„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2013 m. birželio 28 d., Nr. 6 (260)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Įprastas Europos Parlamento darbas Strasbūre nėra toks paprastas

Edvardas ŠIUGŽDA

Žvilgsnis į Srasbūrą

Strasbūras (Starsbourg) – nedidelis Prancūzijos miestas pasienyje su Vokietija, kiekvieną mėnesį susilaukiantis politikų antplūdžio. Tai – Europos Parlamento (EP) nariai, suvažiuojantys į plenarines sesijas, kurių būna 11–12 per metus.

Štai ir šio mėnesio 10–13 dienomis Strasbūre vyko EP plenarinė sesija. Pirmadienį popiet ji prasidėjo diskusijomis. Deja, EP narių joje buvo nedaug. Ir kitomis dienomis popietinių diskusijų posėdžiuose parlamentarų būna nedaug – daugiausia pranešėjai, kai kurie pataisų autoriai, grupių vadovai. Diskusijų popietės pagal dienotvarkę tęsiasi net iki 23 valandos. Bet priešpietiniuose posėdžiuose, prasidedančiuose 9 valandą, parlamentas būna pilnas narių – mat prieš pietus prasideda balsavimai, ir šių posėdžių lankymas yra privalomas, tai, kaip „XXI amžiui“ sakė kai kurie Lietuvos europarlamentarai, būtų pravartu įvesti ir Lietuvos Seime, dėl kurio posėdžių lankymo niekaip nesutariama jau 20 metų. Akivaizdu, kad ne visose plenarinės sesijos dalyse europarlamentarai vienodai aktyviai lanko posėdžius. Jei popietinės diskusijos būna neskaitlingos (nors pasižymi klausimų aktualumu ir parlamentarų aktyvumu), tai į priešpietinius posėdžius susirenka faktiškai visi išrinkti Europos Parlamento nariai.

Šioje birželio plenarinėje sesijoje buvo svarstomi ir priimami tokie svarbūs klausimai: bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimas, Šengeno teisyno pakeitimai, leisiantys pareigūnams be perspėjimo tikrinti, ar yra teisėta vidinė ES valstybių sienų patikra, fondo, užtikrinančio Europos paramą labiausiai skurstantiems asmenims, išlaikymas, EK pasiūlymas naudoti oro keleivių duomenis kovojant su terorizmu ar sunkiais nusikaltimais, privalomas naftos, dujų gavybos ir kasybos bendrovių informacijos atskleidimas apie jų teikiamą paramą vyriausybėms, kai kurie sveikatos apsaugos klausimai ir kt.

Priimti dokumentai yra savotiškai įdomūs ir reikšmingi. Jų realizavimas visoje ES yra sunkai įsivaizduojamas, nes turi būti ne tik visų narių parlamentuose ir vyriausybėse suderinti ir priimti su, bet ir realizuoti. Kitaip jie gali likti tik bereikšmiais popieriais. Tad EP priimtų svarbių dokumentų visada laukia dar ilgas kelias.

EP svarstė kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu klausimus

Imkime 2013 m. birželio 11 d. priimtą Europos Parlamento rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“. Nors iš pirmo žvilgsnio šis dokumentas (kaip ir kiti) gali pasirodyti ir sudėtingas, ir biurokratinis, ir nerealus, iš jo paaiškėja daugybė Europai svarbių ir reikšmingų dalykų, keliančių grėsmę ir atskiroms valstybėms, ir visai Europos Sąjungai.

Nusikalstamumas įgauna tarptautinį pobūdį

Dokumente pateikiami svarbūs pastebėjimai ir susidariusios naujos aplinkybės plintančių nusikaltimų pasaulyje. Tradicinės nusikalstamos organizacijos pamažu išplėtė savo veiklos sritį tarptautiniu mastu, pasinaudodamos Europos Sąjungos vidaus sienų atvėrimu bei ekonomikos globalizacijos ir naujų technologijų teikiamomis galimybėmis, sudarydamos sąjungas su kitų šalių nusikaltėlių grupuotėmis (pavyzdžiui, Pietų Amerikos narkotikų karteliai ir rusiškai kalbantys organizuoti nusikaltėliai) ir pasidalydamos rinkas bei įtakos sferas. Nusikalstamos grupės vis labiau įvairina savo veiksmus: plėtojamos sąsajos tarp narkotikų prekybos, prekybos žmonėmis, neteisėtos imigracijos ir prekybos ginklais; kadangi terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo ryšiai tampa vis labiau organizuoti. Dėl pasaulinės finansų krizės ne tik susidaro palankios sąlygos intensyvesnei tam tikrų asmenų neteisėtai veiklai, bet ir atsiranda naujo pobūdžio organizuotos kriminalinės veiklos, pavyzdžiui, padaugėjo sukčiavimo ir korupcijos atvejų profesionaliajame sporte, tokių kasdienio vartojimo prekių, kaip maisto produktai ir vaistai klastojimo, neteisėtos prekybos pigia darbo jėga ir prekybos žmonėmis atvejų. Smelkdamiesi į teisėtą ekonomiką organizuotas nusikalstamumas, sukčiavimas ir pinigų plovimas turi pražūtingą poveikį valstybėms.

Tik labai retais atvejais organizuotos nusikalstamos grupės nėra tarptautinio pobūdžio, ir tai yra didžiausia nematoma grėsmė Europos piliečių saugumui ir klestėjimui, nes jie nebuvo informuoti apie staiga padidėjusį tarptautinį nusikalstamumą ar apie tai, kad nacionalinės teisėsaugos institucijos negali su juo susidoroti. Pastebima, jog skirtingos nusikalstamos organizacijos linkusios viena kitai padėti, taigi joms, panaudojant savo naujas tarptautines struktūras ir veiklos įvairinimą, pavyksta įveikti kalbinius bei etninius skirtumus ir suderinti komercinius interesus ir organizuoti bendrą neteisėtą prekybą, sumažinant sąnaudas bei padidinant pelną, kai vyksta pasaulinė ekonomikos krizė. Remiantis Europolo paskelbta SOCTA ataskaita, vertinama, kad ES šiuo metu veikia mažiausiai 3600 nusikalstamų organizacijų. Labiausiai paplitę šių organizacijų bruožai yra jų tinklinė struktūra ir bendradarbiavimo principai, aktyvus dalyvavimas tarptautinėje teisėtoje ekonomikoje, polinkis vykdyti skirtingų tipų kriminalinę veiklą tuo pačiu metu (ypač didesnėse organizacijose) ir tai, kad ne mažiau kaip 70 proc. veikiančių organizacijų turi skirtingų tautybių narių – visa tai rodo, jog šis reiškinys yra tarpvalstybinio pobūdžio. Nusikalstamos organizacijos naudojasi tuo, kad galimybes egzistuoti organizuotam nusikalstamumui sudaro skurdas. Veikla, susijusi su prekyba žmonėmis ir jų organais, prievartinė prostitucija, žmonių pavergimas ir darbo stovyklų įsteigimas dažnai yra kontroliuojami tarptautinių nusikalstamų organizacijų. Prekyba žmonėmis yra nusikalstamumo forma ir greitai besikeičiantis reiškinys, ir ja besiverčiantys asmenys kasmet regione gauna 25 mlrd. eurų pelno ir tai daro poveikį visoms valstybėms narėms.

Vertinama, kad bendras priverstinai dirbančių darbuotojų valstybėse narėse skaičius siekia 880000, iš kurių 30 proc., manoma, yra seksualinio išnaudojimo aukos ir 70 proc. yra priverstinio darbo aukos, ir kad moterys sudaro aukų ES daugumą. Priverstinis darbas yra labai pelningas organizuotam nusikalstamumui, jo pasekmė – socialinis dempingas ir jis daro žalą visuomenei, nes prarandamos mokestinės pajamos. Prekybos žmonėmis aukos yra kilusios iš ES ir iš jai nepriklausančių šalių. Aukos užverbuojamos, vežamos ar laikomos panaudojant jėgą, prievartą ar klastą siekiant jas seksualiai išnaudoti, vykdyti priverstinį darbą ar teikti priverstines paslaugas, įskaitant elgetavimą, vergavimą, sunkų darbą, nusikalstamą veiką, namų ūkio paslaugas, įvaikinimą ar vedybas per prievartą arba organų davimą. Prekiautojai žmonėmis ar išnaudotojai aukas visiškai pavergia ir liepia mokėti didžiules skolas, iš aukų dažnai atimami tapatybės dokumentai, jos užrakinamos, izoliuojamos ir gąsdinamos, gyvena baimėje ir patiria represijas, neturi pinigų, yra įbaugintos, kad bijotų vietos valdžios institucijų, todėl praranda bet kokią viltį pabėgti ar vėl pradėti gyventi normalų gyvenimą.

