Baltijos šalyse NATO oro policijos misiją perima Lenkijos kariai

Balandžio 24 dieną Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido du Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Mig-29“, dalyvausiantys NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Ketvirtą kartą Lenkijos karinės oro pajėgos Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje patruliuos su keturiais naikintuvais „Mig-29“. Oficialiai tai įvyko vakar, balandžio 26 dieną. Iki tol šias funkcijas vykdė Vokietijos karinės oro pajėgos.

Ilgai ir sunkiai vykusiuose NATO vadovybės ir Lenkijos kariuomenės vadų pasitarimuose išryškėjo keistoka pozicija: esą dėl lenkų tautinei mažumai keliamos diskriminacijos Lenkijos kariškiai negalėsią vykdyti NATO misijos Lietuvoje. Taip Lenkija regioniniu požiūriu svarbų klausimą – oro policijos misiją – susiejo su dvišalėmis Lietuvos ir Lenkijos problemomis. Įvyko net keletas aštrių susitikimų, kurių metu Lenkijos pusei buvo nurodytas neleistinas toks jos, kaip NATO narės, įsipareigojimų nevykdymas. Kai kurie Lenkijos diplomatai bandė suskaldyti Baltijos šalis, siūlydami perkelti NATO oro policijos misiją iš Lietuvos į Estiją, taip bandydami įkalti pleištą tarp trijų Baltijos šalių. Tik praėjusios savaitės pabaigoje Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pagaliau sutiko vykdyti įsipareigojimus.

Prezidentei Dalei Grybauskaitei atsisakius vykti į balandį Varšuvoje vykusį Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentų susitikimą aptarti NATO viršūnių susitikimo klausimus, kurie esą jau buvo jos aptarti ir su Lenkijos, ir su Latvijos prezidentais, Lenkija siekė spausti Lietuvą pakeisti įstatymus. Iš tiesų dar 2012 metų pradžioje Lenkijos diplomatinis korpusas Lietuvoje „užsimindavo“, kad Varšuva galinti pakeisti poziciją dėl savo tolesnio dalyvavimo ir paramos NATO vykdomam Baltijos valstybių oro erdvės patruliavimui, jei Lietuva nesiims skubiai spręsti lenkų tautinės mažumos klausimų. Lenkijos pusė teigė, kad Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė, atsisakydama vykti į Varšuvą pasitarti prieš Čikagos susitikimą, esą silpnina Baltijos šalių ir Lenkijos pozicijas Aljanse. Nors pripažįstama, kad pats prezidentės nevykimas į Varšuvą dialogo neskatino, tačiau labiausiai bendriems tikslams kenkia tai, jog Lenkija oro policijos misija bandė paveikti dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius. Natūraliai kyla klausimas, ar Lenkija, kaip didžiausia regiono valstybė, elgiasi atsakingai, kadangi šiuo atveju į nežinią įstumiamos ir kitos Baltijos valstybės – Latvija ir Estija, kurios yra priverstos kentėti dėl pašlijusių Lietuvos ir Lenkijos santykių. Apie dvišaliuose santykiuose esančias neišspręstas problemas reikia kalbėtis tiesiai, ir nereikia jų spręsti aplinkiniais keliais – keliant abejones dėl Baltijos šalių oro policijos misijos, kuri Lietuvai, Latvijai ir Estijai yra be galo svarbi saugumo požiūriu. Lietuvos prezidentūros nuomone, NATO sprendimai svarstomi Briuselyje, o ne Varšuvoje.

© 2012 „XXI amžius“