentui

Šią savaitę Europos Parlamento Peticijų komitetas nagrinėjo kelių Lenkijos piliečių peticijas dėl Lietuvos Švietimo įstatymo, kuriuo stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose. Peticijos teikėjai Lenkijos piliečiai Tomaszas Snarskis ir Jozefas Sloma prašė išnagrinėti, ar įstatymas atitinka nediskriminavimo dėl pilietybės principą. Jie teigia, esą lenkų mažumos padėtis Lietuvoje blogėjo po to, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES). T. Snarskis Peticijų komitete antradienį skundėsi, kad lenkai Lietuvoje negali rašyti savo vardų ir pavardžių originalo kalba, o vietovardžiai turi būti rašomi tik lietuviškai. Pasak T. Snarskio, naujasis Švietimo įstatymas diskriminuoja lenkiškas mokyklas ir taip pažeidžiamos ES vertybės.

Europos Sąjungos vykdomoji institucija – Europos Komisija (EK) – ES teisės pažeidimų neįžvelgia, o Lietuvos valdžios atstovai pabrėžė, kad peticijos autoriai klaidina europarlamentarus. Reaguodama į peticijoje išdėstytus argumentus, EK pabrėžė, kad už švietimo sistemą ir kalbų politiką atsakingos pačios valstybės narės, o ne ES institucijos. EK nurodė, kad „valstybės narės visų pirma atsakingos už mokymo turinį ir savo švietimo sistemos organizavimą, taip pat už vykdomą kalbų politiką“, todėl „reikėtų žinoti, kad peticijos pateikėjo minimos teisinės priemonės nepriklauso Europos Sąjungos teisinei sistemai“.

© 2012 „XXI amžius“