2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Lietuva atominę elektrinę statys

Praėjusios savaitės ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Atominės elektrinės įstatymo pakeitimų, kurie reikalingi Visagino atominės elektrinės (VAE) statyboms bei koncesijos sutarties su strateginiu investuotoju Japonijos korporacija „Hitachi“. Dėl vieno iš svarbiausių strateginių įstatymų pakeitimų priėmimo buvo balsuojama vardiniu balsavimu, trukusiu visą pusvalandį. Seimo pirmininkė Irena Degutienė paskelbė, kaip balsavo kiekvienas Seimo narys. Iš viso dalyvavo 74 Seimo nariai, taigi vos pusė. Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo klausimu „už“ balsavo 70 Seimo narių, „prieš“ – 2 (Kęstutis Glaveckas, Laimontas Dinius), susilaikė – 2 (Dalia Kuodytė, Arūnė Stirblytė). Opozicijoje esantys socialdemokratai ir dauguma „tvarkiečių“ bei Mišrios grupės atstovų įstatymams nepritarė, balsavimo metu išėjo iš salės. Užtat valdančiąją koaliciją palaikė Darbo partija. Atominės elektrinės įstatymo pakeitimai priimti. Seimūnai, balsuodami vardiniu balsavimu, „palaimino“ koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju japonų „Hitachi“.

Apie Lietuvos diplomatus iš KGB

Birželio pirmoje pusėje į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 67-osios sesijos pirmininko postą išrinktas Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius, kuriam palaikymą išreiškė Rusija. Slaptame balsavime jis nurungė Lietuvos nuolatinį atstovą Jungtinėse Tautose Dalių Čekuolį. Serbas rinkimus laimėjo nelabai žymia persvara: už V. Jeremičių balsavo 99 asamblėjos nariai, už D. Čekuolį – 85.

Rusų politologas: santykiai gerės

Rusijos politinių technologijų centro (PTC) viceprezidentas Aleksejus Makarkinas interviu sakė, kad Baltijos šalių ir Rusijos santykiai gali pagerėti tik pasikeitus kartoms. PTC yra viena pagrindinių Rusijoje konsultavimo bendrovių politinės analizės ir viešųjų ryšių rinkoje. Organizacijos tinklalapyje nurodoma, kad tarp šio centro klientų yra Rusijos prezidento administracija, Federacijos taryba, ministerijos, užsienio šalių diplomatinės misijos. Centrui vadovauja žinomas politologas Igoris Buninas. Kalbėdamas apie galimybę atkurti abipusį Rusijos Federacijos ir Baltijos šalių pasitikėjimą, A. Makarkinas sakė, kad paprastai tokie žingsniai žengiami remiantis tikslingumu. „Tuo tarpu dabar, kaip matome, visose trijose Baltijos šalyse valdžioje yra politinės jėgos, kurios nemato tokio reikalo“, – paaiškino politologas. Anot A. Makarkino, partijos, su kuriomis Rusija galėtų gerinti santykius, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje yra opozicijoje. Jis pabrėžė, kad „Rusijai Baltijos šalių kryptis nėra svarbi – Rusija linkusi santykius su Europos Sąjunga grįsti ne per Baltijos šalis ar Briuselį, o per stambiuosius žaidėjus“. Jis neatmetė galimybės, kad Rusijos valdžios retorika ir veiksmai Baltijos šalių atžvilgiu, turint galvoje rusakalbių gyventojų Baltijos šalyse klausimą, į Kremlių grįžus Vladimirui Putinui, gali sugriežtėti.

Kova su terorizmu: tikra ar menama?

Birželio 1-ąją Seimo Baltijos Asamblėjos salėje surengtas „Apskritas stalas“ „Terorizmo problemos NVS šalyse“. Organizatotriai – LR Seimo parlamentinė grupė „Už demokratinę Baltarusiją“ ir Piliečių gynybos paramos fondas (Vilnius). Įžanginį žodį tarė LR Seimo parlamentinės grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ vicepirmininkas Saulius Pečeliūnas ir Piliečių gynybos paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis. Diskusijų metu pranešimus perskaitė Žmogaus teisių instituto direktorius Valentinas Gefteris (Rusija), Černigovo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Aleksiejus Tarasovas (Ukraina) ir Baltarusijos Nacionalinio atgimimo tarybos Organizacinio komiteto pirmininkas Vladimiras Borodač.

