Terorizmo virusas Europoje plečiasi ir gali apimti vis daugiau šalių

„Didžiausia terorizmo grėsmė Europoje kyla šalims, kurios aktyviai prisideda prie karinės operacijos prieš „Daesh“ Sirijoje ir Irake. Tai – Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Nyderlandai ir Danija. Mes tradiciškai aktyviai remiame JAV, todėl tam tikras rizikos laipsnis jau atsiranda ir mūsų šalyje, bet kol kas grėsmė nėra labai reali“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Viešosios politikos ir administravimo instituto docentas, Europos Sąjungos (ES) tarptautinių santykių, užsienio ir saugumo politikos ekspertas dr. Mindaugas Puidokas. Jis interviu pasidalijo įžvalgomis apie saugumą Europoje ir Lietuvoje, pabėgėlių priėmimą ir trečiojo pasaulinio karo tikimybę. KTU mokslininkas atsakė ir į klausimą, kas mūsų šaliai kelia didesnę grėsmę – Islamo valstybės kovotojai ar prorusiškos jėgos.

Kurioms šalims teroro išpuolių grėsmė išlieka didžiausia? Ar lietuviai turėtų baimintis teroro išpuolių?

Didžiausia grėsmė iškyla toms valstybėms, kurios vykdo aktyvius karinius veiksmus Artimuosiuose Rytuose ar aktyviai politiškai remia JAV veiksmus Sirijoje, Irake ir Afganistane. Nesunku įvardinti tas šalis. Tai – Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Nyderlandai ir Danija. Jos ne tik priklauso koalicijai, bet ir prisideda prie karinės operacijos prieš „Daesh“ Sirijoje ir Irake.

Islamo valstybę vadinu ir siūlau visai Lietuvos žiniasklaidai ją vadinti pačių teroristų nekenčiamu „Daesh“ pavadinimu, nes su tikruoju islamu ji labai menkai siejasi, ir mes darome labai didelę klaidą, padėdami radikaliai teroristinei grupuotei save tapatinti su visu islamu ir musulmonišku pasauliu.

Belgija ir Nyderlandai yra pasiuntę po šešis „F16“ naikintuvus, o Danija – septynis. Belgija turi gana radikalią musulmonų bendruomenę, iš kurios gausiausiai Vakarų Europoje pasipildo ISIS teroristų Sirijoje ir Irake gretos (statistika pagal kovotojų skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų). Pagal šią liūdną statistiką antroje vietoje yra Švedija, o trečioje Danija. Dėl to Belgija ir jos sostinė Briuselis dėsningai yra ypatingos rizikos zonoje, bet pavojus gresia ir Danijai. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė yra didžiulis taikinys ir dėl to, kad jos turi didžiules musulmonų bendruomenes bei yra labai svarbios mūsų žemyno politikai.

JAV Valstybės departamento duomenimis, koalicijoje kovai su „Daesh“ Sirijoje dalyvauja 62 valstybės. Tik maža dalis valstybių prisideda prie realių karinių operacijų, bet įvairią paramą teikia dauguma Europos valstybių: Albanija, Austrija, Belgija, Vokietija, Kroatija, Kipras, Čekija, Slovakija, Ispanija, Danija, Estija, Suomija, Graikija, Vengrija, Italija, Airija, Švedija, Olandija, Latvija, Lietuva ir kitos. Dėl to visos Europos šalys, kurios priėmė didžiulį pabėgėlių srautą iš Artimųjų Rytų ir šalia to dar turi gausiausias musulmonų bendruomenes, yra padidintos rizikos zonoje. Vokietija, siekdama sumažinti riziką, kol kas priėmė sprendimą susilaikyti nuo prisijungimo prie karinių veiksmų prieš „Daesh“ Sirijoje ir Irake. Švedija, kuri irgi yra galimas teroristų taikinys, teikia tik humanitarinę pagalbą ir vengia bet kokių karinių veiksmų.

Mūsų šalis prisidėjo tiekdama humanitarinę pagalbą ir įvardijama, kad gali padėti instruktoriais, ruošiančiais Irako karines pajėgas, kovai su ISIS teroristais. Mes tradiciškai aktyviai remiame JAV, todėl tam tikras rizikos laipsnis jau atsiranda ir mūsų šalyje, bet kol kas grėsmė nėra labai reali.

Kokius tolimesnius Prancūzijos veiksmus galėtumėte prognozuoti kovoje su terorizmu?

