ES religijos ir tikėjimo laisvės skatinimo ir gynimo gairės

Birželio 13 dieną Europos Parlamentas priėmė Lietuvos atstovės Laimos Andrikienės parengtą pranešimą ir rezoliuciją – Europos Parlamento (EP) rekomendacijas ES tarybai dėl ES religijos ir tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių. L. Andrikienė sakė: „Daugelyje pasaulio šalių nesiliauja smurtas prieš religinėms bendruomenėms ir mažumoms priklausančius ar nereliginių įsitikinimų turinčius žmones. Šių asmenų persekiojimas ir diskriminacija, religinės tolerancijos, atvirumo tarpreliginiam dialogui ir ekumeninio sambūvio trūkumas dažnai lemia politinius neramumus pasaulyje, dėl to griebiamasi smurto ir kyla atviri ginkluoti konfliktai, kurie sukelia pavojų žmonių gyvybėms, ilgam pažeidžia regionų stabilumą“. L. Andrikienė paminėjo, kad „EP rekomendacijų tikslas ir taikymo sritis yra skatinti ir apsaugoti religijos ir tikėjimo laisvę trečiosiose šalyse, įtraukti religijos ir tikėjimo laisvę į ES užsienio politiką, visus ES išorės veiksmus ir žmogaus teisių politiką, taip pat parengti aiškias gaires, kriterijus, standartus ir praktinius nurodymus, kurie padėtų skatinti religijos ir tikėjimo laisvę, organizuojant ES institucijų ir valstybių narių pareigūnų darbą, ir tokiu būdu padėti užtikrinti didesnį ES išorės santykių nuoseklumą, veiksmingumą ir matomumą“.

Rekomendacijose Europos Parlamentas pasiūlė konkrečių priemonių rinkinį, skirtą praktiniam naujų ES gairių įgyvendinimui, siekiant ženklios pažangos, ginant teisę į religijos ir tikėjimo laisvę pasaulyje. Kaip sakė europarlamentarė, Europos Parlamento siūlomos priemonės suteiks galimybę Europos Sąjungai priimti objektyvia informacija pagrįstus sprendimus dėl teisės į religijos ir tikėjimo laisvę pažeidimų, svariai prisidėti prie stebėsenos ir paramos nukentėjusiems bei skatinti religijos ir tikėjimo laisvę visuose pasaulio regionuose. Laima Andrikienė sakė: „Europos Parlamento rekomendacijos yra svarus indėlis rengiant Europos Sąjungos Gairių projektą. Mes tikimės, kad Taryba ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), vadovaujama Catherine Ashton, imsis visų būtinų priemonių, kad šios rekomendacijos būtų įtrauktos į galutinį ES Gairių projekto tekstą, prieš jas patvirtinant Taryboje birželio 24 dieną“.

Religijos ir tikėjimo laisvė yra kiekvieno žmogaus pagrindinė laisvė, susijusi su kitomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Šiuo metu Europos Sąjunga, jos institucijos, visų pirma, Europos išorės veiksmų tarnyba rengia religijos ir tikėjimo laisvės gaires, kurių tikslas – skatinti ir apsaugoti religijos ir tikėjimo laisvę trečiosiose šalyse, įtraukti religijos ir tikėjimo laisvę į visus ES išorės veiksmus (užsienio politiką) ir žmogaus teisių politiką, reikalauti iš ES pareigūnų stiprinti religijos ir tikėjimo laisvės gynimą. Nepaisant to, kad ES valstybės narės sutaria, jog minties, sąžinės ir religijos bei įsitikinimų laisvė yra viena iš pamatinių, apsaugos reikalingų žmogaus laisvių, diskriminacija, paremta religijos ar tikėjimo laisvių ribojimu, vis dar egzistuoja daugelyje pasaulio regionų. Vykdomas asmenų ir jų šeimų, bendruomenių, religinių apeigų vietų ir institucijų persekiojimas dėl jų priklausymo tam tikrai religinei grupei, įsitikinimų ar bet kokio teisėto viešo savo religijos ar tikėjimo išpažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Europos Parlamentas, tiek pilietinės visuomenės organizacijos turi galimybę dalyvauti rengiant minėtas Gaires, Europos Parlamentas įpareigojo Lietuvos atstovę Laimą Andrikienę parengti EP rekomendacijų ES tarybai šiuo klausimu pranešimo ir rezoliucijos projektą, kuriuo siekiama religijos ir tikėjimo laisvės skatinimo ir gynimo.