Aukos paprastai yra atvykusios iš šalių ar regionų, kuriuose patiriama ekonominių sunkumų, o su pažeidžiamumu susiję veiksniai nesikeitė daugelį metų. ES išorinių sienų neįmanoma uždaryti. Bandydami patekti į ES Viduržemio jūros regione kasmet miršta 2000 žmonių. Kitos prekybos žmonėmis priežastys yra klestinti sekso pramonė, pigios darbo jėgos ir pigių produktų paklausa. Paprastai prekybos žmonėmis aukomis tampama susiviliojus geresnio gyvenimo pačiam asmeniui ar jo šeimai pažadais. Neteisėta prekyba žmonių organais, ginklais, narkotikais, įskaitant chemines, biologines, radiologines ir branduolines medžiagas ir žaliavas, receptiniais vaistais, laukiniais gyvūnais ir jų kūno dalimis, cigaretėmis ir tabaku, meno kūriniais ir kitais gaminiais ir jų kontrabanda vykdoma naudojant įvairius šaltinius, ja užtikrinamas naujų nusikalstamų rinkų visoje Europoje aprūpinimas, nusikalstamoms organizacijoms sudaromos didžiulės galimybės gauti pelno ir kenkiama ES ir valstybių narių sienų saugumui, bendrajai rinkai ir ES finansiniams interesams. Nusikalstamos grupuotės išplėtė narkotikų prekybos maršrutus, remia kitokias prekybos rūšis.

Internetas – priemonė ir naujas būdas medžiagų žaliavoms narkotikų gamybai tiekti ir psichotropinėms medžiagoms platinti. Prekyba narkotikų žaliavomis, pavyzdžiui, efedrinu, pseudoefedrinu ir acetanhidridu, nėra tinkamai kontroliuojama Sąjungoje ir kelia didelę grėsmę. Nusikalstamos organizacijos teisėtiems tikslams naudojamas chemines medžiagas gali gauti, kai vykdoma teisėta prekyba, ir jas panaudoti kaip narkotikų žaliavas. 2008 metais 75 proc. visame pasaulyje vykdytų acetanhidrido, pagrindinės heroino žaliavos, konfiskacijų atlikta ES, o Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės narkotinių medžiagų kontrolės valdybos metinėse ataskaitose ir toliau atkreipiamas dėmesys į nepakankamai griežtas ES taikomas priemones, kad būtų užkirstas kelias cheminių medžiagų žaliavų naudojimui neteisėtais tikslais.

Daugybė Sąjungos piliečių gyvena skurde ir neturi darbo, o tarpvalstybinio nusikalstamumo mastas auga kiekvienais metais. Negalima tiksliai apskaičiuoti, kiek teisėtų darbo vietų Sąjungoje prarasta dėl nusikalstamų gaujų veiklos, nes nusikaltėliai neskelbia ataskaitų, tačiau galima vertinti, kad prarastų teisėtų darbo vietų Sąjungoje skaičius siekia dešimtis milijonų. Galima tik apytikriai įvertinti, kokios yra nacionalinių vyriausybių ir Sąjungos prarandamos mokestinės įplaukos, ir gali būti, kad bendros prarandamos įplaukos siekia milijardus eurų kiekvienais metais ir vis didėja. Pvz., dėl neteisėtos prekybos cigaretėmis per metus patiriama apie 10 mlrd. eurų biudžeto nuostolių. Neteisėtos prekybos ginklais apyvarta pasaulyje apytikriai sudaro apie 170–320 mln. Amerikos dolerių per metus, o Europoje išplatinta daugiau kaip 10 mln. neteisėtai laikomų ginklų, ir tai kelia didelį pavojų piliečių saugumui ir teisėsaugai. Dėl minėtos prekybos gali būti patiriama valstybės pajamų nuostolių ir daroma žala gamintojų bendrovėms ir palengvinamas kitų formų nusikalstamumo plitimas, o dėl to atitinkamai kyla rimta socialinė grėsmė, nes šis reiškinys galėtų lengvai tapti terorizmo finansavimo šaltiniu.

Pajamos, gautos už prekybą laukiniais gyvūnais ir jų kūno dalimis, apytikriai siekia 18–26 mlrd. eurų per metus, o ES yra svarbiausia paskirties rinka pasaulyje. Dėl šios prekybos valstybės netenka pajamų, padaroma žala gamintojams ir esama neigiamų padarinių užimtumui, visuomenei ir socialinei aplinkai.

Nusikalstamos organizacijos ištobulino savo gebėjimą infiltruotis, ir jau veikia tokiuose sektoriuose, kaip viešieji darbai, transportas, didieji prekybos tinklai, atliekų tvarkymas, prekyba laukiniais gyvūnais bei gamtos ištekliais, privati apsauga, suaugusiems skirtos pramogos ir daugelyje kitų sektorių, kurių daugumoje vykdoma politinė kontrolė ir priimami sprendimai. Dėl to organizuotas nusikalstamumas vis labiau panašėja į pasaulinio masto ekonominį subjektą, turintį stiprią verslumo dvasią ir vienu metu besispecializuojantį skirtingų rūšių neteisėtų (bet ir vis dažniau teisėtų) prekių tiekimo ir paslaugų teikimo srityse ir daro poveikį Europos ir pasaulio ekonomikai ir kasmet įmonės netenka 870 mlrd. JAV dolerių.

Dabar organizuota ir mafijos tipo nusikalstama veikla aplinkos srityje (įvairių formų neteisėta prekyba atliekomis ir jų šalinimas, aplinkos, kraštovaizdžio, meno ir kultūros paveldo naikinimas) vykdoma tarptautiniu mastu, todėl visos Europos šalys turi drauge dėti pastangas, kad bendra veikla būtų veiksmingesnė, siekiant užkirsti kelią vadinamajai ekomafijai, ir kovoti su ja. Didžiulės pinigų sumos, gaunamos iš organizuoto nusikalstamumo ir mafijos tinklų, patenka į pačios ES bankus ir finansines rinkas, kurie dėl to tampa pinigų plovimo bendrininkais. Tarptautiniai bankai atlieka svarbų vaidmenį sudarant sąlygas pinigų plovimui ir tiesiogiai dalyvauja plaunant pajamas, gautas iš organizuoto nusikalstamumo. 2013 metais Europolo paskelbtoje sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimo (SOCTA) ataskaitoje pažymima, kad prekių klastojimas ir neteisėta prekyba – besiformuojanti nusikalstama rinka, kurią sustiprino ekonomikos krizė.

Nusikalstamos organizacijos gali pasinaudoti pilkąja zona, kurioje sudaromi slapti sandoriai su kitais subjektais, siekdamos atlikti tam tikras operacijas susijungia su ekonominiais nusikaltėliais (vadinamosiomis baltosiomis apykaklėmis – verslininkais, valstybės tarnautojais visais sprendimų priėmimo lygmenimis, politikais, bankais, specialistais ir kt.), kurie, nors ir nepriklausydami nusikalstamoms organizacijoms, užmezga su jomis abipusiškai pelningus verslo santykius.

Kai kuriose Europos šalyse, kurios nėra ES valstybės narės, didelė visuomenės dalis ir toliau yra šešėlinės ekonomikos dalis ir dažnai jie verčiasi nusikalstama veika – tokioje padėtyje dažniausiai yra jaunimas.

Organizuotų nusikaltėlių veikimo būdai jau apima ne tik smurtą, bauginimą ir terorizmą, bet ir korupciją. Pinigų plovimas susijęs ne tik su tipine organizuotų nusikaltėlių veikla, bet ir su korupcija ir mokestiniais nusikaltimais. Organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir pinigų plovimas, nors ir yra skirtingi reiškiniai, dažnai turi sąsajų. Organizuoti nusikaltėliai gali pasinaudoti viešojo ir privataus sektoriaus organizacijomis, įskaitant nevyriausybines organizacijas, kaip priedanga korupcijai ir pinigų plovimui.

Tyrimus atliekantys žurnalistai vaidina lemiamą vaidmenį atskleisdami korupcijos, sukčiavimo ir organizuotų nusikaltimų atvejus, todėl kyla ypatinga grėsmė jų finansams ir saugumui. Pavyzdžiui, per penkerių metų laikotarpį 27 valstybėse narėse iš viso buvo paskelbtos 233 tiriamosios ataskaitos dėl sukčiavimo atvejų, susijusių su piktnaudžiavimu ES lėšomis.  Siekiant remti ir toliau stiprinti tiriamąją žurnalistiką, būtina gauti papildomų lėšų, ypač iš Komisijos ir kitų tarptautinių organizacijų.

