Lietuva atominę elektrinę statys

Praėjusios savaitės ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Atominės elektrinės įstatymo pakeitimų, kurie reikalingi Visagino atominės elektrinės (VAE) statyboms bei koncesijos sutarties su strateginiu investuotoju Japonijos korporacija „Hitachi“. Dėl vieno iš svarbiausių strateginių įstatymų pakeitimų priėmimo buvo balsuojama vardiniu balsavimu, trukusiu visą pusvalandį. Seimo pirmininkė Irena Degutienė paskelbė, kaip balsavo kiekvienas Seimo narys. Iš viso dalyvavo 74 Seimo nariai, taigi vos pusė. Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo klausimu „už“ balsavo 70 Seimo narių, „prieš“ – 2 (Kęstutis Glaveckas, Laimontas Dinius), susilaikė – 2 (Dalia Kuodytė, Arūnė Stirblytė). Opozicijoje esantys socialdemokratai ir dauguma „tvarkiečių“ bei Mišrios grupės atstovų įstatymams nepritarė, balsavimo metu išėjo iš salės. Užtat valdančiąją koaliciją palaikė Darbo partija. Atominės elektrinės įstatymo pakeitimai priimti. Seimūnai, balsuodami vardiniu balsavimu, „palaimino“ koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju japonų „Hitachi“.

Nesutarimai tarp Seimo frakcijų ir visuomenės

Į svarstymą dėl VAE statybos Seime susirinko grupelė visuomenininkų – jaunuoliai su raidėmis ant marškinėlių sudėliojo žodžių junginį „ATOMINEI NE“. Kiti emocingai reagavo į parlamentarų pasisakymus prieš balsuojant. Vienų teiginius lydėjo plojimai, kitų – pasipiktinimo komentarai. Po abiejų balsavimų iš Seimo balkone susirinkusiųjų atominės elektrinės šalininkų ir oponentų girdėjosi plojimai, susimaišę su nepasitenkinimo šūksniais. Seimo pirmininkei I. Degutienei netgi teko raminti susirinkusius atominės elektrinės priešininkus, sakant, kad Seimo „posėdis nėra spektaklis“. Kai kurie konservatoriai teigė, kad VAE yra „puiki galimybė vietiniam verslui“, į šalį bus atvežtos „pačios pažangiausios“ branduolinės technologijos, o neigiamas balsavimas dėl koncesijos sutarties Lietuvą dešimtmečiams „pasmerktų izoliacijai ir priklausomybei“ nuo užsienio monopolijų diktato. Opozicijos atstovai piktinosi, kad dėl šio svarbaus klausimo neatsiklausiama visuomenės nuomonės ir „kuo toliau, tuo daugiau kyla klausimų“ dėl VAE projekto, o atsakymų niekas nesulaukia, be to, koncesijos sutartis primes didžiulius įsipareigojimus „net nepaklausus piliečių ir nežinant jų valios“.

Planai: AE jau dirbs 2020 metais

Pagal skaičiavimus naujos atominės elektrinės projektas kainuos apie 17 mlrd. litų. Lietuva projektui turėtų skirti 6 mlrd. litų. Norima, kad elektrinės statybos darbai prasidėtų 2015 metais. Elektros gamybos pradžia planuojama nuo 2020 metų. Tikinama, kad atominės elektrinės statybos sukurtų 6 tūkst. naujų darbo vietų. Skaičiuojama, kad 2020–2022 metais pradėjus veikti VAE elektros kaina turėtų siekti 17–25 ct/kWh. Koncesijos sutartyje dėl VAE nustatyta, kad Lietuva valdys 38 proc. bendrovės akcijų, strateginiam investuotojui teks 20 proc., Latvijos „Latvenergo“ – 20 proc., Estijos „Eesti Energia“ – 22 proc. Koncesijos sutartis turėjo būti pasirašyta iki birželio 28 d. Jei pasirašymas įvyks, bus toliau tęsiami projektavimo darbai. Galutinis sprendimas investuoti turėtų būti priimtas iki 2015 m. kovo 31 d.

