Įprastas Europos Parlamento darbas Strasbūre nėra toks paprastas, 2

Tęsiame Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos, įvykusios birželio 10–13 dienomis, svarbiausių įvykių ir dokumentų aprašymą. Ši EP darbo apžvalga „XXI amžiaus“ skaitytojams turėtų būti įdomi ir svarbi dėl to, kad nuo liepos 1-osios Lietuva pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. EP plenarinės sesijos vyksta Strasbūre (Strasbourg, Prancūzija) po keturias dienas kiekvieną mėnesį. Per metus susidaro 11 ar 12 tokių sesijų. Kitas EP darbas vyksta Briuselyje (Belgija). EP plenarinėje sesijoje teko lankytis ir jos darbą stebėti Europos Parlamento atstovybės kvietimu.

Edvardas ŠIUGŽDA

Rūpestis dėl moterų judumo

Jau buvo rašyta („XXI amžius“, nr. 26), kad 2013 m. birželio 11 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl moterų judumo švietimo tikslais ir profesinio judumo Europos Sąjungoje (judumą šiuo atveju reikėtų suprasti kaip nuolatinę galimybę mokytis ir dirbti kitose ES šalyse, ne tik savame krašte). Rezoliucijoje teigiama, kad teisė gyventi ir dirbti kitoje Europos Sąjungos šalyje yra viena iš Sąjungos pagrindinių laisvių, kuri Europos Sąjungos piliečiams užtikrinama pagal Europos Sąjungos sutartį. Judumas yra vienas iš ES principų siekiant įgyvendinti sanglaudą ir solidarumą visoje ES. Teigiama, kad pagal jau veikiančią programą „Erasmus“ nuo 1987 metų daugiau kaip 2,2 mln. Europos Sąjungos piliečių buvo suteikta galimybė studijuoti užsienyje, o pasibaigus mokymosi laikui gali ypač teigiamai prisidėti prie tarpvalstybinio darbuotojų judumo. Ekonomikos ir finansų krizė padarė neigiamą įtaką ES darbo rinkai, ypač užimtumo lygiui ir galimybei laisvai judėti bei įsidarbinti pagal savo išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. Moterys yra viena iš labiausiai nuo šio reiškinio nukentėjusių grupių: naujausiais duomenimis, Europos Sąjungoje moterų nedarbo lygis yra 10,7 proc. (o jaunesnių nei 25 metų amžiaus moterų nedarbas siekia 22,7 proc.). Moterys dažniau nei vyrai susiduria su socialine rizika visą savo gyvenimą, todėl jos dažniau patiria skurdą. ES moterų atlyginimai vidutiniškai 16,4 proc. mažesni nei vyrų ir valstybėse narėse šie skaičiai skiriasi nuo 1,9 proc. iki 27,6 proc. Kokybiškas išsilavinimas suteikia moterims galimybę užimti perspektyvesnes darbo vietas, gerinti gebėjimus ir įgyti kompetencijos, reikalingos tam sektoriui, padeda dalyvauti socialiniame gyvenime ir kultūrinėje veikloje ir užtikrina geresnį pripažinimą darbo rinkoje.

