Lietuvai perduodamas pirmininkavimo ES Tarybai vairas

Prie ES institucijų plazda ir Lietuvos vėliava

Nuo liepos 1 dienos Lietuva perima pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Visą pusmetį, iki 2013 m. gruodžio 31-osios, Lietuva vadovaus ES įstatymų leidybai. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos valstybių, kuriai buvo perduotos šios pareigos. Pirmininkavimą ji perima iš Airijos, kuri irgi visą pusmetį iki liepos 1-osios vykdė šias atsakingas pareigas. Briuselyje Lietuvos nuolatinės atstovybės ir agentūros „Hill+Knowlton Strategies“ organizuoto renginio dalyviams birželio 13-ąją buvo pristatyti Lietuvos pirmininkavimo prioritetai. Vyko diskusija, kurioje dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, nuolatinis atstovas ES ambasadorius Raimundas Karoblis, Europos Komisijos Vertimų raštu direktorato generalinis direktorius Rytis Martikonis. Diskusiją vedė „Hill+Knowlton“ vadovas Thomas Tindemans. Įžanginėje kalboje ministras Linas Linkevičius pabrėžė Lietuvos siekius Rytų kaimynystės politikos srityje. Ministras pažymėjo, kad Lietuvos stojimas į ES buvo vienas didžiausių mūsų šalies pasiekimų. Prisimindamas stojimo į ES metus EK Vertimų raštu generalinis direktorius Rytis Martikonis paminėjo, kad Europos Sąjungoje Lietuvai atsivėrė daug galimybių, o pirmininkavimas bus gera proga įrodyti, kaip išaugo ir sustiprėjo šalis. Lietuvos nuolatinio atstovo ES ambasadoriaus Raimundo Karoblio teigimu, nepaisant to, kad mūsų šaliai teks didesnis nei įprasta įstatymų leidybos krūvis baigiantis Europos Parlamento ir Komisijos kadencijai, Lietuva pasirengusi dirbti efektyviai ir kūrybiškai, siekiant bendrų tikslų. Renginyje dalyvavo daugiau nei 150 ES institucijų, tyrimo centrų, diplomatinio korpuso atstovų ir lietuvių bendruomenės narių. Jo metu buvo pristatyta nuotraukų paroda iš Mariaus Jovaišos albumo „Neregėta Lietuva“. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai gide publikuojami Lietuvos valdžios atstovų, verslininkų ir ES institucijų atstovų pasisakymai prioritetiniais pirmininkavimo klausimais, pristatoma šalies istorija, kultūra, pateikiama praktinė informacija.

Pirmininkavimas – pagal rotaciją

Pirmininkavimas ES Tarybai – tokia nustatyta tvarka, kai kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė paeiliui po pusę metų pirmininkauja visai Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir pagaliau visai ES. Pirmininkavimas Tarybai rotacijos principu buvo įvestas pagal Europos Bendrijų sutartis. Iš pradžių buvo nustatyta Tarybai pirmininkaujančių valstybių rotacijos tvarka: jos turėjo keistis kas pusę metų lotyniškosios abėcėlės tvarka atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės vardo transkribavimą tos šalies kalba. Rotacijos data – kiekvienų metų sausio 1 ir liepos 1 d. (lygiai po pusmetį). 1993 m. įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai, rotacijos tvarka buvo kiek pakoreguota ir nustatyta konkreti valstybių pirmininkavimo seka per artimiausius 12 metų. 2007 m. sausio 1 d. į ES įstojus Bulgarijai ir Rumunijai ir ES išsiplėtus iki 27 valstybių, Tarybos sprendimu buvo nustatyta tokia pirmininkaujančių valstybių rotacijos tvarka iki 2020 metų birželio imtinai.

2007 metais – Vokietija ir Portugalija;

2008 metais – Slovėnija ir Prancūzija;

2009 metais – Čekija ir Švedija;

2010 metais – Ispanija ir Belgija;

2011 metais – Vengrija ir Lenkija;

2012 metais – Danija ir Kipras;

2013 metais – Airija ir Lietuva;

2014 metais – Graikija ir Italija;

2015 metais – Latvija ir Liuksemburgas;

2016 metais – Nyderlandai ir Slovakija;

2017 metais – Malta ir Jungtinė Karalystė;

2018 metais – Estija ir Bulgarija;

2019 metais – Austrija ir Rumunija;

2020 metais – Suomija ir ... (dar nenustatyta).

Pirmininkavimui svarbios užduotys

Pirmininkaujanti valstybė organizuoja ir koordinuoja Tarybos darbą, pasirenka prioritetines bendros politikos sritis. Ji atsako už Tarybos darbotvarkės parengimą (atsižvelgdama ir į visų valstybių pasiūlymus), posėdžių grafiko sudarymą ir pan. Pirmininkaujančios valstybės atstovai (ministrai) pirmininkauja atitinkamos srities Tarybos posėdžiams. Be to, pirmininkaujanti valstybė atsako už Tarybos dokumentų perdavimą Europos Parlamentui ir kitoms institucijoms.