Susiklostė keista situacija. Prancūzijai paprašius pagalbos, pakankamo aktyvumo neparodė nei JAV, nei Jungtinė Karalystė, nei Vokietija. Teroro išpuolius Paryžiuje vertinant kaip karo veiksmą, turėjo įsigalioti 5-asis NATO sutarties straipsnis. Juk faktiškai analogiškoje situacijoje, kuri susiklostė po 2000 metų rugsėjo 11 dienos teroro išpuolių prieš JAV, į atitinkamą Vašingtono užklausimą visos NATO narės nedelsiant patvirtino savo įsipareigojimus pagal 5-ąjį Sutarties straipsnį. Dabar yra neatleistinai delsiama, nors „Daesh“ prisiėmė kaltę, save vadina „valstybe“ ir turi tam tikrą užimamą teritoriją, kurioje renka mokesčius. Tad taikinys kaip ir aiškus. Šita krize pasinaudojo Rusija, parodė operatyvumą ir iš karto pareiškė paramą Prancūzijai bei įvardijo ją kaip savo karinę sąjungininkę kovoje su teroro išpuolių kaltininkais.

Situacija gali klostytis įvairiai. Jei kiltų naujų teroro išpuolių banga kitose Europos šalyse, o tokia tikimybė yra labai reali, tai JAV ir kitos Vakarų šalys gali ryžtis rimtai karinei operacijai, įtraukti visas NATO nares ir naudoti sausumos pajėgas. Šiuo metu iniciatyva priklauso V. Putino Rusijai, nes dėl B. Obamos administracijos neveiklumo ji yra labiausiai pastebimas veikėjas kariniuose Artimųjų Rytų veiksmuose prieš ISIS ir kitas teroristines grupuotes.

Kadangi Rusija irgi patyrė labai skaudžią netektį, kai teroristai susprogdino lėktuvą virš Egipto, tai jos sąjunga su Prancūzija buvo labai logiškas politinis veiksmas. Atsakas baudžiant tragiškos lėktuvo katastrofos kaltininkus yra rengiamas ypač apdairiai. Dėl to pritariu buvusio Vladimiro Putino patarėjo ekonomikos klausimais Andrejaus Illarionovo nuomonei, kad karo veiksmų teatras Artimuosiuose Rytuose gali plėstis ir būti atakuota didžiausia „Daesh“ teroristinės valstybės finansinė rėmėja Saudo Arabija ir gal net Kataras, kuris irgi turi sąsajų su terorizmo finansavimu per privačius asmenis.

V. Putinas pranešė: „Mes veiksime pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Chartijos 51 straipsnį, numatantį valstybėms teisę į savigyną“. Šio juridinio pagrindimo smūgiams prieš ISIS Sirijoje nereikėjo. Buvo įvardinta, kad Rusija ieškos išpuolį įvykdžiusių teroristų visur, kad ir kur jie slėptųsi, o juos radusi bet kurioje planetos vietoje, nubaus. Šie žodžiai ir kaltinimai tarptautinio terorizmo finansavimu kai kurioms šalims, priklausančioms net G20 grupei, atveria kelią strateginei operacijai – koncentruotam smūgiui į karinius, infrastruktūrinius, energetinius objektus Saudo Arabijos teritorijoje. Jie leistų ne tik suduoti skaudų smūgį, padidinant Rusijos tarptautinę įtaką pasaulyje, bet ir atstatyti į buvusias aukštumas naftos kainas ir, faktiškai įgijus lemiamą įtaką Sirijoje, Irake, Egipte, Irane, kontroliuoti visą pasaulinę naftos rinką. Tai būtų logiška veiksmų seka, bet prognozės tarptautiniuose santykiuose yra labai sudėtingas dalykas, nes visuomet turime tik ribotą informaciją, o įvykiai yra linkę labai greitai keistis.

Ar susidūrusi su tokiu teroro išpuoliu, koks buvo įvykdytas Paryžiuje, Lietuva būtų pajėgi suvaldyti chaosą ir iš to kylančias naujas grėsmes?

Norėtųsi pasiremti buvusio Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Gedimino Grinos žodžiais, kuris įspėja, kad Lietuvoje kovos su terorizmu srityje yra prastas koordinavimas ir daug netvarkos. Jis, remdamasis savo darbo patirtimi, mano, kad Lietuvoje politiškai nenorima spręsti kovos prieš terorizmą koordinavimo klausimo, o tai yra rimta mūsų silpnybė.