Pasirašymas atidėtas

Japonija pranešė, kad Koncesijos sutartis su strateginiu investuotoju dėl naujos Visagino atominės elektrinės su Japonijos korporacija „Hitachi“ nebus pasirašyta iki birželio 28 dienos, kaip skelbta iki šiol. Ją tikimasi pasirašyti iki šių metų pabaigos. Kaip sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas, tai padaryta tam, kad „mes galėtume toliau tęsti derybas su regioniniais partneriais ir su „Hitachi“. Dabar partneriai turi suderinti grafiką dėl tarpinių žingsnių ir galutinės datos“. Anot jo, koncesijos sutartis su „Hitachi“ turėtų būti pasirašyta ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos. Seimas, birželio 21 dieną priimdamas įstatymus dėl naujos atominės elektrinės statybos, šį terminą (birželio 28 d.) panaikino.

Prokurorai jau tiria kyšių skandalą

Kai praėjusią savaitę Seime virė aistros dėl naujos Visagino branduolinės jėgainės statybų, Lietuvą užklupo naujas atominis skandalas. Pasirodžius informacijai iš JAV, Lietuvos Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) administracijoje. Organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti pavesta Vilniaus apygardos prokuratūrai, o jį atlikti – Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Iš JAV atėjusioje informacijoje buvo teigiama, kad 1999–2004 metais vykdant projektus IAE amerikiečių bendrovė „Data Systems & Solutions“ galėjo skirti net iki 44,8 mln. litų kyšių tuomečiams jėgainės vadovams. IAE tuomet vadovavo generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas, kiti aukštas pareigas ėję įmonės administracijos darbuotojai. Nors buvęs vadovas žiniasklaidai paneigė gavęs kyšių ar dovanų, išskyrus laikrodį, „kurio kainos iki šiol nežino“, tačiau pranešama apie labai konkrečius kaltinimus kyšininkavimu, nurodant pinigų sumas. Apie „galimai neskaidrų elgesį“, kaip „apgailėtiną“, iš buvusios „pono V. Ševaldino vadovaujamos vadovybės“ pusės užsiminė ir premjeras A. Kubilius – „dėl to ir buvo keičiama vadovybė 2009–2010 metais, kad tai nesikartotų“. Gaila, kad premjeras apie tuos nusikaltimus pranešė tik dabar ir tik dabar puse lūpų pasiaiškina visuomenei.

Įtarimai korupcija kels abejonių

Lietuvos Vyriausybės derybininkas su Europos Komisija (EK) Neilas Tankevičius perspėjo, kad pranešimai apie galimą korupciją uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje gali sukelti Europos Sąjungos (ES) abejonių dėl tolesnio finansavimo. Diskusijoje Seimo Europos informacijos biure paklaustas, ar pranešimai apie galimą korupciją uždaromoje IAE gali paveikti ES pareigūnų požiūrį, diplomatas sakė: „Jeigu įtariama, kad projekte vyksta kažkas ne taip, žinoma, kyla abejonių, ar ten reikia skirti daugiau pinigų. Tokiu aspektu ir vertinamas Ignalinos finansavimas“. Paklaustas, ar įtarimai korupcija gali virsti Lietuvai nepalankiu argumentu derybose, N. Tankevičius aiškino: „Tokie atskiri dalykai nėra iškeliami, keliamas tik esminių projektų vykdymo sklandumas. Pagrindiniai projektai yra B1,2,3,4, kurie yra vėluojantys ir kurie gali stabdyti visą eksploatacijos nutraukimo procesą. Ir į tai kreipiamas didžiausias dėmesys. Jeigu ten darbai vyks sklandžiai, bus paprasčiau susitarti ir dėl tolesnio finansavimo“.

Kur milijardas?

Praėjusią savaitę žengus dar vieną žingsnį naujosios atominės elektrinės link, uždaroma senoji Ignalinos atominė elektrinė tampa galvos skausmu ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Didesnės paramos IAE uždaryti siekianti Lietuva išgirsta vis daugiau nepatenkintų balsų iš Briuselio. Kol kas išvados Lietuvai nepalankios – siūloma skirti tris kartus mažiau pinigų nei prašo mūsų šalies valdžia. Į Ignalinos atominę elektrinę liepą atvyksiantis Europos Parlamento narys Marianas Jeanas Marinescu yra Biudžeto kontrolės komiteto pranešėjas dėl IAE uždarymo, ir į jo išvadas atsižvelgs Europos Parlamentas. Kol kas jis sako, kad Lietuva pati kalta, jog pateko į tokią situaciją, kad reikalingi pinigai mažinami kelis kartus. Jis klausia, ar yra normalu, kai Lietuva, jau panaudojusi milijardą eurų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti, ją gali įjungti nors ir šiandien.