Kadangi judumas švietimo tikslais padeda skatinti profesinį judumą ir didinti darbo rinkos galimybes, be to, visi, įskaitant žemos kvalifikacijos moteris, privalo turėti galimybę judėti švietimo tikslais, reikia didinti informuotumą apie įvairių amžiaus grupių moterų padėtį atsižvelgiant į ES politiką, susijusią su švietimu, socialine integracija, priemonėmis derinti šeimos ir profesinį gyvenimą, migracija ir užimtumu, skurdu, sveikatos priežiūra ir socialine apsauga, apsaugoti moterų teises, skatinti lygybę bei lygias vyrų ir moterų galimybes įsidarbinti, užtikrinti saugias darbo sąlygas, vienodą prieigą ir karjeros galimybes, įskaitant vienodų atrankos kriterijų taikymą užimtumo srityje. Reikia labiau atsižvelgti į moterų padėtį sprendimų priėmimo procese ir kovoti su visų formų diskriminacija darbo rinkoje, visų pirma skatinant mokymąsi visą gyvenimą, kovojant su mažų garantijų darbu ir skatinant darbą, kuriame suteikiamos teisės, nustatomos darbo valandos, pagal kurias galima suderinti darbą ir šeimos gyvenimą. EP mano, kad moterų judumo švietimo tikslais ir profesinio judumo skatinimas gali padėti siekti strategijos „Europa 2020“ pagrindinio tikslo padidinti 20–64 metų amžiaus moterų ir vyrų užimtumą iki 75 proc., pvz., aktyviau dalyvaujant jauniems žmonėms, vyresniems darbuotojams ir žemos kvalifikacijos darbuotojams ir geriau integruojant migrantus. EP atkreipia dėmesį į tai, kad moterys, vykstančios į užsienį tvarkyti namų, prižiūrėti vaikų, neįgaliųjų ar pagyvenusių asmenų, neretai dirba nesudariusios darbo sutarties arba neteisėtai, todėl neturi jokių teisių arba teisės gauti socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, atitinkamos pensijos ar kitos naudos, susijusios su pensijos įmokomis. Dirbti į užsienį vykstančioms moterims dažnai siūlomos įgūdžių, darbo užmokesčio ir prestižo požiūriais prasčiausios darbo vietos ir kad moterų darbo jėgos migracija neretai susijusi tik su keliomis profesijomis, kurias paprastai renkasi moterys ir kurios siejamos su įprastais lyčių vaidmenimis. Valstybės narės raginamos stengtis skatinti. kad būtų sudaromos tinkamos sutartys ir išvengiama pernelyg dažno netipinių darbo sutarčių formų taikymo. EP ragina valstybes nares bendradarbiauti, ieškoti sprendimų, kaip galima užbėgti už akių kai kuriems profesinio judumo padariniams kai kuriose valstybėse narėse ir kai kuriose srityse (pvz., medicinos darbuotojų judumas, kuriame daugiausia dalyvauja moterys) ar juos kompensuoti. Kadangi nuo pat programos „Erasmus“ pradžios 1987 metais ji daugiau kaip 2,2 mln. studentų padėjo judėti Europos Sąjungoje ir gerokai prisidėjo prie judumo Europos aukštojo mokslo srityje didinimo, EP ragina Komisiją toliau aktyviai remti programas Europos ir tarptautines švietimo ir mokslo programas „Grundtvig“, „Comenius“, „Leonardo da Vinci“, Jean Monet’ ir „Erasmus“ siekiant sudaryti sąlygas moterų judumui švietimo tikslais ir profesiniam judumui Europos Sąjungoje bei sudaryti galimybę ir mokytojams tam tikrą savo karjeros laikotarpį praleisti kitoje ES valstybėje narėje, padedant vystyti Europos pilietiškumo ir tapatybės jausmą ir rekomenduoja propaguoti ir naudoti priemones ir tinklus bei tęstinį finansavimą esamiems Europos tinklams, bei judumą palengvinančias priemones, pvz., EURES, „Jūsų Europa“ ir „Europe Direct“, kurios irgi padeda moterims rasti informacijos apie savo teises ir galimybes įvairiose valstybėse narėse. EP paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių vyriausybėms.

Dėl pagalbos skurstantiems

2013 m. birželio 12 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Dokumente ryškus susirūpinimas Europos Sąjungoje plintančiu skurdu. Vadovaudamosi 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos, priėmusios Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją (strategija „Europa 2020“), išvadomis, Sąjunga ir valstybės narės įsipareigojo iki 2020 metų žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių sumažinti bent 20 mln. Nepaisant to, 2010 metais skurdas arba socialinė atskirtis grėsė beveik ketvirtadaliui Europos gyventojų (119,6 mln.) – beveik 4 mln. asmenų daugiau nei 2009 metais. Skurdas ir socialinė atskirtis Sąjungoje yra ne vienodi ir jo sunkumas kiekvienoje valstybėje narėje skiriasi. Materialinį ar itin didžiulį materialinį nepriteklių kenčiančių asmenų skaičius Sąjungoje didėja ir 2012 metais beveik 8 procentai Sąjungos piliečių gyveno didžiulio materialinio nepritekliaus sąlygomis. Daugiausia labiausiai skurstančių asmenų, kuriems gresia skurdo ir socialinės atskirties pavojus, sudaro moterys ir vaikai. Moterys dažnai atsakingos už aprūpinimą maistu ir šeimų išlaikymą. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (toliau – Fondas) turėtų stiprinti socialinę sanglaudą ir drauge mažinti skurdą Sąjungoje, remti nacionalines nefinansinės pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims sistemas, siekdamas sumažinti maisto ir didelį materialinį nepriteklių. Fondas turėtų remti valstybių narių pastangas mažinti didelį materialinį nepriteklių, kurį patiria benamiai.

