2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Nuviliantys referendumo dėl VAE rezultatai

Iškart po referendumo dėl atominės elektrinės statybos, kuris kartais vadinamas patariamuoju (nors tokio Konstitucijoje nėra apibūdinta), pasipylė įvairūs vertinimai, dažniausiai neigiami. Kaip žinoma, referendume 62,68 proc. rinkėjų nepritarė naujos atominės elektrinės statybai, o teiktą nuostatą palaikė 34,09 proc. rinkėjų. Daugumos balsavusiųjų referendume dėl planuojamos Visagino AE pasisakymas prieš naująją jėgainę, manoma, sudavė skaudų smūgį strateginei investuotojai – Japonijos kompanijai „Hitachi“, kuri pasirašė sutartį dėl VAE statybos. Kaip pranešė laikraštis „The Japan Times“, bendrovės „Hitachi“ atstovas sakė: „Referendumo rezultatas labai nuvylė, nes šis projektas, palyginus su kitais Japonijos kompanijų vykdomais panašiais projektais, buvo labiausiai pasistūmėjęs į priekį“. Neigiami patariamojo referendumo dėl atominės elektrinės statybos rezultatai, anot politologų, – rimtas smūgis Lietuvos reputacijai. Būsimojo projekto partneriai dabar galbūt iš Lietuvos prašys papildomų sąlygų ir garantijų, tačiau galutinį sprendimą vis dėlto turės priimti nauja Vyriausybė.

Lietuvos gyventojų skaičius: nedžiuginančios tendencijos

Neilgai galėjome džiaugtis, kad pagal gyventojų surašymo duomenis Lietuvos gyventojų skaičius viršija tris milijonus. Rugsėjo pabaigoje Statistikos departamente paskelbti galutiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai rodo, kad 2011 metų kovo 1-ąją Lietuvoje buvo 3 mln. 43 tūkst. nuolatinių gyventojų, tačiau dabar jau suskaičiuota, kad šių metų rugsėjo 1-ąją Lietuvoje teliko 2 mln. 988 tūkst. žmonių. Perskaičiavus 2012 metais gyventojų skaičių, paaiškėjo, kad per aštuonis šių metų mėnesius gyventojų skaičius sumažėjo 19,3 tūkst.

Šveicarija – lietuvės akimis

Dr. Angelė Šarlauskienė

Angelė Šarlauskienė – Humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus Pilaitės bendruomenės tarybos narė, jos tinklaraščio įkūrėja ir tvarkytoja, Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovė, laikraščio „Žalioji Lietuva“ bendradarbė, publicistė, leidinių apie Pilaitę, teisėtas demokratijos išsikovojimo priemones autorė; kultūrinių, visuomeninių renginių organizatorė, dokumentinių filmų kūrėja. Su ja kalbamės ne apie Lietuvą ir jos aktualijas, o apie Šveicariją. Čia jai teko gyventi maždaug mėnesį ir savo akimis išvysti triukšmingąjį 8-ąjį „Street“ paradą. Šveicarijoje patirtais įspūdžiais ji dalinasi su žurnalistu Gintaru Visocku.