Europos subjektų vykdomas pinigų plovimas, korupcija ir organizuotas nusikalstamumas labai kenkia besivystančioms šalims ir trukdo jų vystymuisi, nes grobstomi jų gamtos ištekliai, ribojami fiskaliniai ištekliai ir didinama valdžios sektoriaus skola. Internetas suteikė nusikalstamoms grupėms galimybę veikti greičiau ir platesniu mastu, taigi dėl to pasikeitė kriminalinės veiklos struktūra. Elektroniniai nusikaltimai, ypač sukčiavimo forma ir išnaudojant vaikus, kelia vis didesnę grėsmę, nes nusikalstamos organizacijos naudoja internetines sporto lažybas kaip priemonę naudai gauti ir pinigams plauti visame pasaulyje.

Piliečių ir teisėtos bei konkurencingos ekonomikos apsauga susijusi su visų lygmenų politine valia ir su tvirtomis priemonėmis, skirtomis kovoti su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, korupcija ir pinigų plovimu – reiškiniais, darančiais didelę žalą visuomenei ir keliančiais grėsmę įstatymų besilaikančių verslininkų išlikimui, piliečių ir vartotojų saugumui ir pagrindiniams valstybės demokratijos principams. Nusikalstamos grupės išnaudoja šiuolaikines technologijas, aplinkas ir galimybes, kad parodytų teisėtas verslo galimybes ir tikslus. Nusikalstamos grupės turi aukšto lygio ekspertų, yra gerai organizuotos, turi patirties ir sumanumo, pasižymi dideliu judumu bei gera ryšių struktūra ir gali lengvai keliauti; nusikaltėliai gali išnaudoti skirtingas teisės sistemas ir skirtingas nacionalinės teisės jurisdikcijas.

Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. UNODC) teigia, kad pasaulio mastu pajamos iš neteisėtos veiklos sudaro maždaug 3,6 proc. viso pasaulio BVP, o išplaunamų pinigų srautai dabar visame pasaulyje siekia maždaug 2,7 proc. pasaulio BVP. Europos Komisija korupciją vien ES įvertino apie 120 milijardų eurų per metus suma, kuri prilygsta 1 proc. ES BVP – tai reiškia, jog netenkama didelių išteklių, kurie galėtų būti panaudojami ekonomikos bei socialinei plėtrai, viešiesiems finansams ir piliečių gerovei. Iš neteisėtos veiklos gaunamos pajamos ir pinigų plovimo tinklai daro neigiamą įtaką ES ekonomikai, nes skatinama spekuliacija ir ekonomikos burbulai, kurie kenkia realiajai ekonomikai. Kai kuriose šalyse korupcija kelia didelę grėsmę demokratijai ir yra kliūtis veiksmingam ir teisingam valdymui. Korupcija atbaido investuotojus, iškreipia vidaus rinkos veikimą, trukdo sąžiningai įmonių konkurencijai ir galiausiai kenkia ekonomikos augimui, nes blogai paskirstomi ištekliai, todėl kenkiama viešosioms ir socialinėms paslaugoms. Sudėtinga biurokratinė struktūra kaip ir pernelyg didelis nebūtinų išankstinių leidimų skaičius gali trukdyti užsiimti verslu, varžyti teisėtą ekonominę veiklą ir sudaryti paskatas duoti kyšius pareigūnams ar padėti atsirasti kitų formų korupcijai. (tai ypač būdinga Lietuvai – red.). Srityse, kuriose nusikalstamumas labai paplitęs, vietos ūkio išteklius neteisėtai pasisavina nusikalstamos organizacijos, todėl atgrasoma nuo įprasto noro imtis verslo, įskaitant kitų valstybių investicijas. Tokiose srityse sunkumų neturinčioms įmonėms būna sunkiau gauti kreditą, nes bankai padidina jų kainą ir reikalauja didesnių garantijų, o ekonominių sunkumų turinčios įmonės kartais priverstos kreiptis į nusikalstamas organizacijas, kad gautų kreditų investicijoms. Lokalizuoti organizuoti nusikaltėliai pasinaudoja teisėtos ekonomikos spragomis ir gali tapti pagrindiniais veikėjais kasdienio naudojimo prekių tiekimo srityje. Su valstybės tarnautojų papirkimu susijusių teisės aktų ir jų įgyvendinimo skirtumai daro neigiamą įtaką vidaus rinkai ne tik dėl to, kad įmonėms nėra sudarytos vienodos sąlygos, bet ir dėl to, kad kyšininkavimas pasireiškia ir ES, kai vienoje valstybėje narėje įsikūrusi įmonė duoda kyšį kitos valstybės narės valstybės tarnautojams ir taip iškreipia rinkų veikimą. 74 proc. ES piliečių korupciją suvokia kaip pagrindinę nacionalinę ir internacionalinę problemą, ir korupcija tikriausiai pasireiškia visose visuomenės dalyse. Korupcija mažina piliečių pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir išrinktos vyriausybės veiksmingumu puoselėjant teisinės valstybės principus, nes ji sukuria privilegijas, taigi ir socialinę nelygybę. Nepasitikėjimas politikais padidėja didelės ekonomikos krizės metu.

Sritys, kuriose smulki korupcija, apie kurią pranešama, dažniau pasitaiko atsižvelgiant į kyšininkavimo atvejų kontaktų metu procentinę dalį, vidutiniškai yra šios: medicinos paslaugos –6,2 proc., paslaugos žemės valdymo srityje – 5 proc., muitai –4,8 proc., teisminės institucijos – 4,2 proc., policija – 3,8 proc., registracijos ir leidimų išdavimo paslaugos – 3,8 proc., švietimo sistema – 2,5 proc., viešosios paslaugos – 2,5 proc., mokestinės pajamos – 1,9 proc.

Elektroniniais nusikaltimais, kūrybinio turinio klastojimais ar neteisėta prekyba juo internetu, vaikų pornografija, prekyba farmacijos produktais, teisėtomis psichotropinėmis medžiagomis ir narkotikų žaliavomis, gaminių sudedamosiomis ir atsarginėmis dalimis ir kitais įprastais kasdienio naudojimo produktais, problemomis, susijusiomis su atitinkamomis teisėmis ir licencijomis, kenkiama visuomenės sveikatai, saugumui, užimtumui ir socialiniam stabilumui ir gali padaryti didžiulės žalos, įmonėms atitinkamuose sektoriuose ir jų tolesnei veiklai gali iškilti pavojus.

Dėl didėjančio nusikaltimų žemės ūkio produktų perdirbimo sektoriuje skaičiaus ne tik keliamas rimtas pavojus ES piliečių sveikatai, bet ir daroma didelė žala toms šalims, kurių didžiausias turtas yra pavyzdinė maisto produktų kokybė.

Seksualinis vaikų išnaudojimas internetu ir vaikų pornografija kelia ypatingą grėsmę. Elektroniniai nusikaltimai, ypač tie, kuriais siekiama pelno, ir neteisėta prieiga prie informacinių sistemų dažnai siejasi su finansiniu sukčiavimu. Daugėja elektroninių nusikaltimų, kaip paslaugos, ir labai didėja kenksmingos programinės įrangos kiekis.

Pinigų plovimas įgauna vis sudėtingesnes formas ir jį sunku atsekti. Norėdamos išplauti nešvarius pinigus, nusikalstamos organizacijos vis labiau naudojasi neteisėtomis ir kartais teisėtomis lažybomis ir susitarimais dėl varžybų baigties, ypač internetu, ir bankais šalyse, kuriose pinigų pervedimai nėra pakankamai stebimi, kad būtų užkirstas kelias pinigų plovimui ir mokesčių slėpimui.

Įmonės apskaitos dokumentų klastojimas dažnai padeda sukurti neoficialų grynųjų pinigų srautą, kuriuo mažinamos apmokestinamosios pajamos, kuris gali būti naudojamas korupcijos ar pinigų plovimo tikslais, darant neigiamą poveikį sąžiningai konkurencijai ir mažinant valstybės pajėgumus atlikti savo socialinę funkciją. Manoma, jog taupymo laikotarpiu mokestinis sukčiavimas valstybėms narėms kainuoja 1 trilijoną eurų per metus. Mokesčių vengimas ir slėpimas neapsiriboja juodąja rinka, bet aptinkamas realioje ekonomikoje, gerai žinomų korporacijų veikloje.