Išrinktas naujas Egipto prezidentas

Mohammedas Mursi

Paaiškėjo beveik prieš dvi savaites įvykusių Egipto prezidento rinkimų rezultatas – laimėjo Musulmonų brolijos kandidatas Mohammedas Mursi, surinkęs 51,73 proc. balsų ir įveikęs konkurentą, buvusį generolą Ahmedą Šafiką. Nors islamistinė visuomenė protestais reiškė nepasitenkinimą, kol buvo skaičiuojami rezultatai, tik nedidele persvara suteikę pergalę jų kandidatui, susiskaldžiusi Egipto visuomenė vis vien nenurimsta: vieni lieja džiaugsmo, kiti – liūdesio ašaras. M. Mursi gavo 13230131 balsą, o A. Šafikas – 12347380. Balsavime, kuriame galėjo dalyvauti daugiau kaip 50 mln. piliečių, rinkėjų aktyvumas buvo 51,8 procento. Tūkstančiai egiptiečių, laukusių galutinių rezultatų paskelbimo, žinią apie M. Mursi pergalę sutiko džiaugsmingais šūksniais – „Dievas visų didesnis“ ir „Šalin karinį valdymą“. Jie džiaugsmingai mojavo vėliavomis bei M. Mursi portretais.

Incidentas Sirijoje su Turkijos lėktuvu

Per Sirijos sukilimą, kuris kilo pernai kovą, jau žuvo daugiau kaip 15 tūkst. žmonių. Apie tai pranešė nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“, kuri teigia, kad prezidento Bašaro al Asado režimui slopinant sukilimą ir per susirėmimus žuvo mažiausiai 10480 civilių gyventojų, 3715 karių ir 830 dezertyrų.

Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad Damaskas atsiprašė dėl Turkijos naikintuvo numušimo penktadienį. Manoma, kad lėktuvas buvo numuštas virš Sirijos. Turkijos kariškiai praėjusį penktadienį pranešė praradę ryšį su karo lėktuvu, skraidžiusiu netoli Sirijos. Buvo skubiai sušauktas Turkijos karo, žvalgybos ir vyriausybės aukštų pareigūnų pasitarimas. Vėliau Turkijos prezidentas sakė, kad naikintuvas galėjo atsitiktinai pažeisti Sirijos oro erdvę, nes dideliu greičiu skrendantiems lėktuvams yra įprasta trumpas kelio atkarpas skristi kitos valstybės oro erdvėje ir valstybių sienos kertamos ne iš blogų ketinimų, bet tai atsitinka netyčia dėl didelio lėktuvų greičio. NATO po antradienį sušauktų konsultacijų pasmerkė ir nepriimtinu pavadino incidentą, kai Sirijos pajėgos numušė turkų lėktuvą, ir pareiškė Turkijai „stiprią paramą ir solidarumą“. Po NATO narių ambasadorių susitikimo A. F. Rasmussenas sakė: „Toliau atidžiai ir su dideliu susirūpinimu stebime situaciją. Tikrai tikiuosi, kad tokių incidentų daugiau nebus“.

Statomas Rusijai naudingas tiltas

Lietuva ir Rusija susitarė dėl naujo tilto per Nemuną statybos. Tiltas sujungs Panemunę ir Tilžę (Sovetską), padidins pasienio kontrolės punktų pralaidumą tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus srities. Tilto per Nemuną projektą sudaro dvi dalys – tiltas ir aplinkkelis per Sovetską (juos statys Rusija) ir senvagės Lietuvos pusėje sutvarkymas, pastatant estakadą ir tiltą bei nutiesiant kelią aplink Panemunės miestelį (šiuos darbus atliks Lietuva). Lietuva į tilto prieigų statybą investuos apie 70 mln. litų, iš kurių dalį sumos skirs Europos Sąjunga. Rusijai tiltas labai naudingas, nes ji turi tranzitą į didžiąją Rusiją. Tiltas priklausys Rusijai. Patį tiltą per Nemuną stato rusai, privažiavimo iš Rusijos kelias irgi bus rusų statytas. Tilto ir jo prieigų statybos Rusijai kainuos apie 120 mln. litų. Lietuva planuoja statyti privažiavimo kelią iš Lietuvos pusės. Senvagės, užliejamos pievos apsunkins Lietuvai statyti tilto prieigas. Iš Lietuvos pusės bus nutiestas maždaug trijų kilometrų ilgio naujas kelio ruožas nuo muitinės terminalo iki Nemuno, aplenkiant Panemunės miestelį. Šiame ruože būtų iki 100 metrų ilgio estakada per pylimą ir iki 500 metrų ilgio tiltas per senvagę, kelio danga būtų sustiprinta 2,8 kilometro ilgio ruože. Naujo tilto per Nemuną statybai 2007 metais buvo pritarusi tuometinė Vyriausybė.