2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Rinkimai Baltarusijoje – be pokyčių

Sekmadienį Baltarusijoje vyko parlamento rinkimai. Pareigūnai paskelbė 109 laimėjusius kandidatus, iš 110 vietų Nacionalinio Susirinkimo Atstovų Rūmuose. Visi laimėjusieji atstovauja režimo politiką palaikančioms partijoms. Deputatas neišrinktas tik Gomelio srityje, Novobelecko apygardoje. Buvo 16 apygardų, visur rinkta tik iš vieno kandidato. Nuosaikiosios opozicijos veikėjai, kurie dalyvavo rinkimuose, iš partijos „Teisingasis pasaulis“ ir Liberalų demokratų partijos savo kandidatų neatšaukė, tačiau jie vis tiek į parlamentą nepateko. Dėl gausių rinkimų tvarkos pažeidimų ir protestuodamos prieš deputatų „skyrimą“ Baltarusijos parlamento rinkimus boikotavusios dvi pagrindinės opozicijos jėgos – Jungtinė piliečių partija ir Baltarusijos liaudies frontas – ragino žmones verčiau vykti grybauti arba žvejoti, užuot balsavus, tokiu būdu išreikšti protestą dėl disidentų kalinimo ir rinkimų klastojimo. Rinkimų komisijos pareigūnai paskelbė iš anksto užsakytus rezultatus, o rinkėjų aktyvumą buvus 74,3 proc., bet opozicija išjuokia begėdiškai suklastotus rinkimus. Pasak jų stebėtojų, jie matė balsuojant tik 38 proc. rinkėjų. Kai kuriose vietose rinkėjų realus ir oficialus aktyvumas skyrėsi nuo 10 iki 70 proc. Juk Baltarusijos valdžiai reikėjo parodyti, jog visuomenė rinkimų boikoto idėją visiškai atmetė, kad Baltarusijos „demokratijos“ rinkėjai yra daug aktyvesni palyginus su Vakarų demokratijomis. Teigiama, kad išankstiniame balsavime, kurio dalyviai paprastai sudaro didelę balsavusiųjų dalį, pastebėtas asmenų balsavimas po kelis kartus. Jei esi karys dalinyje, studentas universitete ar darbuotojas gamykloje, iš esmės neturi pasirinkimo nebalsuoti –  atsiunčiamas autobusas ir visi vežami balsuoti. Realiai, jeigu atimtume tuos priverstinius balsus, aktyvumas rinkimuose būtų dar mažesnis nei fiksavo nepriklausomi stebėtojai.

Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo

Europos Komisija (EK) oficialiai pradėjo tyrimą, ar Rusijos gamtinių dujų koncernas „Gazprom“ nesinaudojo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose, taip pažeisdamas antimonopolines Europos Sąjungos (ES) taisykles. Sprendimas pradėti tyrimą nerodo, kokia gali būti jo baigtis, tačiau tai reiškia, kad jam bus skiriamas prioritetinis dėmesys. Savo veiksmais Rusijos koncernas galėjo pažeisti Europos Sąjungos veikimo sutarties 102 straipsnį. EK atlieka tyrimą dėl trijų galimą konkurenciją ribojančių veiksmų Vidurio ir Rytų Europoje. Nurodoma, kad „Gazprom“ galėjo skaidyti dujų rinką, trukdydamas laisvam dujų tiekimui per ES šalių teritoriją, galėjo trukdyti diversifikuoti dujų tiekimą, o susiedamas gamtinių dujų ir naftos kainas, galėjo nustatyti neteisingas kainas klientams. Tokie veiksmai, jei jie buvo taikomi, gali būti laikomi konkurencijos apribojimu, kuris lemia didesnes kainas ir dujų tiekimo saugumo sutrikdymą. Galiausiai, tokie veiksmai būtų žalingi ES vartotojams. Pernai rugsėjį EK buvo surengusi kratas „Gazprom“ ir jos pagrindinių Europos klientų patalpose. Tuomet žiniasklaida teigė, kad tokius veiksmus paskatino ir Lietuvos Vyriausybė, 2011-ųjų sausį pateikusi Briuseliui oficialų skundą, kad „Gazprom“ piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir trukdo šaliai liberalizuoti energijos rinką ir kelia pavojų šalies ilgalaikiam energetiniam saugumui. Netikėtos kratos buvo atliktos dvidešimtyje objektų dešimtyje (daugiausia Vidurio ir Rytų Europos) šalių, įskaitant „Gazprom“ patalpas Vokietijoje ir Čekijoje, ir „Lietuvos dujose“. Patikros atliktos įmonėse, kurios arba įtariamos nekonkurencine praktika, arba, kaip spėjama, gali turėti informacijos apie įtariamą piktnaudžiavimą. Beje, Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,7 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, „Gazprom“ – 37,06 proc., Vokietijos „E. ON Ruhrgas International“ – 38,9 proc. akcijų. 2011 metais „Gazprom“ uždirbo beveik 45 mlrd. JAV dolerių pelno. Lietuva siekia, kad „Gazprom“ parduodamų dujų kaina būtų siejama ne su naftos produktų kainomis, o su kur kas pigesnio ir šilumos ūkyje jau plačiai naudojamo biokuro kaina. Gamtinių dujų tiekimo ir skirstymo bendrovės „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ pasirašytoje ilgalaikėje (iki 2015 metų) dujų tiekimo sutartyje įtvirtinta kainos formulė numato, kad dujų kaina priklauso nuo naftos ir jos produktų kainos pasaulio rinkose. Ši formulė atsirado 2008 metais, „tyliai“ pakeitus ankstesnę, 2004-aisiais pasirašytą formulę, todėl Lietuva siekia, kad jai tiekiamų dujų kaina dabar būtų susieta su biokuro kaina.