Iš pradžių pirmininkaujanti valstybė savo teritorijoje surengdavo bent vieną Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Paprastai Europos Vadovų Taryba kuriame nors pirmininkaujančios valstybės mieste rinkdavosi kiekvienų metų birželį ir gruodį. Be to, vieną kartą per pusmetį, o jeigu reikėdavo, ir daugiau kartų vykdavo neeiliniai Europos Vadovų Tarybos susitikimai. Vienoje prie 2001 metais pasirašytos Nicos sutarties pridėtoje deklaracijoje numatyta, kad nuo 2002 etų. bent vieną kartą per pusmetį Europos Vadovų Tarybos susitikimai vyks Briuselyje, o kai ES narių bus 18, visi susitikimai vyks tik Briuselyje, o ne pirmininkaujančioje valstybėje.

Siekiant užtikrinti ES darbotvarkių tolygumą, pradėtų darbų tęstinumą ir nuoseklų pirmininkavimo perėmimą, 1977 metais buvo įdiegtas vadinamasis trejetas. Tai neoficialus susitarimas, pagal kurį pirmininkaujančiai valstybei talkina prieš tai pirmininkavusi ir po jos pirmininkausianti valstybė. Paprastai didžiosios ES valstybės, perėmusios pirmininkavimą, užsibrėžia labai ambicingus planus ir stengiasi įrodyti savo indėlio sprendžiant ES reikalus svarbą, o mažosios valstybės visų pirma siekia susidoroti su padidėjusiu administraciniu krūviu ir stengiasi užtikrinti sklandų pirmininkavimą. Taryba, nustatydama pirmininkaujančių valstybių rotacijos tvarką, žiūri, kad trejete visuomet būtų bent viena didelė valstybė.

Pirmininkavimo prioritetai

Pagrindinis pirmininkaujančios šalies prioritetas yra užtikrinti sklandų ES darbotvarkės sprendimų priėmimą. Kiekvienoje teisėkūros srityje pirmininkaujančios valstybės gali nusistatyti prioritetus. Per Lietuvos pirmininkavimą ES darbotvarkėje numatyta daugiau nei 550 klausimų, iš kurių 140 prioritetiniai. Lietuva sieks užtikrinti efektyvų ES Tarybos darbą ir veiklos tęstinumą, sustiprinti Lietuvos pozicijas ES, skatinti Lietuvos, kaip patikimos ES narės, įvaizdį. Politinius pirmininkavimo prioritetus 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimu patvirtino LR Seimas. Lietuvos pirmininkavimo tikslas yra skatinti nuolatinį ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinant nedarbą, užtikrinant finansinį stabilumą ir energetinį saugumą – svarbiausius ES prioritetus. Lietuva prisidės prie esminių ES finansinio stabilumo problemų sprendimo ir su tuo susijusio tolesnio ES ekonominės ir pinigų politikos koordinavimo stiprinimo. Seimo nutarime įtvirtinta, kad tarp Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetinių sričių turėtų būti energetinis saugumas, Rytų partnerytė, ES išorės sienų stiprinimas bei efektyvus ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas.

Jau veikia nauja internetinė svetainė

Birželio 21-ąją pradėjo veikti naujoji oficiali Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirta interneto svetainė eu2013.lt. Lietuva pirmininkavimą ES Tarybai iš Airijos perima po 10 dienų. Aukščiausio lygio susitikimai, vyksiantys Lietuvoje, interneto svetainėje bus transliuojami tiesiogiai, vėliau įrašus bus galima rasti vaizdo galerijoje. Joje bus pristatomi trumpi vaizdo siužetai, kurie supažindins su ES Tarybos darbu, teisėkūros procesu Europos Sąjungoje, leis pasidairyti po erdves, kuriose vyks svarbiausi susitikimai Vilniuje, pristatys pirmininkavimo komandos narius. Svetainėje pristatomi ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai programa ir prioritetai, pateikiama informacija apie pirmininkavimo biudžetą ir rėmėjus.

Pirmininkavimo ES svetainės pristatymo renginyje prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad pirmininkaudama Europos Sąjungos Tarybai Lietuva spręs ir šalies gyventojams aktualius klausimus. Atsakydama į gyventojų pateiktus klausimus Lietuvos vadovė kalbėjo: „Europiniai klausimai nėra kažkokie kitokie nei lietuviams rūpimi klausimai, nes tai yra tas pats. Europa yra kiekviena šalis kartu sudėjus. Taigi tie visi probleminiai klausimai, kurie bus diskutuojami mūsų pirmininkavimo metu, – ir ekonominė situacija, ir jaunimo nedarbas, ir vidaus rinkos klausimai – visi yra bendri, rūpi visiems, todėl, spręsdami vadinamąją mūsų pirmininkavimo užduotį, spręsime to pačiu metu ir kiekvieno Lietuvos žmogaus problemą ir Lietuvos interesus atitinkančius klausimus“.

© 2013 „XXI amžius“