2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Rusijos slaptųjų tarnybų pučiama migla

Gintaras Visockas

Seimo narys Kęstutis Masiulis išplatino viešą pareiškimą, kuriame reiškiamas nuoširdus susirūpinimas dėl Lietuvos, kaip atominę energetiką puoselėjančios valstybės, ateities. Parlamentaras – už tai, kad Lietuva kuo greičiau ir pigiau pasistatytų naująją atominę jėgainę, todėl nenuostabu, kad nori išsiaiškinti, kas remia VšĮ „Žaliosios politikos institutą“ ir jo vadovą Liną Balsį. Juk ši įstaiga – greičiau AE statybos oponentė nei rėmėja. Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai L. Balsys bando organizuoti referendumą, kurio metu Lietuvos piliečiai turės galimybę pareikšti nuomonę, ar jie pritaria Vyriausybės sprendimui statyti naują atominę jėgainę.

Prancūzijos prezidentas dar neišrinktas

Socialistų lyderis Francois Hollande’as laimėjo pirmąjį rinkimų ratą

Sekmadienį vykusiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose socialistų lyderis Francois Hollande’as surinko tik nežymiai daugiau balsų už savo varžovą dabartinį prezidentą Nicolas Sarkozy. Gegužės 6 dieną šie du laimėtojai susigrums tarpusavyje antrame rinkimų rate. Rinkėjų aktyvumas buvo labai didelis – 80 proc., nors mažesnis nei 2007 metais 84 proc.,  bet reikšmingai didesnis nei 2002-aisiais 72 proc. Skaičiavimai, rodo, kad F. Hollande’as gavo 28,56 proc. balsų, o N. Sarkozy – 27,07 proc. Reikšmingą trečią vietą užėmė kraštutinių dešiniųjų atstovė Marine Le Pen, gavusi 18,12 proc. balsų. Tai rodo, kad kraštutiniai dešinieji pasirodė net geriau nei 2002 metais, kai su 17 proc. balsų ankstesnis jų lyderis Jeanas Marie Le Penas pateko į antrą turą. Rezultatai dvigubai geresni nei 2007-aisiais, kai gauta 10 proc. balsų. M. Le Pen prieš rinkimus ragino stiprinti „ekonominį patriotizmą“ ir žadėjo išvesti Prancūziją iš euro zonos, smerkė globalizaciją ir savo šalies islamizaciją, pelnydama ultradešiniųjų šalininkų pasitikėjimą savo išpuoliais prieš mėsos ruošimą pagal musulmoniškus halalo papročius.

Kai tavo namas liepsnoja

Kas šiandien dedasi Baltarusijoje?! Kur plaukia valstybingumo laivas? Kokių įvykių galima laukti šioje šalyje artimiausiu metu? Kodėl baltarusių elitas daugiausia neigiamai reaguoja į nūnai egzistuojančią Europos Sąjungos „paramos Baltarusijos demokratijai“ sistemą? Šiuos klausimus „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas pateikė vienam iš kategoriškiausių, griežčiausių Baltarusijos opozicijos lyderių –  neužregistruotos Baltarusijos laisvės partijos vadovui Sergejui VYSOCKIUI.

Lenkijos lenkai skundžia Lietuvą Europos Parlamentui

Šią savaitę Europos Parlamento Peticijų komitetas nagrinėjo kelių Lenkijos piliečių peticijas dėl Lietuvos Švietimo įstatymo, kuriuo stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose. Peticijos teikėjai Lenkijos piliečiai Tomaszas Snarskis ir Jozefas Sloma prašė išnagrinėti, ar įstatymas atitinka nediskriminavimo dėl pilietybės principą. Jie teigia, esą lenkų mažumos padėtis Lietuvoje blogėjo po to, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES). T. Snarskis Peticijų komitete antradienį skundėsi, kad lenkai Lietuvoje negali rašyti savo vardų ir pavardžių originalo kalba, o vietovardžiai turi būti rašomi tik lietuviškai. Pasak T. Snarskio, naujasis Švietimo įstatymas diskriminuoja lenkiškas mokyklas ir taip pažeidžiamos ES vertybės.

Baltijos šalyse NATO oro policijos misiją perima Lenkijos kariai

Balandžio 24 dieną Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido du Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Mig-29“, dalyvausiantys NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Ketvirtą kartą Lenkijos karinės oro pajėgos Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje patruliuos su keturiais naikintuvais „Mig-29“. Oficialiai tai įvyko vakar, balandžio 26 dieną. Iki tol šias funkcijas vykdė Vokietijos karinės oro pajėgos.

Tragedija ir klastotės

Ruslan Arutiunian

Vasario 25 dieną paskelbtas 21 Seimo nario kreipimasis į Europos Parlamentą dėl prieš dvidešimt metų įvykusios Chodžali (azer. k. Xocalż) miestelio gyventojų tragedijos, kai, pasak kreipimosi, „užsienio valstybės ginkluotosios pajėgos įsiveržė į Karabacho Chodžali miestelį Azerbaidžane ir žiauriai išžudė 613 beginklių jo gyventojų, daugiausia moterų, senukų ir vaikų“.

Rusų imperializmo nusikaltimų dosjė

Čerkesų-adygų masinis genocidas su vėlesne klastinga deportacija į Artimuosius Rytus

Istorinė apybraiža

Deni MUCHAMMAD

Caro vietininkas Kaukaze bei rusų armijos vadas generolas Aleksejus Jermolovas (1776-1861). Čečėnai jį kaltina pačiais žiauriausiais pasityčiojimais ir genocidu

Adygai, arba čerkesai, – keletas tautybių, carinės Rusijos administracijos dirbtinai sukurtų pagal principą „Skaldyk ir valdyk!“ Čerkesai, adygai, šapsugai, abchazai, abazai, kabardinai – jie visi kalbėjo giminingomis kalbomis, o susitikdami sveikinosi „Adyge?“ – „Vadyge“ („Tu adygas? – Taip, adygas“).

Skaldoma buvo tam, kad nebūtų vieningos didelės nacijos, nes valdžiai lengviau papirkti ir vieną su kita supriešinti skirtingas etnines grupes, atimti iš jų valią, atremti bendrą svetimą grobiką ir pavergėją – Rusijos imperiją.