Triukšmadarys iš Švedijos

Gintaras Visockas

Švedą Perą Kromvelį iš Švedijos viešųjų ryšių kompanijos „Studio Total“ norėtųsi priskirti prie jokios naudos neatnešusių triukšmadarių. Būtent šis švedas – vadinamosios pliušinių meškiukų akcijos sumanytojas. Žurnale „IQ“ jis vadinamas švedu, „pažeminusiu diktatorių“. Jo sumanytas nelegalus skrydis iš Lietuvos Minsko link ir pliušinių meškiukų išmėtymas virš diktatoriaus valdomos šalies tikrai sukėlė daug triukšmo. Žurnale „IQ“ cituojami švedo žodžiai – „siekėme atkreipti dėmesį į spaudos, žodžio laisvės suvaržymus“, „mes tik siekėme dar sumenkinti Aleksandro Lukašenkos kuriamą stipraus lyderio įvaizdį pasišaipydami iš jo – juk galiausiai jis įniršo dėl pliušinių meškiukų“. Na, A. Lukašenka išties įniršo. Bet ar demokratijos po išbarstytų kelių tūkstančių pliušinių meškiukų šioje šalyje padaugėjo? Galimas net toks klausimas: jei demokratijos nepadaugėjo nė per nago juodymą, tai gal bent jau diktatūros sumažėjo? Paskutinieji rinkimai Baltarusijoje bylote byloja, jog pliušiniai meškiukai nepadarė jokios įtakos ir negalėjo padaryti. Todėl į šią akciją galima būtų pažvelgti ir kritiškai: gal tai – beprasmis jėgų ir lėšų švaistymas? Gal tai – kaip įspūdingas fejerverkas? Gražu pažiūrėti, o nauda – abejotina, sunkiai apčiuopiama. Juk pats švedas žurnale „IQ“ prisipažino, esą „plano įgyvendinimas atsiėjo 100 tūkst. eurų“. Tad norėtųsi paklausti, gal tuos pinigus buvo galima racionaliau panaudoti, pavyzdžiui, virš Minsko išmėtant ne 2000 pliušinių meškiukų, bet 2000 Olego Alkajevo knygos „Rastrelnaja komanda“ egzempliorių? O. Alkajevas keletą dešimtmečių dirbo Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) struktūrose. Du dešimtmečius jis priklausė Baltarusijos VRM padaliniui, kuris sušaudydavo oficialiai mirties bausme nuteistus kalinius. 1999 metais šiam padaliniui vadovavęs O. Alkajevas norom nenorom tapo liudininku, kaip diktatorius rengė politinių oponentų likvidavimo akcijas, ir išsigando, jog ši nuodėmė bus suversta ant jo pečių. Jis buvo priverstas politinio prieglobsčio ieškoti Vokietijoje. Ten parašė A. Lukašenkos nusikaltimus demaskuojančią knygą „Rastrelnaja komanda“, kurioje daug sensacingos, A. Lukašenkai nepalankios informacijos. Gal visiems būtų buvę geriau, jei už tuos šimtą tūkstančių eurų švedai būtų išleidę pakartotinį šios knygos leidimą ir surengę slaptą jos įvežimą į Baltarusijos teritoriją? O gal už tą šimtą tūkstančių buvo galima įkurti dar vieną baltarusiškas temas analizuojantį laikraštį ar internetinį portalą arba bent jau sustiprinti baltarusiškus opozicinius leidinius, kurie jau egzistuoja? Akivaizdu, jog tuos šimtą tūkstančių eurų buvo galima panaudoti racionaliau, išmintingiau. Bet šiuo konkrečiu atveju Švedijos viešųjų ryšių kompanijai „Studio Total“ labiausiai rūpėjo, regis, ne tiek demokratijos bėdos Baltarusijoje, kiek jų pačių įvaizdis. Pastarųjų metų įvykiai byloja, jog demokratijos niekur nėra per daug – nei Lietuvoje, nei Švedijoje. Jei Lietuva vadovautųsi demokratijos principais, ji nepersekiotų pensininko dėl keliolikos centų vertės maišelio, o Švedija nesmerktų savo pilietės Ingridos Karlkvist, išdrįsusios viešai Briuselyje pareikšti, jog švedų kultūra ir tradicijos – ne mažesnė vertybė už Švedijoje gyvenančių imigrantų kultūras ir tradicijas. Tokios nuostatos besilaikančiai švedei, atrodo, tapo sunku gyventi Švedijoje, esą oficiali valdžia tvirtina, kad ne imigrantai turi derintis prie švedų, o švedai – prie atvykėlių.

Ekonominės socialinės perspektyvos optimizmo neteikia

Nors į Seimą besiveržiantys valdančiųjų partijų (čia turime galvoje ir vadinamąsias opozicines) atstovai ir vadai visaip giria ekonominę ir finansinę šalies padėtį, netgi, A. Kubiliaus pavyzdžiu, rožinėmis spalvomis piešia Lietuvą po 20 metų (Lietuva–2030), bet daugybė ekonominių ir dvasinių rodiklių patvirtina, kad tautos potencija naikinama, stingdomas jos tikrasis proveržis, silpninamas verslo potencialas, ardoma lietuvių bendruomenė. Darbo ir socialinių tyrimų instituto, bendradarbiaujant su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), atlikto tyrimo „Šalies regionų demografinės struktūros ir emigracijos tendencijų palyginamoji analizė“ duomenys rodo, jog šiuo metu šalyje ekonomiškai neaktyvių gyventojų ir bedarbių skaičius pasiekė beveik 60 proc., o kai kuriuose rajonuose viršija 75 proc., mažesni miestai ir miesteliai tiesiog nyksta mūsų akyse ir dėl emigracijos, ir dėl demografinių tendencijų (mažo gimstamumo bei didelio mirtingumo), ir dėl „susiurbimo“ į vienintelę užimtumo požiūriu dar patrauklią vietą – Vilnių. Sparčiausiai gyventojų skaičius pastarąjį dešimtmetį mažėjo mažesniuose šalies miestuose – beveik 20 proc. Tokie miesteliai neteko apytikriai kas penkto gyventojo. Tai rodo spartų mažesniųjų Lietuvos miestų nykimą. Todėl kai kuriuose rajonuose – Akmenėje, Ignalinoje ir Pasvalyje – vienas dirbantysis išlaiko maždaug du pensininkus, o Vilniuje vieną pensininką išlaiko maždaug 2,34 dirbančiojo. Tai gali labai apsunkinti Lietuvos ekonomiką ruošiantis galimai naujos krizės bangai. Nuo 2007 metų užimtumas valstybės valdymo sektoriuje, skirtingai nei kitose srityse, nemažėjo. Švietimo, valdymo, gynybos ir socialinio draudimo sferoje bei sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje 2011 metais buvo 302 tūkst. dirbančiųjų, tai sudarė 22 proc. visų dirbančiųjų šalyje. Dauguma šių sričių darbuotojų vėlgi „susikaupė“ Vilniuje.