Paskirtos 2012 metų Nobelio premijos

Pirmoje spalio pusėje Nobelio komitetas paskelbė premijas. Nobelio taikos premija, kuri sulaukia didžiausio dėmesio, buvo paskirta Europos Sąjungai (ES) už daugiau kaip pusę amžiaus trunkančią taiką žemyne, kurį draskė du pasauliniai karai. Toks pasirinkimas sulaukė ir pagyrų, ir pajuokos. Nobelio komiteto pareiškime rašoma, kad ES ir jos pirmtakai jau šešis dešimtmečius prisideda prie taikos ir susitaikymo procesų bei demokratijos ir žmogaus teisių užtikrinimo. Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas pripažino šiuo metu ES slegiančias finansines problemas ir socialinių neramumų faktą, tačiau sakė, jog komitetas norėjęs susikoncentruoti ties jau daugiau nei šešiasdešimt metų gyvuojančios organizacijos darbu „siekiant taikos ir susitaikymo, ugdant demokratiją ir saugant žmogaus teises“. Komiteto pirmininkas taip pat paminėjo ES svarbą užtikrinant Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymą po Antrojo pasaulinio karo. T. Jaglandas minėjo ir ES svarbą inkorporuojant į sąjungą Ispaniją, Portugaliją ir Graikiją po autoritarinio režimo žlugimo šiose šalyse XX amžiaus 8-ąjį dešimtmetį. Nobelio komiteto pirmininkas sakė, jog ES gebėjimas siekti taikos ir susitaikymo sėkmingai pasiekė ir Balkanų šalis bei atkreipė dėmesį į faktą, jog Kroatija praktiškai jau stovi prie sąjungos slenksčio. Europos Sąjunga, kurią įkūrė šešios šalys (Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai), turėjo 15 narių 2004 metais, kai ji pirmąkart priėmė buvusias komunistines šalis, ilgiau nei pusę šimtmečio gyvenusias anapus Geležinės uždangos. Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje pasienio patikros postai tapo istorija, kai Šengeno sutartis užtikrino laisvą žmonių ir prekių judėjimą Bendrijos viduje. Tuo pat metu buvo įsteigta ir ES valiuta – euras. Tačiau nuo tų laikų Europos svajonę aptemdė taupymo programos, priimtos siekiant įveikti euro zonos skolų krizę. Šios problemos tapo skaudžiu smūgiu labiau centralizuotos Europos supervalstybės su būstine Briuselyje vizijai. Nors 500 mln. Bendrijos gyventojų toliau gali mėgautis klestėjimu, kylančių milžinių, tokių kaip Kinija, Indija ir Brazilija, galia didina nuogąstavimus dėl galimo nuosmukio Senajame žemyne, žengiančiame į recesiją ir krečiamame didelio nedarbo, ypač tarp jaunimo. Šiemetė taikos premija ES tampa akibrokštu Norvegijai, kuri dukart (1972 ir 1994 metais) atsisakė stoti į ES ir kurioje trys ketvirtadaliai gyventojų nusistatę prieš narystę Bendrijoje.

Švedijos ekspertai negiria Lietuvos kariuomenės

Naujoje Švedijos karo ekspertų Bo Ljungo, Tomas’o Malmlofo, Karlio Neretnieko ir Mike’o Winnerstigo parengtoje studijoje teigiama, kad nepaisant to, jog Lietuva iš trijų Baltijos šalių turi daugiausiai ambicijų, susijusių su ginkluotųjų pajėgų vystymu, ji vis dėlto atsilieka nuo geriausiai kariuomenę finansuojančios Estijos. Jų parengtoje studijoje „Baltijos šalių saugumas ir apginamumas“ išsamiai analizuojamos NATO galimybės veikti reaguojant į jėgos panaudojimą prieš Baltijos šalis iš Rusijos pusės. Daugiausiai rūpesčių, pasak studijos autorių, NATO sukeltų moderni Rusijos oro gynybos sistema. Vienas iš jos elementų – „Žemė-oras“ tipo raketų sistema „S-400“ – neseniai buvo priimta į kovinę rikiuotę Kaliningrado srityje. Švedijos strategai teigia, kad „iš trijų Baltijos šalių Estija yra ta, kurioje ginkluotųjų pajėgų vystymas yra aukščiausias prioritetas“. Studijoje rašoma, kad Estijai įgyvendinus savo planus, jos ginkluotosios pajėgos dešimtmečio pabaigoje pasieks tokį pajėgumą, kad galės reikšmingai prisidėti prie stabilumo Baltijos jūros regione. „Bet kuris agresorius susidurs su ilgu Estijos pasipriešinimu, su visa iš to kylančia rizika ir neapibrėžtumu“, – taip studijos autoriai apibūdina Estijos karinį pasirengimą.