M. J. Marinescu sako, kad Lietuva turi aiškiai atsakyti į klausimą, kur konkrečiai buvo panaudotas milijardas eurų. Be to, Lietuva ir pati turi ieškoti finansavimo šaltinių. Tai – šalies atsakomybė.

Ginčai netyla

Išties, Ignalinos AE uždarymo projektai vėluoja dvejus ir net daugiau metų. Nors dalyje statybų aikštelių stypso sustingę kranai ir vos šmėkšteli vienas kitas darbininkas, Ignalinos AE uždarymo projektų rangovas Vokietijos–Rusijos bendrovė „NUKEM Technologies“ tikina, kad jokios krizės statybose nėra. Darbai vyksta ir juos baigti planuojama taip, kaip numatyta: svarbiausią objektą – panaudoto branduolinio kuro saugyklą (vadinamą projektu B1) – iki 2013-ųjų pabaigos, kitus (vadinamus projektais B2, B3 B4) – pusmečiu vėliau. Vėluojama esą tik dėl objekto sudėtingumo ir vis iškylančių naujų aplinkybių. Lietuviai, jau ne kartą girdėję rangovų pažadus ir pasiteisinimus (Ignalinos uždarymo projektai vėluoja dvejus ar net ketverius metus), abejoja jų pagrįstumu. Saugykla, į kurią turės būti suvežtas kol kas antrajame uždarytos jėgainės reaktoriuje ir baseinuose saugomas kuras, turėjo būti baigta dar pernai, tačiau darbai įklimpo prieš porą metų užsakovui ir rangovui susiginčijus dėl jų vertės. Ignalinos AE generalinis direktorius Žilvinas Jurkšus sako: „Kol neturime paskaičiuoto, iki galo įvertinto projekto grafiko, mes šiandien pasakyti negalime. Tai yra tikslas“. Europos Komisijai įsikišus kiek pajudėjęs projektas vėl stringa – Ignalinos atominė nepriima „NUKEM Technologies“ partnerio – Vokietijos bendrovės GNS – pagamintų konteinerių, kurie neatitinka techninio projekto parametrų. Užsakovai reikalauja, kad konteinerių saugumą patvirtintų Lietuvos ar Vokietijos atominės saugos inspektoriai. Konteinerių gamintoja – valstybinė Vokietijos branduolinių atliekų aptarnavimo įmonė – tikina, kad visi jau 20 metų Ignalinai tiekiami jų konteineriai yra saugūs. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad pagal tai, kaip vyksta darbai, o ypač po viešumon iškilusių kai kurių subrangovų kyšininkavimo istorijų, Ignalinos atominės uždarymo projektų rangovas jam pasitikėjimo nekelia. Užsakovas sako už darbus rangovui mokėsiąs tik tada, kai šis pateiks garantijų, kad visi uždarymo projektai bus baigti laiku. Vėluojantys uždarymo darbai tiesiogiai kerta Ignalinos atominei per kišenę. Kol iš antrojo reaktoriaus neišimtas panaudotas branduolinis kuras, jo priežiūra kasmet kainuoja apie 2 mln. litų. O derantis dėl tolesnio jėgainės uždarymo darbų finansavimo Europos Komisija atvirai prikiša Lietuvai: „Kam jums papildomi šimtai milijonų ateityje, jei iš skirtų pinigų beveik ketvirtadalio milijardo nepanaudojote“.

Padėtis rudenį gali keistis

Politologai sako, kad Seime priimti įstatymai dėl Visagino atominės elektrinės dar negarantuoja, jog projektas bus tęsiamas ir įgyvendintas taip, kaip planuoja dabartinė valdžia. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dabartinė valdančioji koalicija po spalį vyksiančių rinkimų gali prarasti daugumą. Yra didelė tikimybė, kad rudenį arba kitų metų pradžioje diskusija dėl Visagino atominės elektrinės projekto bus atnaujinta ir naujas Seimas gali revizuoti dabartinius sprendimus. Pasak kai kurių politologų, toks scenarijus jau turi precedentą – energetikos bendrovę „Leo LT“, kuri buvo įsteigta socialdemokratų valdymo metais, į valdžią atėjus konservatoriams, buvo išardyta, abejojant skaidrumu. Šiuo klausimu svarbi bus prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija. Socialdemokratai, pasišalinę iš salės ir nedalyvavę balsavime, nori parodyti, kad jie atsiriboja nuo dabartinės situacijos, o po rudens rinkimų imsis bent jau įstatymo pataisų.

© 2012 „XXI amžius“