Nusikalstamumas tarpsta dėl įvairių priežasčių, todėl ir kovojant su juo reikia taikyti bendrą požiūrį Europos lygmeniu. Tarpvalstybinio nusikalstamumo atveju dėl požiūrių į nusikalstamą veiką įvairovės ir materialinės bei baudžiamosios teisės skirtumų valstybėse narėse gali susidaryti baudžiamosios, civilinės ir mokesčių teisės sistemų spragų ir trūkumų visoje Europos Sąjungoje. Mokesčių „rojai“, šalys, taikančios negriežtą bankų politiką ir atsiskyrusios šalys, kuriose nėra stiprios centrinės valdžios, tapo labai svarbios organizuotoms nusikalstamoms organizacijoms plaunant pinigus. Nusikalstamos grupės dažnai turi tarptautinio tinklo struktūrą, todėl norint kovoti su šia tarptautine struktūra reikalingas tarpvalstybinis atsakas, įskaitant veiksmingą ir visapusišką atitinkamų nacionalinių ir tarptautinių agentūrų bendravimą ir dalijimąsi informacija. ES finansinių interesų ir euro apsauga turi būti prioritetas stebint vis labiau plintantį reiškinį, kai nusikalstamos organizacijos išeikvoja Europos lėšas, pasitelkdamos su finansavimu iš ES susijusį sukčiavimą ir eurų padirbinėjimą. Europos lygmeniu yra parengtos programos „Hercule“, „Fiscalis“, „Muitinė“ ir „Pericles“ siekiant apsaugoti ES finansinius interesus ir kovoti su tarpvalstybine ir tarptautine nusikalstama ir neteisėta veikla. Didžiausias euro zonos priešas – skirtingas valstybių narių produktyvumo padidėjimas. Nuolatinė viešajame sektoriuje klestinti korupcija, kuri yra didžiausia kliūtis veiksmingumui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms, trukdo pinigų sąjungai tinkamai veikti. Esama ne mažiau kaip 20 mln. smulkios korupcijos ES viešajame sektoriuje atvejų ir akivaizdu, kad šis reiškinys plinta ir tarp valstybių narių valstybės tarnautojų (r tarp atitinkamų politikų), kurie yra atsakingi už ES lėšų valdymą ir kitus finansinius interesus.

Europoje esama labai didelio mokesčių atotrūkio: apskaičiuota, kad kiekvienais metais ES netenka 1 tūkst. mlrd. eurų viešųjų pajamų dėl mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo, t. y. kiekvienam ES piliečiui tai kainuoja apie 2000 eurų per metus (skaičiuojant bendrą ES gyventojų skaičių 500 mln. – red.).

EP siūlo priemones kovai su nusikalstamumu

EP pastebi, kad siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu, valstybių narių įstatymų leidėjai privalo turėti galimybę reaguoti greitai ir veiksmingai keičiantis nusikalstamumo struktūrai ir atsirandant naujų formų nusikalstamumui. Visos valstybės narės, ypač įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, turi pareigą kurti laisvės, saugumo ir teisingumo Sąjungą. Europos lygmens požiūris į kovą su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu turi būti grindžiamas geriausiais turimais grėsmės įvertinimais ir glaudžiu policijos ir teismų bendradarbiavimu, kuris vyktų ir su trečiosiomis šalimis, bendromis nusikalstamų veikų, įskaitant dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje ir pinigų plovime, apibrėžtimis, visų korupcijos formų inkriminavimu, valstybių narių teisės aktų dėl tam tikrų procedūrinių susitarimų, pvz., senaties taikymo, veiksmingų nusikalstamų grupuočių turto konfiskavimo ir gautų pajamų grąžinimo sistemų, vyriausybės, politikų, teisininkų, notarų, nekilnojamojo turto agentų, draudimo bendrovių ir kitų įmonių atsakomybės didinimo, teisėjų ir policijos pareigūnų mokymo, suderinimu, keitimusi geriausia patirtimi, susijusia su tinkamomis prevencijos priemonėmis. Siekiant, kad valstybės narės bendradarbiautų kovodamos su nusikalstamumu ir skatindamos veikti teisingumo sistemas, ES teisminės institucijos turi vienos kitomis pasitikėti. Bėgant amžiams kito valstybių narių baudžiamoji teisė ir baudžiamojo persekiojimo sistemos – kiekviena valstybė narė turi savo ypatybes ir būdingus bruožus.

EP ragina Komisiją pasiūlyti bendruosius teisės standartus bei valstybių narių integracijos ir bendradarbiavimo modelius, o remiantis vertinimo ataskaita dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu įgyvendinimo ir pažangiausiais valstybių narių teisės aktais, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

EP prašo Komisijos į savo pasiūlymą dėl baudžiamosios teisės derinimo pinigų plovimo srityje, kurį numatoma pateikti 2013 metais, įtraukti bendrą paties savininko pinigų plovimo nusikaltimo apibrėžtį, remiantis valstybių narių geriausia patirtimi ir nustatyti, kad pirminiu nusikaltimu būtų laikoma sunki nusikalstama veika, galinti duoti pelno ją padariusiam asmeniui.

Kadangi prekybos žmonėmis aukų patiriamos sąlygos ir sunkios pasekmės nepriimtinos ir yra baudžiamasis žmogaus teisių pažeidimas, EP ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti įtikinamas ir ilgalaikes visuomenės informavimo kampanijas ir numatyti aiškius planuojamus mažinimo tikslus bei užtikrinti, kad prekybos žmonėmis reiškinys taptų socialiai nepriimtinu. Šios kampanijos turėtų kiekvienais metais būti vertinamos Europos kovos su prekyba žmonėmis dieną, kuri minima lapkričio 18 d.

EP rekomenduoja valstybėms narėms bendradarbiaujant su Komisija ir Europos Parlamentu ir remiant Europolui, Eurojustui ir Pagrindinių teisių agentūrai parengti ES lygmens kuo vienodesnius ir nuoseklesnius rodiklius, kad būtų galima įvertinti bent ES vykdomo organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo paplitimą, išlaidas ir socialinę žalą. EP ragina Komisiją ir Tarybą apsvarstyti galimybę sudaryti ES nusikalstamų organizacijų sąrašą, įsteigti Europos tinklą, kuris suvienytų įvairius universitetus, kuriuose nagrinėjamas organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir pinigų plovimas, ir skatintų universitetų mokslinius tyrimus šiose srityse. EP ragina Komisiją parengti patikimą stebėsenos sistemą visoje ES, kurią taikant būtų galima veiksmingiau stebėti neteisėtų prekeivių ir prekybos žmonėmis aukų kelius.

EP ragina valstybes nares savo žvalgybos tarnybose sukurti visuotines dalijimosi informacija strategijas ir analizės sistemas siekiant nustatyti atsirandančias organizuoto nusikalstamumo tendencijas, sutvirtinti ES tarnybų bendradarbiavimą visais valstybės lygiais, įskaitant regionų ir savivaldybių lygį, kurie yra itin svarbūs valdant ES lėšas. EP rekomenduoja stiprinti skaidrumą vyriausybės tarnybose ir kitose valstybės įstaigose užtikrinančią ir biurokratizmą šalinančią tvarką, garantuojant piliečių teisę susipažinti su dokumentais (pradedant labai jautria viešųjų pirkimų sritimi), ragina remti teisėtumo bei sąžiningumo kultūrą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose ir suteikti veiksmingas apsaugos priemones informatoriams.

EP primena politinėms partijoms apie atsakomybę, kuri joms tenka visais lygmenimis siūlant kandidatus arba sudarant rinkėjų sąrašus, ir užduotį stebėti kandidatų tinkamumą, drauge vadovaujantis ir griežtu etikos kodeksu, kurio reikalavimus šie turi atitikti, įskaitant elgesio kodeksą, kuris turėtų apimti aiškias ir skaidrias dovanų teikimo politinėms partijoms taisykles. Į Europos Parlamentą arba kitų ES institucijų ir agentūrų tarnybas negali būti renkami asmenys, galutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisti už organizuotus nusikaltimus, pinigų plovimą, korupciją ir kitus sunkius ekonominius ar finansinius nusikaltimus viešajam interesui. EP ragina priimti politinių partijų narių elgesio kodeksus ir didinti partijų finansinės apskaitos skaidrumą, siūlo labiau kontroliuoti viešąjį partijų finansavimą ir vengti piktnaudžiavimo lėšomis bei jų švaistymo, atidžiau stebint ir kontroliuojant privatųjį finansavimą, siekiant užtikrinti politinių partijų ir jų rėmėjų atskaitingumą, ragina valstybes nares uždrausti ir sankcionuoti balsų pirkimą, turint mintyse tai, kad nauda už pažadėtą balsą gali būti gaunama ne vien pinigais, bet ir suteikiant kitą pranašumą, įskaitant nematerialią bei neteisėtame susitarime tiesiogiai nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims teikiamą naudą ir mano, kad EP narių pajamų ir finansinių interesų skelbimas būtų gera praktika, kuri turėtų būti taikoma ir nacionalinių parlamentų nariams, ir išrinktiems atstovams.