Kiekviena valstybė narė savo veiksmų programoje turėtų nurodyti ir pagrįsti maisto ir materialinio nepritekliaus problemos, kurią ji sieks spręsti, pobūdį ir aprašyti pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims, kuri bus teikiama remiant esamas nacionalines sistemas, tikslus ir ypatumus. Dar reikėtų nurodyti elementus, būtinus efektyviam veiksmų programų įgyvendinimui užtikrinti. Sąjungoje esama didžiulio maisto nepritekliaus ir kartu labai švaistomas maistas. Kiekvienos valstybės narės veiklos programoje turėtų būti nurodyta, kaip ji sieks koordinuotai išnaudoti maisto švaistymo mažinimo ir kovos su maisto nepritekliumi politikos sąveiką. Kiekvienos valstybės narės veiklos programoje turėtų būti nurodyta, kaip ji sieks pašalinti bet kokias administracines kliūtis, trukdančias komercinėms ir nekomercinėms organizacijoms, kurios nori perteklinį maistą atiduoti ne pelno organizacijoms, kovojančioms su maisto nepritekliumi. Šiuo reglamentu (įstatymu – E. Š.) 2014 m. sausio 1 d.– 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui įsteigiamas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (toliau – Fondas) ir nustatomi Fondo tikslai, jo paramos aprėptis, turimi finansiniai ištekliai ir jų skyrimo kriterijai bei Fondo veiksmingumui ir efektyvumui užtikrinti būtinos taisyklės. Fondas skatina socialinę sanglaudą, didina socialinę įtrauktį ir kovoja su skurdu Sąjungoje, padėdamas siekti strategijos „Europa 2020“ skurdo mažinimo tikslo – žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių sumažinti bent 20 mln., papildydamas Europos socialinio fondo veiklą. Fondas, teikdamas nefinansinę pagalbą labiausiai skurstantiems žmonėms, padeda siekiant konkretaus tikslo sumažinti ir išnaikinti itin didelio skurdo, ypač maisto trūkumo, formas. Fondo lėšomis remiamos nacionalinės sistemos, per kurias, pasitelkus valstybių narių atrinktas organizacijas partneres, labiausiai skurstantiems asmenims tiekiami maisto produktai ir (arba) reikalingiausia materialinė parama, įskaitant pradedančiųjų komplektus, skirtus asmeniniam galutinių gavėjų vartojimui. Fondo lėšomis gali būti remiamos papildomos priemonės, kuriomis papildomas maisto ir reikalingiausios materialinės paramos tiekimas ir skatinama socialinė labiausiai skurstančių asmenų įtrauktis bei sveika dieta ir priklausomybių mažinimas. Fondo biudžetiniams įsipareigojimams 2014–2020 metų laikotarpiu iš viso skirta 2500000000 eurų 2011 metų kainomis.

Tūkstantmečio tikslai

Birželio 13 d. Europos Parlamentas priėmė Europos Sąjungai svarbią  rezoliuciją „Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Programos po 2015 m. apibrėžimas“. Rezoliucija pagrįsta svarbiais pasauliniais dokumentais: Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaracija, 1995 metais Pekine vykusia ketvirtąja pasaulio moterų konferencija, Pekine priimta deklaracija ir veiksmų programa, Stambulo 2011–2020 metų dešimtmečio veiksmų programa mažiausiai išsivysčiusioms šalims, Visuotine žmogaus teisių deklaracija, 2008 metų Europos vystymosi ataskaita „Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo laikotarpiui įpusėjus. Kur esame ir kur turime eiti?“ ir daugybe kitų tarptautinių bei ES dokumentų.