ES Šengeno zonoje teritoriją visiškai kontroliuoja ir valdo policija, vidaus reikalų sistemoms priklauso ir pasienio daliniai. G. Grina teigia, kad Lietuvoje egzistuoja keista sistema, kai kovos prieš terorizmą koordinavimas priskiriamas VSD, kuris negali kontroliuoti vidaus reikalų sistemos struktūrų – policijos, pasienio tarnybos, vidaus saugumo dalinių. Pritariu, kad šią ydingą tvarką reikėtų keisti, nes VSD negali kontroliuoti vidaus reikalų sistemos padalinių. Deja, pasak G. Grinos, „kol kas niekaip nepakeičiamas įstatymas, kad VSD koordinuoja kovą prieš terorizmą, nors kovos prieš terorizmą programos jau nebėra, ji inkorporuota į vidaus saugumo programą, kurią koordinuoja Vidaus reikalų ministerija“.

Labai trūksta tinkamo finansavimo, kuris leistų užtikrinti būtiną kovinį bei taktinį mūsų pareigūnų pasirengimą. Dėl to tenka daryti išvadą, kad šiuo metu tikrai nesame pasirengę suvaldyti chaoso ir iš to kylančių grėsmių, net jeigu susidurtume su daug mažesnės apimties teroristiniais išpuoliais. Ruoštis tam reikėjo jau seniai, o mes priimame neapgalvotus politinius sprendimus dėl didelio pabėgėlių skaičiaus priėmimo, nors visiškai nesame pasirengę suvaldyti su tuo susijusias grėsmes. Juk remiantis kvotų sistema jų teks priimti tikrai ne mitinį skaičių – 1 105! Vokietijos kanclerės A. Merkel manymu, per artimiausius trejus metus ES pasieks apie 5 milijonai pabėgėlių. Nesunku paskaičiuoti, kad pagal nustatytą kvotų sistemą Lietuvai tektų priimti per 46 tūkst. naujųjų atvykėlių. Visiems blaiviai mąstantiems akivaizdu, kad tiek žmonių integruoti nepajėgtume ir tai turėtų sunkias pasekmes ne tik šalies saugumui!

Ar teroro išpuolių grėsmė Europoje yra didesnė nei kituose žemynuose?

Išpuoliai vyksta įvairiose pasaulio vietose, bet terorizmo grėsmė šiuo metu Europoje yra didžiausia, nes dėl kovos su „Daesh“ teroristine valstybe mūsų žemyno šalys yra lengviausiai pasiekiamas taikinys. JAV yra labai toli ir kol kas nepriima pabėgėlių iš Sirijos, Irako, su kuriais gali patekti apsimetę pabėgėliais teroristai.

Europos Komisijos pareigūnai pripažįsta, kad ES nebuvo tinkamai pasirengusi tokios apimties pabėgėlių krizei. Baisiausias yra tas faktas, kad mūsų išorinės sienos labai prastai saugomos, o atvykstančių asmenų tapatybės nustatymo procedūros visiškai neefektyvios. Briuselyje teko bendrauti su kolegomis ekspertais iš Turkijos Izmiro miesto. Ten yra šimtatūkstantinė pabėgėlių stovykla ir juodojoje rinkoje galima už maždaug 600 JAV dolerių įsigyti sirišką pasą. Tie, kurie neturi tam pinigų, bet turi baimių dėl savo tikrosios tapatybės, paprasčiausiai suplėšo savo dokumentus jūroje. Kariaujančiose šalyse gauti patvirtinimą dėl jų tikrosios tapatybės yra dažnai neįmanoma.

Doc. dr. Balkanas Devlenas manęs paklausė: „Ar jūs ES mąstote, ką jūs darote – priimate asmenis, kurie atliko nusikaltimus žmogiškumui Sirijoje, Irake? Ką veikia Jūsų saugumo tarnybos?“ Prisipažinsiu, kad neturėjau, ką atsakyti, tik pritarti, kad situacija yra labai kritiška. Pavojų kelia ne tik silpna pabėgėlių tapatybės patikra. Tūkstančiai jaunų musulmonų iš įvairių ES šalių, panaudojant neurolingvistinį programavimą, narkotines medžiagas ir įvairias metodikas, yra įtraukiami į ISIS teroristinį tinklą bei išvyksta kovoti į Siriją ar Iraką „savo noru“. Dažnai jie yra ES šalių piliečiai. Vėliau kai kurie grįžta, bet mes turime tik miglotą informaciją, ką jie ten veikė. Saugumo tarnybos veikia silpnai, o turėtume iškart visus juos prevenciškai sulaikyti, tikrinti informaciją ir atlikti rimtus teisinius tyrimus, kai grėsmė tokia didžiulė... Dėl to specialistai ir stebisi tokiu naivumu ar neveiklumu. Net nežinau, kaip rasti tinkamus žodžius apibūdinti šiai situacijai!

Kas Lietuvos valstybei kelia didesnę grėsmę – Islamo valstybės kovotojai ar prorusiškos jėgos?

