Rinkimai Baltarusijoje – be pokyčių

Sekmadienį Baltarusijoje vyko parlamento rinkimai. Pareigūnai paskelbė 109 laimėjusius kandidatus, iš 110 vietų Nacionalinio Susirinkimo Atstovų Rūmuose. Visi laimėjusieji atstovauja režimo politiką palaikančioms partijoms. Deputatas neišrinktas tik Gomelio srityje, Novobelecko apygardoje. Buvo 16 apygardų, visur rinkta tik iš vieno kandidato. Nuosaikiosios opozicijos veikėjai, kurie dalyvavo rinkimuose, iš partijos „Teisingasis pasaulis“ ir Liberalų demokratų partijos savo kandidatų neatšaukė, tačiau jie vis tiek į parlamentą nepateko. Dėl gausių rinkimų tvarkos pažeidimų ir protestuodamos prieš deputatų „skyrimą“ Baltarusijos parlamento rinkimus boikotavusios dvi pagrindinės opozicijos jėgos – Jungtinė piliečių partija ir Baltarusijos liaudies frontas – ragino žmones verčiau vykti grybauti arba žvejoti, užuot balsavus, tokiu būdu išreikšti protestą dėl disidentų kalinimo ir rinkimų klastojimo. Rinkimų komisijos pareigūnai paskelbė iš anksto užsakytus rezultatus, o rinkėjų aktyvumą buvus 74,3 proc., bet opozicija išjuokia begėdiškai suklastotus rinkimus. Pasak jų stebėtojų, jie matė balsuojant tik 38 proc. rinkėjų. Kai kuriose vietose rinkėjų realus ir oficialus aktyvumas skyrėsi nuo 10 iki 70 proc. Juk Baltarusijos valdžiai reikėjo parodyti, jog visuomenė rinkimų boikoto idėją visiškai atmetė, kad Baltarusijos „demokratijos“ rinkėjai yra daug aktyvesni palyginus su Vakarų demokratijomis. Teigiama, kad išankstiniame balsavime, kurio dalyviai paprastai sudaro didelę balsavusiųjų dalį, pastebėtas asmenų balsavimas po kelis kartus. Jei esi karys dalinyje, studentas universitete ar darbuotojas gamykloje, iš esmės neturi pasirinkimo nebalsuoti –  atsiunčiamas autobusas ir visi vežami balsuoti. Realiai, jeigu atimtume tuos priverstinius balsus, aktyvumas rinkimuose būtų dar mažesnis nei fiksavo nepriklausomi stebėtojai.

Daugelis stebėtojų buvo persekiojami, jiems nebuvo leidžiama dirbti savo darbo. Beje, tik mažiau nei 1 proc. balsų skaičiuotojų buvo deleguoti opozicijos organizacijų. Tiesa, per šių rinkimų kampaniją būta naujovės – pirmą sykį vyko televizijos debatai, bet rinkėjai vis tiek liko apatiški – ar gali būti kitaip, kai rezultatas ir taip aiškus. Sunku ko nors kito tikėtis, kai egzistuoja absoliuti žiniasklaidos kontrolė, o opozicijos ir valdžios jėgos yra visiškai nelygiavertės.

Žmogaus teisių organizacijos nurodė, kad laikotarpį prieš rinkimus žymėjo opozicijos aktyvistų areštai. Kaip paskelbė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovaujama tarptautinė stebėtojų misija, rinkimai nebuvo laisvi, nešališki arba konkurencingi, nebuvo užtikrintos piliečių teisės į susirinkimų ir saviraiškos laisvę bei teisė kelti kandidatūras. Taigi šie tariami rinkimai sustiprins prezidento Aleksandro Lukašenkos autokratinį, jau 18 metų trunkantį valdymą.

Pats A. Lukašenka, geležiniu kumščiu vadovaujantis 9,5 mln. gyventojų turinčiai šaliai, sekmadienį pasmerkė raginimus boikotuoti rinkimus, pareiškė, kad tai darantys yra „bailiai, neturintys ką pasakyti žmonėms“, ir tikėdamasis eilinio neigiamo ESBO misijos įvertinimo, pareiškė: „Jeigu ir šįkart bus keliamos abejonės dėl Baltarusijos žmonių pasirinkimo, nežinau, kokie dar standartai galėtų būti pakankamai geri per būsimus rinkimus“. Jis kaltino opoziciją, kad ji esą per silpna politinei kovai ir neva iš tikrųjų nenori valdžios.

A. Lukašenkai ir jo artimiausios aplinkos pareigūnams yra uždrausta atvykti į JAV bei Europos Sąjungos (ES) šalis bei taikomos kitos sankcijos dėl nedemokratinio režimo. Santykiai su Vakarų šalimis smarkiai pašlijo, kai Minskas ėmėsi represijų prieš gatvių protestus, įsiplieskusius po A. Lukašenkos perrinkimo 2010 metų gruodį. Tąsyk buvo suimta daugybė prezidento oponentų. Daugeliui jų buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, po kurių jie aktyviai nebesireiškė politikoje arba pabėgo iš šalies.

Dabartinis, darbą jau baigiantis parlamentas tik tvirtino įstatymų projektus, parengtus beveik vien prezidentūroje. Per visą savo kadenciją parlamentas priėmė vos keturis savo parengtus įstatymų projektus.

Lietuvos politikai mano, kad sekmadienį vykę parlamento rinkimai Baltarusijoje rodo, kad jokių demokratinių pokyčių artimiausiu metu šioje šalyje tikėtis neverta. Premjeras Andrius Kubilius apie rinkimus Baltarusijoje sakė, jog nieko naujo kaimyninėje šalyje neįvyko. „Panašu, kad šiais rinkimais A. Lukašenka tik pratęsė savo dominavimo laikotarpį“, – teigė Seimo užsienio reikalų komiteto narys liberalas Petras Auštrevičius. „Rinkimai rodo, kad neatsitiko Baltarusijoje nieko, ko tikėjosi kai kurie politikai, nors visada buvo tokia viltis, kad kažkas prasidės, kažkas pasikeis, gal A. Lukašenka taps nauju Gorbačiovu, bet nieko neatsitiko“, – sakė ir kitas Seimo užsienio reikalų komiteto narys konservatorius Egidijus Vareikis. Jo nuomone, po šių akivaizdžiai nedemokratinių parlamento rinkimų ES santykiai su Baltarusija turėtų blogėti. Anot parlamentaro, Lietuvos pagrindinis interesas – laisva Baltarusija, kurioje vyrautų laisvos rinkos ekonomika, nes tai itin daug duotų Lietuvos ekonomikai, tačiau jei situacija ir toliau nesikeis, E. Vareikio nuomone, nereikėtų leistis į aktyvesnes derybas su A. Lukašenka ir jam nusileisti. „Baltarusiai yra atsidūrę aklavietėje, jie neturi jėgų, kurios kažką pakeistų, bet pasitikėjimas režimu mažėja ir dabar yra laukimo būsena, kadangi pats diktatorius pradeda deformuoti režimą. Kitas variantas galimas, kad A. Lukašenka nusilptų ir reformos būtų pradėtos vykdyti be jo žinios“, – kalbėjo E. Vareikis.

Su demokratiniais rinkimais nesuderinamas požiūris į rinkimų stebėtojus – kai kurie stebėtojai, tarp jų ir Lietuvos Seimo narys Emanuelis Zingeris – nebuvo įleisti į Baltarusiją.

© 2012 „XXI amžius“