Rezoliucijoje sakoma, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), nustačius ribotą konkrečių ir per nustatytą laiką įvykdytinų tikslų rinkinį, padidino informuotumą apie tai, kad skurdo panaikinimas pasaulyje – skubiai spręstina problema ir veiksmų pasauliniu lygmeniu prioritetas. Likus dvejiems metams iki numatytos 2015 metų datos Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti pastebima didelė pažanga: pasiektas tikslas perpus sumažinti ypač didelį skurdą, perpus sumažinti žmonių, kurie neturi tinkamos prieigos prie geresnės kokybės geriamojo vandens šaltinių, skaičių, pagerintos daugiau nei 200 mln. žmonių, gyvenančių skurdžiuose rajonuose, sąlygos, šiuo metu pradines mokyklas lankančių mergaičių skaičius yra lygus berniukų skaičiui ir pastebima vis didesnė pažanga mažinant vaikų ir gimdyvių mirtingumą. Tačiau siekiant dabartinių TVT nepakankamai sprendžiami su pagrindinėmis skurdo priežastimis susiję klausimai, pvz., nelygybė šalyse ir tarp šalių, socialinė atskirtis, biologinė įvairovė ir valdysena. Nustatant TVT skurdas apibrėžtas kaip įvairiapusis žmogaus gyvenimo nepriteklius, apimantis švietimo, sveikatos, aplinkos, maisto, užimtumo, apgyvendinimo ir lyčių lygybės aspektus. Tačiau vis dar liko neišspręsti ir tikriausiai didės pasaulinio masto uždaviniai: skurdas, badas ir nepakankama mityba, galimybių visiems naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis trūkumas, ribotos galimybės gauti vaistų, tinkamų ir saugių sanitarinių sąlygų bei higienos trūkumas, nepakankamas kokybiško pradinio ir vidurinio ugdymo lygis, aukštas nedarbo lygis, visų pirma jaunimo, socialinės apsaugos ir pagarbos žmogaus teisėms stoka, nelygybė, įskaitant lyčių nelygybę, taip pat aplinkos blogėjimas ir klimato kaita, todėl būtina surasti naujus vystymosi būdus, kuriais būtų siekiama integracinio ir tvaraus vystymosi visiems. Pasaulyje beveik 1 mlrd. žmonių kenčia dėl nepakankamos mitybos ir daugiau kaip 200 mln. žmonių neturi darbo. Tik 28 proc. pasaulio gyventojų turi galimybę naudotis visapusiškomis socialinės apsaugos sistemomis, o tai byloja apie aukštą neoficialaus nedarbo lygį. Apskaičiuota, kad dėl nepakankamos mitybos besivystančiose šalyse kasmet miršta 2,6 mln. vaikų, ir manoma, kad dėl klimato kaitos padarinių žmonių, kurie nepakankamai maitinasi, skaičius didės. Trys ketvirtadaliai neturtingų pasaulio žmonių gyvena vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir, remiantis Pasaulio banko 2008 metų pasaulio vystymosi rodikliais, pajamų ir turto nelygybė šalyse nuo XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžios padidėjo, įskaitant dideles pajamas gaunančias šalis. 2015 metais daugiau negu 600 mln. žmonių vis dar naudosis nepagerintais vandens šaltiniais, kurie kelia grėsmę sveikatai, o vienas milijardas žmonių, iš kurių 70 proc. yra moterys, pragyvens už mažiau kaip 1,25 JAV dolerio per dieną, visų pirma daugelyje Afrikos šalių, bet ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Šiuo metu beveik 200 mln. žmonių neturi darbo – apie 74 mln. iš jų yra 15–24 metų, ir tik 20 proc. pasaulio gyventojų yra prieinama tinkama socialinė apsauga, o daugiau kaip pusė gyventojų visai neturi galimybių naudotis tokia apsauga.