EP primena, kad tiriamoji žurnalistika, NVO ir akademinė bendruomenė, nagrinėjanti klausimus, susijusius su viešojo administravimo ir įmonių veiksmais, atlieka pagrindinį teigiamą vaidmenį nustatant sukčiavimo, korupcijos ar kitos žalos atvejus. EP ragina įmones užtikrinti vidaus viešųjų pirkimų gairių įgyvendinimą, kad būtų laikomasi teisės aktų ir didžiausio skaidrumo vykstant viešojo pirkimo sutarčių konkursui.

Baigiamosiose rekomendacijose EP primygtinai ragina įsteigti Europos prokuratūrą, ypač siekiant kovoti su Europos Sąjungos finansinius interesus pažeidžiančiais nusikaltimais ir sunkiais tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimais, juos tirti, už juos traukti atsakomybėn ir teisti. Labai svarbu, kad Komisija iki 2013 metų rugsėjo pateiktų pasiūlymą, kuriame aiškiai apibrėžtų Europos prokuratūros struktūrą, jos atskaitomybę Europos Parlamentui ir ypač šios institucijos sąveiką su Europolu, Eurojustu, OLAF ir Pagrindinių teisių agentūra, ir mano, kad Europos prokuratūros veikla turėtų būti grindžiama aiškia procesinių teisių sistema, kad būtų aiškiai apibrėžti nusikaltimai, kurie priskirti šios institucijos kompetencijai.

EP primygtinai ragina valstybes nares nemažinti Sąjungos biudžeto dėl trumpalaikių priežasčių, tačiau suteikti papildomų lėšų Europolui, Eurojustui, FRONTEX ir būsimai Europos prokuratūrai, nes jų sėkminga veikla labai padės sumažinti mokesčių praradimus valstybėms narėms.

Rezoliucija dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje

Birželio 11 dieną Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje. Tai – irgi įdomus ir svarbus dokumentas. Kaip įprasta, jis apiforminamas „iškilmingai“ ir su tam tikru patosu, išvardijant visus tokiam dokumentui reikalingus atributus. Preambulėje minimi svarbūs dokumentai, kuriais remiantis EP priima šią rezoliuciją (tai – tik keli svarbiausi ir suprantamesni punktai – jų yra žymiai daugiau).

Dokumentas pristato svarbias jo sukūrimo aplinkybes. Teisė į būstą yra pagrindinė. Ją galima vertinti kaip išankstinę sąlygą norint naudotis kitomis pagrindinėmis teisėmis ir oriai gyventi bei turėti galimybę naudotis šiomis teisėmis, be to, užtikrinti teisę į tinkamą būstą yra valstybėms narėms tenkanti tarptautinė prievolė, į kurią Sąjunga turi atsižvelgti, kadangi teisė turėti būstą ir parama aprūpinant būstu yra pripažintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnyje, Europos Tarybos patvirtintos Europos socialinės chartijos 30 ir 31 straipsniuose, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje ir daugelio valstybių narių konstitucijose. Toliau nurodoma, kad daugumoje ES valstybių narių trūksta socialinių būstų ir didėja įperkamo būsto paklausa, kadangi pasikeitė socialiniu būstu besinaudojančių žmonių socialinės ir šeiminės ypatybės. Socialinis būstas labai svarbus siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų (ypač skurdo panaikinimo tikslo, įskaitant kelio užkirtimą nepalankių sąlygų perdavimui iš kartos į kartą), nes taip padedama užtikrinti aukštą užimtumo, socialinės įtraukties ir socialinės sanglaudos lygį, skatinti specialistų judumą, o renovuojant pastatus kovoti su klimato kaita ir energijos nepritekliumi. Finansų ir ekonominė krizė, griežto taupymo priemonės, kylančios būsto kainos ir mažėjančios namų ūkių pajamos – dėl šių kartu atsiradusių veiksnių ES padidėjo nedarbas ir socialinė atskirtis, ypatingai palietusi labiausiai pažeidžiamų žmonių grupes, todėl padidėjo socialinės apsaugos tarnyboms tenkanti našta. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors investicijoms į socialinį būstą skiriamos viešosios išlaidos yra svarbi stabilumą užtikrinanti priemonė, dėl naujausių griežto biudžeto taupymo priemonių šios išlaidos buvo labai sumažintos. Krizės sukelti gilūs ekonominiai, socialiniai pokyčiai turės ilgalaikį poveikį ne tik ekonomikos augimui, užimtumui ir skurdo bei atskirties lygiui, bet ir sumažins galimybes įsigyti būstą ir darys neigiamą poveikį investicijoms į socialinį būstą ES, todėl reikia skubių valstybių narių ir Sąjungos veiksmų siekiant užtikrinti galimybes įsigyti būstą už prieinamą kainą. Dėl labai išaugusių su būstu susijusių kainų (žemės, nuosavybės, nuomos, energijos vartojimo), kurios nuo šiol sudaro didžiąją dalį ES namų ūkių patiriamų išlaidų, žmonės jaučiasi nestabilūs ir jaučia nerimą. ES labai išaugo nedarbas, kuris 2013 m. sausį 27 ES valstybėse narėse padidėjo iki 10,9 proc., ir kadangi tuo pat metu Europos gyventojai senėja, kyla didelis pavojus, kad gali didėti turtingų ir neturtingų žmonių skirtumai, socialinė atskirtis ir benamystė, nes 80 mln. ES piliečių jau atsidūrė ties skurdo riba. Pastebimas aiškus ryšys tarp standartų neatitinkančio būsto ir prastos sveikatos: hipotekinis įsiskolinimas yra susijęs su prastėjančia psichikos sveikata, būsto perpildymas yra susijęs su psichologinėmis problemomis, tuberkulioze, kvėpavimo takų infekcijomis, padidėjusiu gaisro ir nelaimingų atsitikimų buityje pavojumi, gyvenimas netinkamame būste turi neigiamą poveikį sveikatai, saugumo jausmui ir padidina nelaimingų atsitikimų buityje tikimybę, gyvenimas triukšmingoje vietovėje yra susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu, o būsto neturėjimas yra streso ir nepasitenkinimo šaltinis, neigiamai veikiantis gyvenimo kokybę, sveikatą ir gerovę. Įperkamo ir pritaikyto socialinio būsto stygius ypač neigiamai veikia socialiai nesaugius asmenis (2010 metais 24,5 proc. visų moterų grėsė skurdas ar socialinė atskirtis) – ypač mažas pajamas gaunančias moteris, vienišas motinas, menkai apmokamą darbą dirbančias moteris, migrantes, priklausomų vaikų turinčias našles ir smurtą šeimoje patyrusias moteris, šeimas, kuriose yra vaikų, ir moteris yra vienintelis suaugęs žmogus, jaunas, dideles šeimas, studentus, profesinę veiklą pradedančius jaunuolius, jaunas bedarbių poras, neįgaliuosius, fizinėmis ar psichikos ligomis sergančius, asmenis iš atskirtį patiriančių bendruomenių, įskaitant romų bendruomenes ir vyresnio amžiaus žmones. Šioms kategorijoms priklausantiems asmenims ypač gresia benamystė ir jie dažnai persikelia į standartų neatitinkantį privataus sektoriaus būstą, o dėl to labai padidėja pavojus turėti sveikatos problemų. Dėl ekonomikos krizės ir aukštų būsto rinkos kainų mažėja moterų pajėgumas išsiskirti ar nutraukti bendrą gyvenimą ir taip suvaržoma jų laisvė ir jos tampa dar labiau pažeidžiamos šeimoje vykdomo smurto lyties pagrindu požiūriu. Įperkamas nuomojamas būstas yra būtinas jaunimui, kad jis galėtų pasinaudoti profesinio mokymo, universitetinių studijų, stažuočių arba įdarbinimo galimybėmis.