Aukštųjų mokyklų apsišaukėliai tebežaidžia užkulisinius žaidimus

Vilniaus Universiteto profesorius Vytautas Daujotis

Vilniaus Universiteto profesorius Vytautas Daujotis principingai pasipriešino nelegalių prorusiškų aukštųjų mokyklų steigimui Lietuvoje. Su juo kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Pirmiausiai priminkite, kaip baigėsi kova su nelegalių prorusiškų aukštųjų mokyklų Lietuvoje šalininkais ir globėjais? Jūs tą kovą galų gale laimėjote, nors teko ne vieną kartą varstyti teismų duris?

Latvija ir Estija kol kas nepritaria Visagino AE

Praėjusią savaitę su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi Vilniuje susitikę Latvijos ir Estijos premjerai Valdis Dombrovskis ir Andrusas Ansipas pareiškė, kad jiems įnešė abejonių politikų iniciatyva dėl jėgainės statybos surengti konsultacinį referendumą. Tačiau ir latviai, ir estai, kaip sakė A. Kubilius, yra „labai intensyvaus bendro darbo partneriai, toliau derantis ir su „Hitachi“ kompanija, ir derantis dėl papildomų garantijų, kurių jie nori iš Lietuvos pusės, dėl savo investicijų apsaugos“. Kaip žinoma, Seimo sprendimu, konsultacinis referendumas dėl atominės elektrinės statybos rengiamas kartu su parlamento rinkimais spalio 14 dieną. Praėjusios savaitės ketvirtadienį, baigiantis trišaliam Baltijos šalių vyriausybių vadovų susitikimui Vilniuje, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai pasirašė memorandumą dėl tolimesnių veiksmų, susijusių su Visagino atominės elektrinės projektu. Lietuvos premjeras patikino, kad laiko deryboms bus pakankamai. „Derybos dėl projekto tęsiasi iki 2015 metų, – sakė jis. – Mūsų rūpestis ir dėmesys, manau, tikrai padės šį projektą efektyviai ir laiku įgyvendinti“. Ketvirtadienį vykusio susitikimo metu Estijos ministras pirmininkas pabrėžė, jog sprendimas statyti elektrinę, ar ne, iš tiesų gula ant lietuvių pečių. „Lietuviai turi priimti sprendimą statyti, ar ne. Jei atsakymas būtų „ne“, aš būčiau nusivylęs“, – sakė A. Ansipas.