2000 metais apibrėžti Tūkstantmečio vystymosi tikslai – vienas iš daugelio sėkmingai pasiektų rezultatų vidutines pajamas gaunančiose ir besivystančiose šalyse, kurių rezultatai turi būti tinkamai išanalizuoti, kad rengiant būsimas programas būtų galima pasiekti bendresnių ir tvaresnių rezultatų. Padėtis pasaulyje per pastaruosius dešimt metų iš esmės pasikeitė, taip pat keitėsi ir skurdo pobūdis, o siekiant jį panaikinti didėjantys skirtumai ir nelygybė tarp šalių ir šalyse tapo pagrindine problema. Nors kai kurios besivystančios šalys tapo paramos teikėjomis, jos vis dar susiduria su didele ir vis didėjančia nelygybe, palyginti su kitomis besivystančiomis šalimis. Klimato kaita, maisto stygius, migracija, nedarbas, demografiniai pokyčiai, korupcija, riboti ištekliai, netvarus augimas, finansų ir ekonomikos krizės ir žmogaus teisių pažeidimai yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios problemos. Nuolatinė nelygybė ir kova dėl nepakankamų išteklių – pagrindinės konfliktų, alkio, nesaugumo ir smurto priežastys, ir tai yra pagrindiniai veiksniai, stabdantys žmogaus socialinę raidą ir užkertantys kelią pastangoms pasiekti tvarų vystymąsi. ES turi tvirtai ginti savo poziciją diskusijose dėl vystymosi po 2015 metų programos iki pat JT aukščiausiojo lygio susitikimo ir patvirtinti bendrą, veiksmingą ir plačių užmojų poziciją dėl principų ir tikslų, kurie turėtų būti įtraukti į naują vystymosi po 2015 metų programą. Pasaulinė partnerystė vystymosi labui turėtų būti pertvarkyta taip, kad būtų atsižvelgta į besikeičiančias aplinkybes ir kad ji turėtų būti glaudžiai susijusi su naujais vystymosi po 2015 metų darbotvarkės aspektais. Pakeista ir atnaujinta pasaulinė partnerystė vystymosi labui bus itin svarbi įgyvendinant vystymosi po 2015 metų darbotvarkę. Šiam vieningam požiūriui reikia tinkamo ES ir jos valstybių narių koordinavimo prieš jį pristatant rudenį Niujorke vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ir didelio matomumo derybų procese, kuriam vadovauja už vystymąsi atsakingas Europos Komisijos narys.

EP ragina, kad vystymosi po 2015 metų programos darbotvarkėje pagrindiniai tikslai pasaulio lygmeniu būtų skurdo panaikinimas, kuris yra pagrindinis ES vystomojo bendradarbiavimo tikslas, ir tvaraus socialinio ir aplinkos srities vystymosi visos planetos mastu užtikrinimas. Nelygybė kliudo ekonominiam vystymuisi ir pastangoms sumažinti skurdą, o didelė nelygybė apsunkina įvairialypių, perskirstomųjų ir finansiškai tvarių socialinės gerovės sistemų, kurios grindžiamos socialinio solidarumo principais, kūrimą ir gali padidinti nusikalstamumo lygį arba sukelti smurtinį konfliktą, ypač visuomenėse, kuriose gyvena įvairių etninių grupių atstovai. Todėl norint sudaryti sąlygas tikriems visuomenės pokyčiams reikia šalinti struktūrines skurdo priežastis. Tam tikrais atvejais vystymasis ir skurdo panaikinimas yra glaudžiai susiję su tokiais uždaviniais, kaip taika ir saugumas, aplinka, žmogaus teisės, lyčių lygybė, demokratija ir gera valdysena, taigi būtina nustatyti atnaujintą požiūrį į skurdo panaikinimą, pagal kurį būtų atsižvelgiama į integracinio ekonominio vystymosi ir augimo, teisingo turto perskirstymo, taikant biudžetines priemones, deramo darbo, veiksmingo profesinio mokymo, aplinkos apsaugos tvarumo, žmogaus teisių ir gero valdymo svarbą.

