Nuviliantys referendumo dėl VAE rezultatai

Iškart po referendumo dėl atominės elektrinės statybos, kuris kartais vadinamas patariamuoju (nors tokio Konstitucijoje nėra apibūdinta), pasipylė įvairūs vertinimai, dažniausiai neigiami. Kaip žinoma, referendume 62,68 proc. rinkėjų nepritarė naujos atominės elektrinės statybai, o teiktą nuostatą palaikė 34,09 proc. rinkėjų. Daugumos balsavusiųjų referendume dėl planuojamos Visagino AE pasisakymas prieš naująją jėgainę, manoma, sudavė skaudų smūgį strateginei investuotojai – Japonijos kompanijai „Hitachi“, kuri pasirašė sutartį dėl VAE statybos. Kaip pranešė laikraštis „The Japan Times“, bendrovės „Hitachi“ atstovas sakė: „Referendumo rezultatas labai nuvylė, nes šis projektas, palyginus su kitais Japonijos kompanijų vykdomais panašiais projektais, buvo labiausiai pasistūmėjęs į priekį“. Neigiami patariamojo referendumo dėl atominės elektrinės statybos rezultatai, anot politologų, – rimtas smūgis Lietuvos reputacijai. Būsimojo projekto partneriai dabar galbūt iš Lietuvos prašys papildomų sąlygų ir garantijų, tačiau galutinį sprendimą vis dėlto turės priimti nauja Vyriausybė.

Lietuvoje po referendumo pirmiausia pasireiškė Viktoras Uspaskichas, matyt, jau besimatuojantis premjero kostiumą. Kol kas dar tik Darbo partijos pirmininko kėdėje sėdintis (nors dėl juodosios buhalterijos turėjęs sėdėti kitur), pasakė, kad po poros metų, „kai bus aiški naujos atominės elektrinės statybos kaina“, bus galima surengti dar vieną referendumą. Paklaustas, kokius matąs santykius su Rusija ir jos valdomomis energetikos kompanijos, V. Uspaskichas teigė, kad santykiai turi būti pragmatiški – ne blogesni, nei Latvijos ar Estijos, ir „naudingi Lietuvos ekonomikai“. Panašią poziciją tuoj pat išsakė ir premjeras Andrius Kubilius. Jo nuomone, kai bus žinomi išsamesni VAE projekto duomenys, gali būti rengiamas pakartotinis referendumas dėl pritarimo jėgainės statybai. Nuomonės labai sutampa. Tik ar taip būtų iš tikrųjų? Socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius pareiškė, kad neketina priimti skubotų sprendimų dėl VAE projekto, ir žada toliau derėtis su projekto partneriais. Jis kelis kartus pakartojo nepritariantis dabartiniam parengtam modeliui, tačiau pridūrė, kad valdančiąją koaliciją formuojančios trys opozicijos partijos bendros pozicijos dar nesuformulavo. Įdomiausiai pasakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, gana dviprasmiškai atsiliepdama apie patariamojo referendumo dėl atominės elektrinės statybų rezultatus. Prezidentės nuomone, savo valią pareiškė tik dalis gyventojų, o atominės elektrinės nauda abejoja mažiau nei trečdalis galinčių balsuoti (tada ir išrinkti politikai dažnai sulaukia tik trečdalio ar net mažiau rinkėjų balsų).

Lietuvos gyventojų nusiteikimas prieš naujos atominės elektrinės statybą – rimtas signalas ir būsimai valdžiai, ir potencialiems investuotojams į jėgainę. Manoma, kad tai aštrins politinę padėtį Lietuvoje po rinkimų, tačiau svarstoma, jog tvirtesnė politinė valia statyti jėgainę dar galėtų atsirasti vėliau. Ekonomikos analitikas Gitanas Nausėda teigė, kad dėl VAE statybos ištarus „ne“, strateginis investuotojas į projektą – Japonijos koncernas „Hitachi“ – projekto neatsisakys ir lauks būsimos valdžios sprendimų. Pasak jo, yra kur kas svarbiau, kaip į referendumo rezultatus reaguos atominės elektrinės projekto partneriai – Latvija ir Estija.

Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras Juhanas Partsas, komentuodamas Lietuvoje vykusio referendumo dėl VAE statybos rezultatus, sakė, kad šiuo metu yra svarbu tai, ką dėl naujos atominės elektrinės pasakys naujoji Lietuvos Vyriausybė. J. Partso nuomone, referendumas Lietuvoje turės įtakos ir Estijos energetikos ateičiai. „Tai priklauso nuo to, kokios išvados bus padarytos po referendumo – ar bus pradėta investuoti į Lietuvos atominę energetiką, ar ne. AE projektas, be jokios abejonės, turės įtakos padėčiai regione ilgesnės trukmės perspektyvoje“, – tvirtino J. Partsas.

Tačiau nusiminti neverta. Kaip sako kai kurie specialistai, VAE gamintų daug brangesnę už rinkos kainą elektros energiją. Dabartinėje ribotoje elektros rinkoje Lietuva elektrą perka po 14–17 cnt/kwh, o 2014–2015 metais naujosios Baltijos ir Skandinavijos valstybių tinklų jungtys ją vieningoje „Nord Pool Spot“ biržoje palyginamosiomis kainomis nupigins iki 12–15 ct/kwh. VAE pagaminta elektra kainuotų Vyriausybės optimistiniu vertinimu 17–25 ct/kwh, o nepriklausomų ekspertų skaičiavimu – net 25 – 28 ct/kwh. Įvertinus galimai 1,5 karto didesnes už elektros rinkos kainą VAE sąnaudas, nesunku suprasti, kodėl per penkerius metus VAE projektu nesusidomėjo nė vienas privatus investuotojas, kodėl dėl šio projekto abejones pareiškė Europos Komisija. Be to, net ir be VAE nepražūtume. Vien Elektrėnai visiškai tenkintų pikinį Lietuvos poreikį, o šį rudenį pradėjus veikti naujam galingam kombinuoto ciklo blokui, Lietuvos elektrinės galia padidės dar ketvirtadaliu. Tačiau turimi pajėgumai yra menkai panaudojami, nes jais gaminti elektros energiją neapsimoka – per brangu. Naujasis blokas Elektrėnuose galės pagaminti tiek pat elektros energijos, kiek Lietuvai tektų iš VAE – apie 450 MW. Abiejų šaltinių elektros kaina būtų panaši, bet naujasis Elektrėnų blokas kainuos nepalyginamai mažiau – tik 1,1 mlrd. litų, jo statybą remia ES. Tad nesisielokime dėl VAE.

© 2012 „XXI amžius“