Filmas, dėl kurio arabų šalyse vyksta protestai ir nužudytas JAV ambasadorius

Amerikoje, Pietų Kalifornijoje, gyvenantis 56 metų nekilnojamojo turto agentas, kino kūrėjas, dviejų valandų filmo „Musulmonų nekaltybė“ („Innocence of Muslims“) scenarijaus autoriumi, režisieriumi ir prodiuseriu įvardijamas Samas Bacile’as buvo priverstas slapstytis po to, kai jo filmas, kritikuojantis musulmonų pranašą Mahometą, kuriame teigiama, kad jis buvo sukčius, išprovokavo ultrakonservatyvių islamistų išpuolius prieš JAV diplomatines atstovybes Egipte ir Libijoje. Per juos Libijos rytiniame Bengazio mieste žuvo JAV ambasadorius Libijoje Chrisas Stevensas ir dar trys pareigūnai. Nors S. Bacile’as apgailestavo dėl ambasadoriaus, nužudyto kilus pasipiktinimo bangai dėl šio filmo, jis dėl šio smurto kaltino per menką ambasados apsaugą ir smurto vykdytojus. Egipto sostinėje Kaire protestuotojai užlipo ant JAV ambasados sienų, nuplėšė Amerikos vėliavą ir vietoje jos iškėlė juodą vėliavą su islamo šūkiu.

Lietuva pirmą kartą pasiskolino Šveicarijos frankais

Praėjusios savaitės trečiadienį Lietuva Šveicarijos finansų rinkoje išplatino penkerių su puse metų trukmės 175 mln. Šveicarijos frankų (apie 500 mln. litų) obligacijų emisiją, už kurią bus mokamos 2 proc. metinės palūkanos. Apie tai informuoja Finansų ministerija. „Mūsų šaliai tai buvo nauja patirtis, kadangi Lietuva Šveicarijos frankais skolinosi pirmą kartą. Sandorio rezultatai rodo investuotojų pasitikėjimą mūsų šalimi ir atveria naujas galimybes ir alternatyvias skolinimosi rinkas“, – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Lėšos, gautos už šią obligacijų emisiją, bus panaudotos 2013 metų kovą išpirkti 2003 metais išleistą ir 2004 metais papildytą 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) euroobligacijų emisiją. Tuo tikslu rugsėjo pradžioje Vokietijos finansų rinkoje pasiskolinta ir 167 mln. eurų (577 mln. litų). Tada buvo sudaryti dviejų trukmių sandoriai – šešerių (metinė palūkanų norma – 3,40 proc.) ir dešimties (metinė palūkanų norma – 4,03 proc.) metų. Anot ministerijos, „kaupdama rezervą euroobligacijų emisijai 2013 metais išpirkti, Lietuva sumažino refinansavimo riziką bei kitų metų skolinimosi poreikį“.

Uždraudė retransliuoti „Golos Ameriki“ ir „Svoboda“

 Rusijos valdžia daugiau nei 60 radijo transliuotojų uždraudė retransliuoti JAV vyriausybės finansuojamų Rusijoje transliuojančių stočių „Amerikos balsas“ („Golos Ameriki“) ir „Laisvės radijas“ („Radio Svoboda“) programas. Šio sprendimo priežastimi nurodomas išduotų licenzijų sąlygų pažeidimas. Radijo stotis „Laisvės radijas“ šį draudimą vertina kaip bausmę už Kremliui nepatogių temų nagrinėjimą ir dėl griežto naujo įstatymo, ribojančio užsienio finansavimą žiniasklaidai. Ankstesnio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo administracijos iniciatyva Rusijos parlamentas priėmė mažai dėmesio sulaukusį teisės aktą, įpareigojantį atšaukti transliavimo licencijas kanalams, kurie daugiau nei pusę finansavimo gauna iš užsienio. Šis įstatymas teoriškai gali būti taikomas ir kitoms radijo stotims, įskaitant priklausančias Europos pramogų verslo konglomeratams. Tačiau kol kas nė viena iš jų nepaskelbė pasitraukianti iš eterio kaip RFE/RL. Taigi „Laisvės radijas“ priverstas atleisti apie 70 proc. savo darbuotojų ir turbūt turės baigti transliacijas eteryje. Ši stotis, kurios transliacijos buvo slopinamos Sovietų Sąjungos laikais dėl jos pateikiamos proamerikietiškos pozicijos, tvyrant didžiausiai Šaltojo karo įtampai, nurodė, kad artimiausiomis savaitėmis nutrauks laidų transliavimą radijo bangomis ir veiks tik internete.