Priemonės

EP yra susirūpinęs dėl dabartinės socialinės ir ekonominės krizės paskatintų griežto taupymo priemonių, pavyzdžiui, pašalpų būstui ir socialinėms paslaugoms mažinimas, socialinio būsto teikėjų apmokestinimas, naujų būsto projektų nutraukimas ar dalies nacionalinio socialinio būsto išteklių pardavimas. 25 mln. ES šeimų gyvena socialiniuose būstuose. Nenuostabu, kad dėl dabartinės ekonomikos ir socialinės krizės pati rinka vis mažiau pajėgi patenkinti būsto, kurio kaina prieinama, poreikius, ypač tankiai apgyvendintose miestų zonose, ir kad dėl didėjančios būsto bei energijos kainos kyla vis didesnis ligų, skurdo ir socialinės atskirties pavojus. Keliose valstybėse narėse vis labiau auga iškeldinimų skaičius ir daugėja bankų areštuojamos nuosavybės kiekis (tai ypač galima pastebėti ir Lietuvoje – red.). EP ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti labiausiai nuo ekonomikos krizės ir nedarbo nukentėjusių, iškeldintų ir būstą praradusių asmenų socialines problemas. EP rekomenduoja valstybėms narėms ir Europos Komisijai, ypač atsižvelgiant į kovą prieš smurtą šeimoje, remti ir skatinti novatoriškus bei veiksmingus geros praktikos mainus įgyvendinant ypač pažeidžiamų ir atskirtį patiriančių asmenų grupių teisę į būstą ir apgailestaudamas pažymi, kad smurto šeimoje aukos dažnai linkusios likti aplinkoje, kurioje yra skriaudžiamos, jei finansiškai nepajėgia rasti tinkamo būsto, todėl ragina valstybes nares smurtą šeimoje patiriančioms šeimoms teikti integruotas socialines paslaugas.

EP pabrėžia iššūkius, susijusius su senėjančia visuomene, ir poreikį užtikrinti galimybes gauti tinkamą, deramą ir prieinamą būstą vis didesniam vyresnio amžiaus žmonių skaičiui Europos Sąjungoje bei pabrėžia, kad visose valstybėse narėse didėja vyresnio amžiaus žmonių skurdas, ir todėl prašo į naująją Europos inovacijų partnerystę vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, kuria remiantis koordinuojami šioje srityje atliekami moksliniai tyrimai, įtraukti priemones, konkrečiai sukurtas tam, kad būtų užtikrinta, jog vyresnio amžiaus žmonės kiek įmanoma ilgiau galėtų likti gyventi savo namuose, ragindamas valstybes nares į savo nacionalines reformas įtraukti konkrečias priemones, aprūpinant gyventojus būstais, padedant žmonėms likti savo gyvenamosiose vietose, skatinant jų asmeninę nepriklausomybę.

EP pabrėžia, kad aprūpinimas socialiniu būstu kartu su veiksminga bendruomenės teikiama priežiūra ir kitomis socialinėmis paslaugomis, turėtų padėti lavinant asmens gebėjimus nepriklausomai gyventi, padėti socialiai pažeidžiamiems ar palankių sąlygų neturintiems asmenims tapti saugesniais, mažiau priklausyti nuo paramos ir įgyti didesnį savarankiškumą. Apgailestaudamas dėl visuotinės tendencijos mažinti aprūpinimą socialiniu būstu, EP kviečia valstybes nares įtraukti į socialinio būsto programas vidurinės klasės šeimų grupę, nes dėl ekonomikos krizės jos lygiai taip pat kaip ir kiti namų ūkiai gali patirti materialinį nepriteklių. EP primena, kad 2009 metais vienišų motinų skaičius septynis kartus viršijo vienišų tėvų skaičių, todėl skiriant socialinį būstą pirmenybė turėtų būti teikiama vienišoms motinoms, kitoms pažeidžiamoms grupėms ar asmenims (vienišiems tėvams, jaunoms šeimoms, didelėms šeimoms, profesinę karjerą pradedančiam jaunimui, migrantėms, neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus asmenims).

EP yra susirūpinęs dėl to, kad didėja energijos nepriteklius, kurį patiria 50–125 mln. europiečių, kuris iš esmės yra susijęs su nedidelėmis šeimai tenkančiomis pajamomis, su bloga šildymo ir izoliacijos kokybe ir pernelyg didelėmis energijos išlaidomis.

EP paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir vyriausybėms.

Rūpestis dėl moterų judumo

2013 m. birželio 11 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl moterų judumo švietimo tikslais ir profesinio judumo Europos Sąjungoje (judumą šiuo atveju reikėtų suprasti kaip nuolatinę galimybę mokytis ir dirbti kitose ES šalyse). Rezoliucijoje teigiama, kad teisė gyventi ir dirbti kitoje Europos Sąjungos šalyje yra viena iš Sąjungos pagrindinių laisvių, kuri Europos Sąjungos piliečiams užtikrinama pagal Europos Sąjungos sutartį, o judumas yra daugialypis reiškinys, kurį lemia ekonominiai, socialiniai arba šeimos veiksniai. Darbuotojų judumas ir judumas švietimo tikslais padeda ugdyti buvimo ES piliečiu jausmą ir tai yra vienas iš ES principų siekiant įgyvendinti sanglaudą ir solidarumą visoje ES. Pagal jau veikiančią programą „Erasmus“ nuo 1987 metų daugiau kaip 2,2 mln. Europos Sąjungos piliečių buvo suteikta galimybė studijuoti užsienyje, o pasibaigus mokymosi laikotarpiui gali ypač teigiamai prisidėti prie tarpvalstybinio darbuotojų judumo ir didėjant moterų išsilavinimui ir profesiniam mokymui skatinamas didesnis jų judumas. Ekonomikos ir finansų krizė padarė neigiamą įtaką ES darbo rinkai, ypač užimtumo lygiui ir galimybei laisvai judėti bei įsidarbinti pagal savo išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. Moterys yra viena iš labiausiai nuo šio reiškinio nukentėjusių grupių: naujausiais turimais duomenimis, Europos Sąjungoje moterų nedarbo lygis yra 10,7 proc. (o jaunesnių nei 25 metų amžiaus moterų nedarbas siekia 22,7 proc.). Darbuotojų judumo Europos Sąjungoje srityje esama didelių lyčių skirtumų: vyrai kur kas dažniau nei moterys (atitinkamai 44 ir 27 proc.) dėl darbo keičia gyvenamąją vietą arba pereina iš vienos darbo vietos į kitą, o moterims dažniau tenka daryti karjeros pertraukas dėl persikėlimo dideliais atstumais, kad galėtų sekti paskui savo partnerį. Įsitvirtinę stereotipai ir diskriminacijos dėl lyties pavojus yra pagrindinės moterų profesinio judumo kliūtys. Moterys dažniau nei vyrai susiduria su socialine rizika visą gyvenimą, todėl jos dažniau patiria skurdą.

(Plačiau apie tai – liepos mėnesį.)

Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą

2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 metų Europos socialinio fondo lėšas“. EP šį dokumentą priėmė, atsižvelgdamas į maždaug 40 dokumentų, tarp kurių svarbiausieji yra 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatas „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 metų Europos socialinio fondo lėšas“ bei Komisijos tarnybų darbo dokumentai „Demografinių ir socialinių tendencijų įrodymai. Socialinės politikos indėlis užimtumo, įtraukties ir ekonomikos srityse“, „Ilgalaikė priežiūra senėjančioje visuomenėje. Uždaviniai ir politinės galimybės“, „Kova su benamyste Europos Sąjungoje“, „Investicijos į sveikatą“, „Socialinės investicijos naudojant Europos socialinio fondo lėšas“, 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatas dėl 2013 metų metinės augimo apžvalgos, 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatas „2020 metų Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatas „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“, 2012 m. gruodžio 5 d. komunikatas „Jaunimo užimtumo didinimas“, 2008 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatas „Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje“.

