D. Grybauskaitė: Dviguba pilietybe pasinaudotų ir gyventojai Rytuose

Čikagoje viešėjusi Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė susitikime su Amerikos lietuviais perspėjo, kad įteisinus dvigubą pilietybę, jos siektų ir žmonės iš Rytų. Praėjusią savaitę Prezidentė Amerikos lietuviams sakė: „Bet norėčiau, kad jūs suprastumėte – klausimas yra jautrus ne tik dėl to, kad mūsų Konstitucija gana griežtai apibrėžia, kad tai turi būti išimtinis ir retas atvejis, taip pat norėčiau priminti, kad mes potencialių piliečių turime ne tik Amerikoje ir Vakaruose, bet ir Rytuose“. Susitikime, kuris surengtas prieš NATO viršūnių susitikimą, D. Grybauskaitė sakė: „Įstatymo pataisos, kurios buvo teiktos, reiškia, kad lengvai galima gauti dvigubą pilietybę ir tiems, kurie gyvena teritorijose, kuriomis mes dar, deja, negalime pasitikėti. Atverdami duris, atvertume duris visiems“. Ji paaiškino, kad buvusi priversta vetuoti įstatymą dėl dvigubos pilietybės, kai gavo konstitucinės teisės ekspertų išvadas. Seimas buvo priėmęs naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris leido dvigubą pilietybę išlaikyti emigrantams, tapusiems Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių piliečiais, tačiau Prezidentė D.Grybauskaitė jį vetavo, argumentuodama prieštaravimu Konstitucijai.

Čikagoje viešėjusi D. Grybauskaitė susitikime su Amerikos lietuviais Lemonte, prie Čikagos esančiame Pasaulio Lietuvių centre, griežtai sukritikavo Lenkijos politiką, sakydama, kad Varšuva draugu pasirinko Rusiją, o Lietuva paversta atpirkimo ožiu. Prezidentė atmetė Varšuvos priekaištus dėl Lietuvos lenkų padėties, sakydama, kad Lietuvoje sudarytos geriausios sąlygos mokytis lenkų kalba už Lenkijos ribų. Pasak šalies vadovės, įtampa blogina Lenkijoje gyvenančių lietuvių padėtį. „Noriu tik pasakyti, kad pasaulyje egzistuoja 160 lenkų mokyklų, virš 100 jų yra Lietuvoje. Europoje vienintelėje Lietuvoje lenkų kalba galima lavintis nuo darželio iki aukštojo mokslo. Vadovėlių yra nuo pirmos iki dvyliktos klasės lenkų kalba“, – sakė Prezidentė. D. Grybauskaitė konkrečiu pavyzdžiu paaiškino susidariusią padėtį: „Vasario 16-ąją, kai buvo atvažiavęs lenkų prezidentas, aš sudėjau ant stalo vadovėlius, kiek mes išleidome lenkų kalba Lietuvoje esantiems lenkams ir kiek yra (lietuviškų vadovėlių) Seinuose. Tai buvo maždaug dešimt kartų skirtumas. Bet tai – ne argumentas. Politinė situacija yra tokia, kad mes per maži, kad mus girdėtų, bet yra interesas, kad medžiaga ir informacija būtų pateikiama labai ne kaip. Iš tiesų ta įtampa pradeda bloginti lietuvių padėtį Seinuose“.

© 2012 „XXI amžius“