Dėl „Daesh“ arba vadinamosios „Islamo valstybės“ grėsmių Lietuvai jau iš dalies atsakiau, tad galiu tik pakartoti, kad jos nuosekliai auga. Jau dabar sekama apie 50 įtariamų teroristų. Atvykus pabėgėliams sekamų asmenų skaičius gali išaugti.

Dėl Rusijos grėsmės Baltijos šalims nuosekliai sutinku su JAV elitinės Karo akademijos Vest Pointe tarptautinių santykių ir lyginamosios politikos profesoriumi Robertu Personu. Jo specializacija yra Rusijos ir posovietinių valstybių vidaus bei užsienio politika. Jis teigia, kad Rusijos agresija prieš Baltijos šalis, be jokių abejonių, ilgainiui taptų Maskvai strategine katastrofa. Tai V. Putinas puikiai supranta, nes XXI amžiuje valstybių su priešiškai nusiteikusia visuomene okupacija kainuotų daug ir neatneštų jokios strateginės naudos. Lietuva, Latvija ir Estija priklauso ES ir NATO, su kurių priklausymu Vakarų geopolitinei erdvei yra seniai susitaikiusi ir pati Rusija. Tokio pobūdžio sprendimai yra priimami tik, kai galima geopolitinė ir ekonominė nauda viršija galimą kainą. Baltijos šalių atveju būtų priešingai. R. Persono manymu, kai kurie analitikai daro rimtą klaidą, lygindami Ukrainos atvejį su Baltijos šalimis. Jie yra iš esmės skirtingi. Ukraina Rusijai yra istoriškai ir emociškai svarbiausia šalis, nes Kijevo Rusia yra jos valstybingumo ir slavų civilizacijos lopšys. Krymas ir Sevastopolio uostas suteikia galimybę kontroliuoti visą Juodąją jūrą, o be jų kontrolės Rusija kariniu požiūriu būtų tapusi neapginama.

Žymiausi JAV politologai Rusiją su Ukraina įvardina kaip imperinę galybę, o be jos – jau tik kaip vidutinės galios valstybę. Šie argumentai yra esminės svarbos. Dėl to viename savo straipsnyje „Ukrainai gresia pilietinis karas, skilimas ir Rusijos agresija“ tokią niūrią įvykių eigą prognozavau dar 2014 metų vasario 20 dieną, kai buvo Ukrainos krizės pradžia.

Lietuvos atžvilgiu nėra tokio didelio kultūrinio artumo, visuomenės susiskaldymo, ir Rusijai nekyla grėsmės dėl susisiekimo su Kaliningrado sritimi. Mūsų narystė NATO ir ES yra jau įvykęs faktas, o Ukrainos, Gruzijos, Moldovos atvejais dar buvo galima tai sustabdyti. Dėl to ir buvo priimti atitinkami sprendimai sukurti vadinamus „geopolitinius pleištus“ Padniestrėje, Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Donecke ir Luhanske. Galima daryti išvadą, kad iš Rusijos pusės didžiausia grėsmė yra vadinamosios minkštosios galios priemonės ir padidintas dėmesys mums, kaip kaimyninei šaliai, mėginant įgauti daugiau įtakos. Reikėtų imti pavyzdį iš kaimyninės Suomijos – stiprinti pilietinę visuomenę, valstybės struktūras, kovoti su sistemine korupcija, tapti pavyzdinga šalimi, ir tada Rusijos kaimynystė nebus tokia grėsminga, net bus galima gauti naudos iš tarpusavio prekybos.

Matau vienintelį atvejį, kada mums gali iškilti grėsmė, bet tai yra arti nulinės tikimybės, tai – naujo pasaulinio karo kilimas tarp Vakarų ir Rusijos su Kinija. Jis būtų branduolinis ir išliktų tik nedaugelis. Dėl to tikiu blaiviu pasaulio lyderių mąstymu ir manau, kad tai – daugiau teorinė tikimybė. Tad norisi nuraminti tautiečius, kurie buvo labai įbauginti galimo mūsų karo su Rusija. Laikai pasikeitė. Kai kurių politologų manymu, trečias pasaulinis karas tarp didžiųjų galybių jau vyksta, bet jis yra persikėlęs į ekonominę ir kibernetinę erdvę, o kariniai konfliktai yra galimi tik trečiosiose šalyse. Galbūt tarptautinis terorizmas pasuks įvykius pasaulyje kita linkme ir pavyks sukurti tvaresnę sąjungą tarp Vakarų ir Rusijos su Kinija bei kitomis BRIKS šalimis. Ar šie lūkesčiai pagrįsti, parodys jau keleri artimiausi metai.

Kalbėjosi Eglė Šliurpaitė

© 2016 „XXI amžius“