Bandymai paskleisti baimę didžiausioje musulmonų valstybėje

Sausio 14 dieną Indonezijos sostinėje Džakartoje nuaidėję sprogimai galiausiai nebuvo tokie, kaip buvo planuota: pasak žinių agentūrų pranešimų, šiuo metu turima žinių apie septynis žuvusius, tarp kurių yra penki teroristai ir jų bei policijos tris valandas trukusiame susišaudyme pasitaikę žmonės – vienas indonezietis ir vienas kanadietis. Tačiau pasikėsinimų vietos – „Starbucks“ kavinė, policijos pakelės postas – rodo ketinimus surengti kur kas kruvinesnius išpuolius. Kol kas ankstoka pasakyti, kas surengė atakas. Bent vienas iš nukautų teroristų buvo jau kartą teistas islamistas, o „Islamo valstybė“ jau pareiškė, kad tai – jos akcija, bet tai gali būti tik eilinis bandymas išpūsti savo grėsmę, sudaryti įspūdį, kad jų galia siekia nuo Prancūzijos iki Afrikos ir Azijos. Indonezijos žinovai, kaip kad Karolis Kerstenas (Karool Kersten) iš Londono Karališkojo koledžo, atkreipia dėmesį, kad ši didžiausia pasaulyje musulmonų valstybė, turinti daugiau nei 200 milijonų piliečių musulmonų, sudarančių apie 85 procentus visų gyventojų, nėra linkusi pritarti „Islamo valstybės“ fundamentalizmui. Tai liudija ir nedidelis rekrūtų iš Indonezijos skaičius „Islamo valstybėje“, vertinamas maždaug trimis šimtais. Taigi, milijonui Indonezijos musulmonų tenka mažiau nei du džihadistai, keliskart mažiau nei vienam Prancūzijos musulmonų milijonui. Indonezijoje gyvuoja nuosaikaus islamo tradicija, turinti ilgaamžę sugyvenimo patirtį su induistais ir krikščionimis. Kita vertus, niekas nenori nuvertinti ekstremalios retorikos įtaigos ir žiūrėti pro pirštus į islamiško fundamentalizmo pastangas suniekinti nuosaikią tradiciją, įtikinti stoti į jo gretas. Kaip tik šiomis dienomis Indonezijos spauda rašė apie įtartinus pinigų srautus iš Artimųjų Rytų, galbūt skirtus ekstremistinių kuopelių kūrimui ir stiprinimui. Gruodžio pabaigoje Džakartos policija areštavo kelių islamistų sudarytą grupuotę, kuri mokėsi gaminti savižudžių diržus, tai vienur, tai kitur aptinkama ekstremizmo apraiškų.

Indonezijos dienraštis anglų kalba „Jakarta Post“ paskelbė straipsnį apie sausio 15 dieną grupę manifestavusių žmonių, laikiusių plakatą su užrašu „Kami Tidak Takut“ – „Mes nebijome“, patikslindama, kad tarp jų buvo buvusio šalies prezidento duktė Alisa Kotrunada Munavara Rahman (Alissa Qotrunnada Munawaroh Rahman), Indonezijos piliečiu po čia praleistų dešimtmečių tapęs katalikų kunigas, filosofas ir jėzuitas Francas Manjis Susenas (Franz Magnis-Suseno), garsus žmogaus teisių aktyvistas Fadžorelis Rakmanas (Fadjroel Rachman). Azijos religinių žinių agentūra „Ucanews“ praneša apie Džakartos katalikų arkivyskupijos, kitų krikščionių bendruomenių lyderių bendrą reakciją prieš terorizmą ir raginimą vyriausybei būti budriai, o musulmonų lyderiams – neleisti fundamentalizmui tarpti, nors Džakarta, jau, rodos, grįžo į normalų gyvenimo ritmą.

Vatikano radijas

© 2016 „XXI amžius“