ES ir JAV santykiai

Svarbus dokumentas yra birželio 13 d. Europos Parlamento priimta rezoliucija dėl ES vaidmens skatinant platesnę transatlantinę partnerystę. Kadangi santykiai tarp ES ir JAV vystosi netolygiai ir dažnai nėra lengvai prognozuojamai, ši rezoliucija patvirtina susiklostančią nuoseklumo poziciją tarp šių dviejų pasauliui svarbių bendrijų. Europos Parlamentas rezoliuciją priėmė atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl transatlantinių santykių, visų pirma į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV santykių gerinimo pagal Transatlantinės partnerystės sutartį, 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo, 2013 m. vasario 13 d. JAV prezidento Baracko Obamos, Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Hermano Van Rompuy ir Europos Komisijos Pirmininko José Manuelio Barroso pareiškimą, 2012 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrą pareiškimą dėl Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono, į 2012 m. sausio mėn. JAV gynybos departamento dokumentą „JAV lyderystės pasaulyje išsaugojimas. XXI a. gynybos prioritetai“, kuriame išdėstyti JAV karinės strategijos pokyčiai, į Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių pareiškimus. Rezoliucijoje teigiama, kad svarbiausi politiniai ir ekonominiai santykiai visame Atlanto vandenyno baseine yra ES ir JAV siejantys santykiai ir prasidėjusi antroji B. Obamos prezidentavimo kadencija turėtų padėti stiprinti šiuos santykius įgyvendinant naują plataus užmojo darbotvarkę. Pabrėžiama, kad transatlantinė partnerystė grindžiama tvirtais politiniais, kultūriniais, ekonominiais ir istoriniais ryšiais, bendromis vertybėmis, pvz., laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principais, ir bendrais tikslais, pvz., gerove, atvira ir integruota ekonomika, socialine pažanga ir įtrauktimi, tvaria plėtra ir taikiu konfliktų sprendimu. Globaliame, sudėtingame ir vis labiau daugiapoliame pasaulyje ES ir JAV, nepaisydamos ekonomikos krizės, turėtų ir toliau atlikti pagrindinį konstruktyvų vaidmenį pasaulio politikoje ir ekonomikoje ir formuoti tarptautinę aplinką ir stengtis daugiašaliu pagrindu, visų pirma pasinaudojant tarptautinėmis organizacijomis, įveikti regioninius konfliktus ir pasaulinio masto problemas. Siekdamos šio tikslo, ES ir JAV turėtų užtikrinti naujų svarbių veikėjų, įskaitant dvi ES strategines partneres Lotynų Amerikoje – Braziliją ir Meksiką – ir Kanados dalyvavimą. Lotynų Amerika yra regionas, kurį su ES ir JAV sieja daugybė vertybių, interesų, istorija ir vis stiprėjantys ekonominiai ryšiai. Šį bendradarbiavimą būtų galima išplėsti įtraukiant Atlanto vandenyno baseinui priklausančias Afrikos šalis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai kurios šalys, visų pirma Kinija, ir kitos šalys, pvz., Indija, tampa vis aktyvesnės Atlanto vandenyno baseino regione, ypač pietinėje jo dalyje, ir jų veiksmams šiame regione įtaką daro poreikis įsigyti žaliavų ir maisto. Parlamentas sveikina Baracką Obamą, dar kartą laimėjusį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus, ir kviečia jį per kitą savo vizitą į Europą per plenarinę Europos Parlamento sesiją Strasbūre pasakyti kalbą ir ragina kuo greičiau surengti ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą, kad būtų galima priimti sprendimą dėl bendros trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų, susijusių tiek su dvišaliais, tiek su pasauliniais ir regioniniais klausimais, darbotvarkės. EP pripažįsta JAV vykdomos geopolitinės orientacijos į Aziją ilgalaikius padarinius transatlantinei partnerystei, ir mano, kad tai irgi reiškia galimybę ES aktyviau veikti Azijos ir Ramiojo vandenyno regione kaip nepriklausomai pasaulinio masto veikėjai, kartu glaudžiai bendradarbiaujant su JAV ir taip stiprinant strateginę transatlantinės partnerystės dimensiją. EP primena didėjančią kibernetinės gynybos svarbą ir palankiai vertina tai, kad 2010 metais aukščiausiojo lygio susitikime buvo įsteigta kibernetinio saugumo ir kovos su elektroniniais nusikaltimais darbo grupė, ir pripažįsta, kad ES ir JAV turėtų visų pirma pirmenybę teikti bendradarbiavimui kibernetinio saugumo srityje ir ypatingą dėmesį skirti kovai su kibernetiniais išpuoliais, bendrai dėti daugiau pastangų tarptautiniu lygmeniu, kad būtų sukurta išsami ir skaidri tarptautinė sistema, kuria pasinaudojant bus nustatyti minimalūs kibernetinio saugumo politikos standartai, ir išsaugomos pagrindinės laisvės. EP palankiai vertina JAV prezidento B. Obamos iniciatyvas – įsipareigojimą kovoti su klimato kaita, poziciją nepritariant opozicijos spaudimui Rusijoje. EP ragina ES, JAV ir Pietų Korėją palaikyti glaudų dialogą su Kinija, kad būtų „sutramdytas Pchenjano režimas“, ragina ES ir JAV imtis koordinuotų veiksmų siekiant, kad naujoji Kinijos vadovybė aktyviau įsipareigotų spręsti pasaulinės darbotvarkės klausimus ir konfliktus, primenant, kad svarbu palaikyti atvirą dialogą su Kinija gero valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms klausimais.

© 2013 „XXI amžius“