Rekomendaciją Tarybai dėl ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių projekto Europos Parlamentui Laima Andrikienė pateikė PPE (krikščionių demokratų ir konservatorių) frakcijos vardu. Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo panaikinimo, į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto bendrąjį komentarą bei kitus tarptautinius ar ES dokumentus, pabrėžia, kad teisė į religijos ar tikėjimo laisvę, įskaitant teistinius, neteistinius ir ateistinius įsitikinimus, teisę netikėti ir teisę keisti savo religiją ar tikėjimą, yra kiekvieno žmogaus visuotinė žmogaus teisė ir pagrindinė laisvė, susijusi su kitomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, kaip įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnyje. Pabrėžiama, kad pagal tarptautinės teisės standartus visos valstybės privalo užtikrinti veiksmingą visų savo piliečių ir visų kitų asmenų, esančių jų jurisdikcijoje, apsaugą. Tačiau daugelyje pasaulio šalių nesiliauja smurtas prieš religinėms bendruomenėms ir mažumoms priklausančius asmenis ar nereliginių įsitikinimų turinčius asmenis, šių asmenų persekiojimas ir diskriminacija, religinės tolerancijos, atvirumo dialogui ir ekumeninio sambūvio trūkumas dažnai lemia politinius neramumus, griebiamasi smurto ir atsiranda atvirų ginkluotų konfliktų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybėms ir kenkiama regionų stabilumui.

ES Gairių dėl religijos ir tikėjimo laisvės tikslas ir taikymo sritis turėtų būti šie: skatinti ir apsaugoti religijos ar tikėjimo laisvę trečiosiose šalyse, įtraukti religijos ar tikėjimo laisvę į visus ES išorės veiksmus ir žmogaus teisių politiką, parengti aiškias gaires, kriterijus, standartus ir praktinius nurodymus, kurie padėtų labiau skatinti religijos ar tikėjimo laisvę organizuojant ES institucijų ir valstybių narių pareigūnų darbą ir padėti užtikrinti didesnį ES išorės santykių nuoseklumą, veiksmingumą ir matomumą. Gairėse turėtų būti užtikrintas vartojamų apibrėžčių aiškumas ir tinkama bei visapusė teisės į religijos ar tikėjimo laisvę apsauga pagal tarptautinės teisės nuostatas, turint mintyje naudojimąsi ta laisve privačiai ir viešai, jos individualų, kolektyvinį ir institucinį aspektus, įskaitant teisę tikėti ar netikėti, teisę keisti savo išpažįstamą religiją ar tikėjimą, saviraiškos laisvę, susirinkimų ir asociacijų laisvę, tėvų teisę auklėti savo vaikus vadovaujantis savo moraliniais įsitikinimais – tiek religiniais, tiek nereliginiais. Aiškios apibrėžtys ir visapusiška apsauga reikalingos tais atvejais, kurie susiję su religinių ir tikėjimu pagrįstų institucijų juridinio asmens statuso pripažinimu, pagarba jų savarankiškumui, teise atsisakyti veikti dėl vidinių įsitikinimų, teise į prieglobstį, teise ilsėtis poilsio dienomis, švęsti šventes bei dalyvauti apeigose pagal asmens išpažįstamos religijos ar tikėjimo priesakus su pagrindine teise į asmens turto apsaugą.

Šiose ES tarybai teikiamose rekomendacijose akcentuojami tokie esminiai principai:

1. Proporcingumas. Pagal tarptautinės bendruomenės pripažintus principus negalima apriboti žmogaus laisvės išpažinti ar pasirinkti religiją ar tikėjimą bei tėvų ir globėjų laisvės užtikrinti religinį ir dorinį vaikų ugdymą. Teisė į religijos ir tikėjimo laisvę gali būti apribojama tik tiek, kiek tai yra nustatyta įstatymu, ir tik tada, kai tai yra būtina visuomenės saugumui, tvarkai, žmonių sveikatai ar moralei apsaugoti. Apribojimai turi būti taikomi laikantis griežtų taisyklių, siejant juos su kitų žmonių teisėmis.