Rezoliucijoje pripažįstama, kad dėl valstybės skolos krizės, sukrėtusios Europą ir ypač euro zonos šalis, prasidėjo didelis ekonomikos nuosmukis, turėjęs neigiamų socialinių pasekmių daugelyje valstybių narių, nes padidėjo nedarbo, skurdo lygis ir socialinė atskirtis. Dėl ekonomikos sąstingio ir nuolatinės valstybės skolos krizės padarinių, prie kurių prisideda demografiniai pokyčiai, kyla grėsmė socialinės gerovės sistemoms ir tinkamai socialiniai apsaugai, įskaitant valstybinę ir savanoriško socialinio draudimo sistemas. Vidutinės ES namų ūkio pajamos mažėja, o ilgalaikis nedarbas, skurdas ir socialinė atskirtis, įskaitant dirbančiųjų skurdą ir socialinį susiskaidymą, daugelyje valstybių narių didėja –10,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų šiuo metu neturi darbo,

22,8 proc. jaunų žmonių ES šiuo metu neturi darbo, o kai kuriose valstybėse narėse jaunimo nedarbas viršija 50 proc. (8,3 mln. Europos gyventojų, jaunesnių kaip 25 metų amžiaus, nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesinio mokymo programose). 27 proc. vaikų gresia pavojus gyventi skurde ar socialinėje atskirtyje, palyginti su vidutiniškai 24 proc. visų ES gyventojų, kuriems tai gali nutikti, o 8 proc. ES piliečių gyvena didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis ir neįstengia turėti tam tikrų būtiniausių reikmenų. 15 proc. vaikų palieka mokyklą neįgiję vidurinio išsilavinimo, nes 10 proc. ES piliečių gyvena bedarbių šeimose. Socialinės apsaugos komitetas (SAK) yra įspėjęs, kad šie skaičiai daugelyje valstybių narių toliau didėja iš dalies dėl fiskalinio konsolidavimo priemonių poveikio (tai ypač pasireiškia ir Lietuvoje, kurioje jau penkerius metus vykdomas „krizės suvaldymo mechanizmas“ – red.). Pažeidžiamiausios gyventojų grupės – vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalieji – skaudžiausiai patiria finansų, ekonomikos ir socialinės krizės poveikį. Pabrėžiama, tik užtikrinus tinkamą darbą, iš tiesų užtikrinama apsauga nuo skurdo, o aktyvi darbo rinkos politika ir aktyvumo skatinimo strategijos yra itin svarbios padedant bedarbiams rasti tinkamą darbą. Pabrėžiama, kad dėl griežtų taupymo priemonių, įskaitant viešųjų paslaugų ir socialinio aprūpinimo biudžetų sumažinimą, neturi pablogėti nepalankiausioje padėtyje esančių žmonių padėtis ar žmonėms be reikalo neturi kilti nedarbo grėsmės (taip atsitiko Lietuvoje naudojant garsiąsias „antikrizines“ priemones – red.), bet kokia griežto taupymo politika turi būti pagrįsta, ją vykdant turi būti užtikrinama galimybė imtis anticiklinių priemonių, susijusių su investicijomis į pagrindinius politinius prioritetus, ir ji turi atitikti ekonominius rezultatus ir produktyvumą. EP ragina naujai Jaunimo užimtumo iniciatyvai numatytus 6 mlrd. eurų kuo skubiau skirti jau pirmaisiais daugiametės finansinės programos metais, kad būtų galima spręsti jaunimo nedarbo problemas ir įgyvendinti jaunimo garantijas, pabrėždamas, kad Tarptautinė darbo organizacija nustatė, jog jaunimo garantijų įgyvendinimo euro zonoje išlaidos sieks 21 mlrd. eurų.

Europos veiksmai siekiant kovoti su jaunimo nedarbu

2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Pasirengimas Europos Vadovų Tarybos 2013 m. birželio 27–28 d. susitikimui. Europos veiksmai siekiant kovoti su jaunimo nedarbu“. 2013 m. balandį darbo neturėjo 23,5 proc. ES jaunimo, tačiau šis rodiklis labai skiriasi pagal šalis. Jaunimo nedarbas nuo 7,5 proc. Vokietijoje ir 8 proc. Austrijoje pakyla iki 62,5 proc. Graikijoje ir 56,4 proc. Ispanijoje, o tai rodo didelius geografinius skirtumus. 8,3 mln. jaunesnių negu 25 metų amžiaus europiečių nei dirba, nei studijuoja, nei dalyvauja mokymuose. Šie skaičiai toliau didėja, taigi rizikuojama, kad bus prarasta karta. 15 proc. vaikų nebaigia mokyklos ir neįgyja viduriniojo išsilavinimo, o 10 proc. ES piliečių gyvena namų ūkiuose, kur nė vienas narys neturi darbo. Apskaičiuota, kad 2011 metais ekonominiai nuostoliai dėl jaunimo pasitraukimo iš darbo rinkos siekė 153 mlrd. eurų, o tai atitinka 1,2 proc. ES BVP.

Dėl ES religijos ir tikėjimo laisvės skatinimo

Birželio 13 d. Europos Parlamentas priėmė Lietuvos atstovės Laimos Andrikienės parengtą pranešimą ir rezoliuciją – Europos Parlamento (EP) rekomendacijas ES tarybai dėl ES religijos ir tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių. L. Andrikienė pažymėjo, kad „EP rekomendacijų tikslas ir taikymo sritis yra skatinti ir apsaugoti religijos ir tikėjimo laisvę trečiosiose šalyse, įtraukti religijos ir tikėjimo laisvę į ES užsienio politiką, visus ES išorės veiksmus ir žmogaus teisių politiką, parengti aiškias gaires, kriterijus, standartus ir praktinius nurodymus, kurie padėtų skatinti religijos ir tikėjimo laisvę, organizuojant ES institucijų ir valstybių narių pareigūnų darbą, ir tokiu būdu padėti užtikrinti didesnį ES išorės santykių nuoseklumą, veiksmingumą ir matomumą“. (Plačiau rašysime kitame numeryje.)

Tarptautiniai klausimai

Ketvirtadienis, 2013 m. birželio 13-oji, buvo toji diena, kai EP didelį dėmesį skyrė savo požiūriui pareikšti į trečiąsias šalis. Buvo priimta Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Turkijoje, dėl padėties Azerbaidžane, dėl požiūrio į Rusijoje vykdomą antidemokratinį susidorojimą su opozicija.

Rezoliucijoje dėl įvykių Turkijoje teigiama, kad ankstų 2013 m. gegužės 31 d. rytą Turkijos policija panaudojo pernelyg didelę jėgą siekdama išsklaidyti grupę demonstrantų, kurie jau kelios savaitės protestuoja prieš planuojamą medžių kirtimą ir naują statybų projektą Stambulo Gezi parke Taksimo aikštės teritorijoje. Panašūs susirėmimai greitai išplito į kitus Turkijos miestus, kuriuose žuvo keturi žmonės ir daugiau kaip tūkstantis žmonių sužeista. EP pareiškė nuoširdžią užuojautą žuvusių protestuotojų ir policijos pareigūno šeimoms ir didelį susirūpinimą dėl to, kad Turkijos policija panaudojo neproporcingai ir nepagrįstai didelę jėgą prieš taikius ir teisėtus protestus Stambule ir kitur.

Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl įstatymo viršenybės Rusijoje teigiama, kad Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 3?4 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas ir 2013 m. gegužės 19 d. konsultacijas žmogaus teisių klausimais, dėl NVO padėties Rusijos Federacijoje ir dėl S. Magnickio bylos, į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų ir į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės institucijų teisės ir pareigos remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves, pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir toliau laikosi įsipareigojimo stiprinti ir plėtoti Europos Sąjungos ir Rusijos santykius vadovaujantis iniciatyvoje „Partnerystė siekiant modernizavimo“ nustatytais principais, kurie grindžiami tvirtu demokratijos principų laikymusi, pagarba pagrindinėms ir žmogaus teisėms, įstatymo viršenybe, žodžio, saviraiškos, susirinkimų laisve, pagarba žmogaus orumui ir lygybe. Keli pastaraisiais metais vykę teismo procesai, įskaitant neseniai nagrinėtas S. Magnickio, M. Chodorkovskio ir A. Politkovskajos bylas, sukėlė abejonių dėl Rusijos Federacijos teisminių institucijų nešališkumo ir nepriklausomumo. Tai geriausiai už Rusijos ribų žinomi pavyzdžiai, parodantys Rusijos valstybės sisteminį nepajėgumą laikytis įstatymo viršenybės principo ir užtikrinti teisingumą savo piliečiams. Šiuo metu vyksta žinomo teisininko, kovotojo su korupcija ir visuomenės aktyvisto Aleksejaus Navalnio teismas pateikus jam kaltinimus, kurie, pasak jo, yra grindžiami politiniais motyvais siekiant nubausti jį kaip vieną garsiausių vyriausybės oponentų. A. Navalnis nuolatos atskleisdavo didžiulės korupcijos atvejus aukščiausiuose Rusijos valstybinio aparato lygmenyse. Prokurorai ir toliau persekioja opozicijos aktyvistus, dalyvavusius 2012 m. gegužės 6-ąją, dieną prieš prezidento V. Putino inauguraciją vykusiame „Milijonų marše“. Riaušių policija Bolotnajos aikštėje prievarta sužlugdė demonstraciją, panaudojusi prieš jos dalyvius neproporcingą jėgą ir savavališką smurtą. Per pastaruosius kelis mėnesius priimti įstatymai dėl politinių partijų registracijos, NVO finansavimo, susirinkimų teisės, ekstremizmo, šmeižto ir interneto turinio filtravimo apribojimų labai pablogino tikros pilietinės visuomenės vystymosi Rusijoje sąlygas. EP primena Rusijai, kaip Europos Tarybos narei, jog svarbu visapusiškai laikytis tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir įstatymo viršenybę, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl pastaruoju metu priimtų represinių įstatymų, kuriuos Rusijos valdžios institucijos savavališkai taiko, todėl dažnai užsipuolamos NVO, pilietinės visuomenės aktyvistai, žmogaus teisių gynėjai ir mažumų atstovai. EP yra nusivylęs įstatymu, kuriuo Rusijos nekomercinėms organizacijoms, dalyvaujančioms politinėje veikloje ir gaunančioms finansavimą iš užsienio, suteikiamas „užsienio agento“ statusas ir ragina Rusijos valdžios institucijas nustoti registruoti NVO, kaip „užsienio agentus“, remiantis įstatymu, ir labai apgailestauja dėl to, kad kelios NVO jau yra teisiamos (organizacija „Memorial“ Sankt Peterburge) arba jau yra nuteistos (asociacija „Golos“ ir organizacija „Levada-Center“).

