2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Nato susitikimas „sudėliojo taškus“

NATO viršūnių susitikimas Čikagoje

Ilgai lauktas Čikagos (JAV) susitikimas nubrėžė svarbias gaires tiek NATO ateities klausimais, tiek priimant ekonominius sprendimus. Čia vykusiame NATO vadovų susitikime buvo svarstomi NATO kolektyvinės gynybos stiprinimo, priešraketinės gynybos, misijos Afganistane ir kovos su naujomis grėsmėmis klausimai. NATO viršūnių susitikime priimta 13 dokumentų. Svarbiausi – NATO viršūnių susitikimo deklaracija ir platus gynybos įsipareigojimų paketas „NATO pajėgumai 2020“ – numato efektyvios gynybos stiprinimo priemones dabar ir po dešimties metų. Sutarta įgyvendinti Aljanso narių tarpusavio bendradarbiavimo ir sąveikos stiprinimo iniciatyvas „Išmanioji gynyba“ ir „Sujungtosios pajėgos“, kurios padės efektyviai ir solidariai panaudoti NATO šalių karinius, finansinius ir technologinius pajėgumus. „Išmaniosios gynybos“ iniciatyva apims ir Lietuvai aktualias NATO priešraketinės gynybos sistemą ir oro policijos misiją Baltijos valstybėse. Susitikime nutarta neterminuotam laikui pratęsti NATO oro policijos misiją, užtikrintos kolektyvinės gynybos garantijos (kaip numato penktas Vašingtono sutarties straipsnis), patvirtintos priemonės gynybos planams įgyvendinti, nuspręsta, kad priešraketinė gynyba nebus dalijama į sektorius, ir NATO šalis gins visavertė, efektyvi ir savarankiška NATO priešraketinės gynybos (PRG) sistema. Didžiausiame Aljanso istorijoje susitikime dalyvavo 57 šalių lyderiai, taip pat Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, Pasaulio banko ir Europos Sąjungos (ES) vadovai.

Broliais vadinti galime tik latvius

Linas Kojala – „Dešiniosios minties“ centro atstovas. Šis judėjimas – intelektualus valstybiškai mąstančių žmonių judėjimas, vienijantis plataus spektro dešiniųjų pažiūrų Lietuvos piliečius

Gegužės 4-ąją Seime surengta išties aktuali konferencija „(Ne)gęstanti Lietuvos ir Latvijos brolybė“. Konferencija skirta Latvijos nepriklausomybės atkūrimo deklaracijos dienai paminėti. Skelbiame žurnalisto Gintaro Visocko interviu su „Dešiniosios minties centro“ atstovu Linu KOJALA, dalyvavusiu minėtame renginyje.

Ar tikrai Latvija – silpnoji Baltijos valstybių grandis?

Gintaras Visockas

Kiek daug Lietuva prarado, atsidūrusi Lenkijos įtakoje, ir kiek daug laimėjo latviai, kuriems likimas leido artimiau bendradarbiauti su vokiečiais... Lietuva tarsi pamiršo, jog turi vienintelius šioje Žemėje brolius – latvius. Jei dėl santykių su Lenkija mes pasidalinę į kategoriškai priešiškas stovyklas, tai požiūris į Latviją – kur kas vieningesnis. Nėra lietuvių, kurie priešiškai žvelgtų į latvius, bet gyvename taip, tarsi neturėtume brolių bltų... Tik nenumaldomai artėjant lemiamiems 1940-ųjų įvykiams Baltijos šalių vadovai aiškiau suprato šio regiono kraštų vienybės būtinumą. Šiandien graudžiai juokinga skaityti apie Baltijos federacijos projektą 1940 metų birželio spaudoje... Latvija privalo būti brangi kiekvienam lietuviui. Taip ir yra. Tačiau kol kas Lietuvoje kuriama informacinė erdvė, kurioje nėra vietos nei latviškoms žinioms, nei latviškoms dainoms, nei latviškiems filmams. Ukrainietiški, rusiški, lenkiški, baltarusiški, net korėjietiški TV kanalai egzistuoja, latviško – nė vieno...

D. Grybauskaitė: Dviguba pilietybe pasinaudotų ir gyventojai Rytuose

Čikagoje viešėjusi Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė susitikime su Amerikos lietuviais perspėjo, kad įteisinus dvigubą pilietybę, jos siektų ir žmonės iš Rytų. Praėjusią savaitę Prezidentė Amerikos lietuviams sakė: „Bet norėčiau, kad jūs suprastumėte – klausimas yra jautrus ne tik dėl to, kad mūsų Konstitucija gana griežtai apibrėžia, kad tai turi būti išimtinis ir retas atvejis, taip pat norėčiau priminti, kad mes potencialių piliečių turime ne tik Amerikoje ir Vakaruose, bet ir Rytuose“. Susitikime, kuris surengtas prieš NATO viršūnių susitikimą, D. Grybauskaitė sakė: „Įstatymo pataisos, kurios buvo teiktos, reiškia, kad lengvai galima gauti dvigubą pilietybę ir tiems, kurie gyvena teritorijose, kuriomis mes dar, deja, negalime pasitikėti. Atverdami duris, atvertume duris visiems“. Ji paaiškino, kad buvusi priversta vetuoti įstatymą dėl dvigubos pilietybės, kai gavo konstitucinės teisės ekspertų išvadas. Seimas buvo priėmęs naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris leido dvigubą pilietybę išlaikyti emigrantams, tapusiems Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių piliečiais, tačiau Prezidentė D.Grybauskaitė jį vetavo, argumentuodama prieštaravimu Konstitucijai.

Taikos ar susipriešinimo Šventoji Žemė?

Juozas Dapšauskas

Koptų tradicijos krikščionys

Tikriausiai kiekvienas pagalvoja, kad vertinga būtų aplankyti Šventąją Žemę, dabartinę Izraelio ir Palestinos teritoriją, kurioje sugulusi ne šimtmečių, o tūkstantmečių istorija, pradedant seniausiu pasaulio miestu Jerichu (mezolito laikotarpis, 8000 m. pr. Kr.) ir baigiant šiandienine prieštaringa istorija, santykiais tarp izraelitų ir palestiniečių.

Su žydais mūsų šalies istorija labai susijusi, jie įnešė ženklų indėlį į mūsų krašto kultūros kūrimą, daug naujosios Izraelio valstybės kūrėjų yra kilę iš Lietuvos. Tad Izraelio valstybės gimimo dieną verta pasižvalgyti po šią žemę.

Iškalbingas tylėjimas

Gegužės 13 dieną Stambule įvyko precedento neturėjęs renginys: 450 delegatų bei tų Kaukazo diasporų atstovų, kurie palaiko ginkluotą Kaukazo Imarato (KI) modžahedų kovą, susirinko į savo pirmąjį tarptautinį kongresą. Įvykį tiesioginiame eteryje internete transliavo svetainės „Kavkazcenter“ (KC) ir „Iskander“, jį peržiūrėjo per 120 tūkstančių interneto vartotojų.