2. Saviraiškos laisvė. Nors religijos ir tikėjimo laisvė bei saviraiškos laisvė yra viena kitą papildančios teisės, tais atvejais, kai šios teisės prieštarauja viena kitai, ES turėtų kreipti dėmesį į tai, kad šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės gali padėti palaikyti glaudesnius kultūrų ir tikėjimų ryšius. Būtini konkretūs veiksmai, kad būtų išvengta tarpkultūrinio smurto, kaip atsako į su kritika ir ypač su pajuoka ar patyčiomis susijusius veiksmus saviraiškos laisvės srityje.

3. Auklėjimas. Vaiko tėvai ar teisėti globėjai turi teisę užtikrinti, kad jų vaikas būtų auklėjamas pagal jų įsitikinimais grindžiamas religines ir moralines nuostatas, o vaikas neturi būti verčiamas mokytis religijos ar tikėjimo tiesų prieš savo tėvų ar teisėtų globėjų valią. Kitaip tariant, tėvai turi teisę auklėti savo vaikus vadovaudamiesi savo religiniais ar nereliginiais įsitikinimais, atmesti bet kokį netinkamą valstybės ar nevalstybinių subjektų kišimąsi į jų auklėjimo procesą, kuris prieštarauja jų religiniams įsitikinimams.

4. Šeimos ir socialinė teisė. Itin daug dėmesio ES turėtų skirti diskriminacijai dėl religijos ir tikėjimo trečiųjų šalių šeimos ir socialinės teisės aktuose, ypač dėl teisės sudaryti santuoką ir teisės į vaiko globą srityse.

Kalbant apie religijos ar tikėjimo laisvės kolektyvinį aspektą, Gairėse reikėtų pabrėžti, kad kiekvieno asmens teisė vienam ar kartu su kitais asmenimis reikšti religijos ar tikėjimo laisvę yra neatsiejama religijos ar tikėjimo laisvės dalis. Ši teisė apima laisvę dalyvauti pamaldose ar rengti susirinkimus religijos ar tikėjimo klausimais ir šiais tikslais steigti ir išlaikyti susitikimų ir religines vietas, laisvę nedalyvauti konkrečioje religinėje veikloje arba renginyje, laisvę steigti ir išlaikyti atitinkamas religines, žiniasklaidos, švietimo, sveikatos priežiūros, socialines, labdaros ar humanitarines institucijas, laisvę prašyti asmenų ir institucijų savo noru skirti finansines ir kitokias aukas ir jas gauti, laisvę mokyti, skirti, rinkti arba pareigų tęstinumo pagrindu paskirti atitinkamus vadovus pagal bet kurios religijos ar tikėjimo reikalavimus ir standartus, laisvę nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis megzti ir palaikyti ryšius su asmenimis ir bendruomenėmis religijos ir tikėjimo klausimais.

Pranešime aptariami ir kiti klausimai: ES finansinės paramos teikimo religinėms organizacijoms, prieglobsčio teikimo, religinių organizacijų registracijos klausimai, teisės atsisakyti veikti dėl religinių įsitikinimų (karinė tarnyba, darbas sveikatos apsaugos ir švietimo įstaigose) ir kt.

ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (šiuo metu šias pareigas eina Catherine Ashton) vadovaujama Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų užtikrinti tinkamą ir nuolatinę religijos ir tikėjimo laisvės padėties pasaulyje stebėseną ir vertinimą. ES metinėje ataskaitoje dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje šiam klausimui ir toliau reikėtų skirti skyrių, pateikti rekomendacijas, ką reikėtų patobulinti. Be to, vykdydamas bet kokią savo veiklą, ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais itin daug dėmesio turėtų skirti klausimams, susijusiems su religijos ar tikėjimo laisvės skatinimu ir apsauga.

Atsižvelgiant į tai, jog religijos ir tikėjimo klausimai yra vieni jautriausių ir sudėtingiausių žmogaus teisių kontekste, tai atsispindi ir Europos Parlamente, kadangi šiuo klausimu nėra bendro sutarimo, ir politinėse frakcijose vyrauja skirtingos nuomonės.

Birželio 13 dieną Europos Parlamentas balsavo dėl europarlamentarės L. Andrikienės parengto pranešimo – EP rekomendacijų ES tarybai dėl ES religijos ir tikėjimo laisvės skatinimo ir gynimo gairių. ES taryba, t.y. valstybės narės, dėl ES gairių dėl religijos ir tikėjimo laisvės skatinimo ir gynimo balsavo birželio 24 dieną.

© 2013 „XXI amžius“