Rezoliucijoje „Azerbaidžanas: Ilgaro Mammadovo atvejis“ EP smerkia Azerbaidžano valdžią dėl žurnalisto ir opozicinės partijos „Musavat“ pirmininko pavaduotojo Tofiqo Yaqublu ir ypač Alternatyviosios respublikonų partijos (REAL) lyderio ir kandidato į prezidento pareigas Ilgaro Mammadovo suėmimo ir reikalauja juos paleisti. Naujausių ataskaitų duomenimis, I. Mammadovas buvo patalpintas karceryje, o tai kelia nerimą, kad jis izoliuojamas. Faktiškai nuo 2006 metų Baku centre yra uždraustos demonstracijos, numatytos naujos didelės baudos ir ilgesni administracinio sulaikymo laikotarpiai. Azerbaidžano parlamentas patvirtino Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriose numatyta iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė už internete paskelbtą šmeižtą, o tai yra papildoma kliūtis sudaryti būtinas sąlygas nepriklausomai ir nešališkai žiniasklaidai Azerbaidžane.

Rezoliucija dėl rohinjų musulmonų padėties smerkia Birmos (Mianmaro) valdžios represines priemones prieš šalies musulmonus. Rohinjų mažumos persekiojimas ir smurtas prieš juos vis stiprėja, visų pirma naikinant jų turtą ir religinių apeigų vietas, vykdant masinius sulaikymus, savavališkai įkalinant, kankinant, prievartaujant ir ribojant judėjimo, santuokos ir prieigos prie švietimo teises. Rachinų valstijoje prasidėjęs religinis smurtas išplito visoje šalyje – nuo 2013 m. kovo iki gegužės buvo gauta nemažai pranešimų apie antimusulmoniškus išpuolius Rangūno dalinyje, Mandalėjuje, Pegu, Kačinų ir Šanų valstijose. Jų metu 46 asmenys žuvo, o 14000 buvo perkelta. Religinio pobūdžio smurtas šiuo metu išplito į naują Birmos teritoriją: Šanų valstijos Lašijo mieste 2013 m. gegužės 28 d. minia degino parduotuves, o 2013 m. birželio 4 d. Pareino gyvenvietėje tris rohinjų moteris nužudė policija per susirėmimus, kilusius dėl būsto perkeltajai mažumai. Daugiau kaip 130000 perkeltų rohinjų tebegyvena stovyklose ir kitose teritorijose, o Birmos (Mianmaro) vyriausybė leido suteikti tik labai nedidelę ir poreikių neatitinkančią humanitarinę pagalbą rohinjų rizikos grupėms. Daug rohinjų įkalinti vietovėse, kuriose didelė potvynių galimybė, kur gausu musoninių liūčių ir ciklonų. Dešimtys tūkstančių rohinjų pabėgo jūra, kad išvengtų persekiojimų, o šimtai žmonių žuvo nuskendus laivams arba dėl to, kad buvo išstumti į jūrą. Pranešama, jog beveik 1700 rohinjų, bandžiusių pabėgti iš Birmos, siaubingomis sąlygomis laikomi Tailando imigrantų sulaikymo centruose. Rachinų valstija vis labiau izoliuojama religiniu pagrindu. EP smerkia sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir smurtą, nukreiptą prieš rohinjų musulmonus Birmoje (Minmare), ir ragina visas šalis susilaikyti nuo smurto naudojimo, išreiškia užuojautą smurto ir neteisėto persekiojimo Birmoje (Mianmare) aukoms ir ragina vyriausybę ir Birmos (Mianmaro) visuomenę nedelsiant imtis veiksmų ir nutraukti žmogaus teisių pažeidimus bei patraukti atsakomybėn smurto išpuolių ir kitų susijusių pažeidimų kaltinimus.

Birželio 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Malio atstatymo ir demokratizacijos. Šioje šalyje 2012 metų kovą įvykęs karinis perversmas, kai ginkluotos džihadistų sukilėlių grupės okupavo šiaurinę šalies dalį, o vėlesnių ginkluotų konfliktų šiaurinėje dalyje padariniai jaučiami toli už Malio ribų ir atgarsiai jaučiami kitur Afrikoje ir Europoje. Malis yra viena iš dešimties skurdžiausių šalių pasaulyje ir Žmogaus socialinės raidos indekse tarp 187 šalių užima 182-ąją vietą. EP pabrėžia savo įsipareigojimą gerbti Malio suverenitetą, vienybę ir teritorinį vientisumą ir kaip pirmą žingsnį siekiant Malio atstatymo ir demokratizacijos palankiai vertina Prancūzijos intervenciją remiant šiuos principus bei ragina ES aktyviau dalyvauti šiame procese.

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo.

Kiti klausimai

Šioje plenarinėje sesijoje EP priėmė ir daugiau dokumentų, kurių dėl jų didelės apimties, mažesnio reikšmingumo Lietuvai ar kitoms ES šalims ir laikraščio vietos stokos negalime plačiau nagrinėti. 2013 m. birželio 11 d. Europos Parlamentas priėmė teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams. Tai – detalus, visas klausimo puses apibūdinantis dokumentas, prie kurio negalime plačiau sustoti. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamentas priėmė teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo. Labai svarbi 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. 2013 m. birželio 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje. 2013 m. birželio 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES vaidmens skatinant platesnę transatlantinę partnerystę, rekomendaciją Tarybai dėl ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių projekto. Apie kai kuriuos šiuos dokumentus rašysime liepos mėnesio numeriuose.

Įdomios ir kai kurios EP sesijos dalys. Viena tokių įdomių dalių yra popietinės diskusijos ir „vienos minutės“ pasisakymai.

Apie EP informacinį tinklą

EP informacinės galimybės yra labai plačios. Bet koks priimtas dokumentas, pasirengimas jo priėmimui, kitos procedūros iškart patenka į informacinio apdorojimo erdvę, dokumentas verčiamas į visas ES kalbas, dauginamas, pateikiamas EP nariams, žurnalistams, visiems besidomintiems EP darbu, internetui, EP svetainei. Lygiagrečiai eina ir diskusijų vaizdinis ir garsinis įrašas, perduodamas internetu. Skrupulingam ES informaciniam darbui, aišku, reikia labai glaudaus, suderintų veiksmų organizuotumo. Kaip teko kalbėtis su kai kuriais šios srities darbuotojais, po EP sesijos jiems dažnai tenka didžiulės darbų apimtys, jie pluša ne tik keletą dienų, bet ir naktų, kol visa tai patenka ant EP vadovų, komitetų, grupių vadovų, vyriausybių vadovų stalų. „Parlamentarai paposėdžiavę ir balsavę išvažiuoja, o mes turime čia dirbti keletą dienų ir naktų“, – dėl įtempto darbo skundėsi kai kurių tarnybų darbuotojai ar vadovai.

Artimiausiu metu planuojame publikuoti interviu su Europos Parlamento nariais Algirdu Saudargu, Laima Andrikiene ir Juozu Imbrasu bei dar keletą pastebėjimų apie EP sesijos darbus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija