Vis dar kyla problemų dėl pabėgėlių

Europos Sąjunga antradienį išreiškė susirūpinimą dėl per Balkanus keliaujančių migrantų padėties ir pareiškė kurianti planus, kaip spręsti galimą humanitarinę krizę. Bendrame ES migracijos komisaro Dimitrio Avramopulo ir ES pirmininkaujančių Nyderlandų migracijos ministro Klaaso Dijkhoffo pareiškime sakoma: „Mes esame susirūpinę dėl įvykių Balkanų kelyje ir humanitarinės krizės, kuri gali kilti kai kuriose šalyse, ypač Graikijoje“. Pareiškimas paskelbtas prieš trečiadienį Vienoje prasidėti turėjusią konferenciją, kurioje dalyvauja pagrindiniame į šiaurines Europos valstybes keliaujančių migrantų kelyje atsidūrusios šalys. Nepasitenkinimą dėl negauto kvietimo į konferenciją išreiškė Graikija. Krizė paaštrėjo praėjusį savaitgalį, kai Bendrijai nepriklausanti Makedonija, būsima Vienos susitikimo dalyvė, neįsileido per sieną afganų, kitoms toliau migrantų kelyje esančioms šalims pradėjus grąžinti pabėgėlius iš Afganistano. Antradienį Graikija į Atėnus sugrąžino šimtus afganų, kurie buvo įstrigę prie jos šiaurinės sienos su Makedonija. Graikija yra pagrindiniai vartai į Europą atvykėliams, kurie dažniausiai į ją atvyksta per Turkiją iš karo ir skurdo nualintų šalių.

Tą pačią dieną Vokietijos vyriausybė išsiuntė laiškus 17 valstybių, labiausiai nenorinčių priimti atgal savo piliečių, kurių prašymai dėl prieglobsčio Vokietijoje buvo atmesti. Tokie laiškai daugiausia buvo išsiųsti Šiaurės ir Vakarų Afrikos šalių sostinėms bei Indijos subkontinentui. Berlynas bando rasti sprendimą, kaip deportuoti šimtus tūkstančių migrantų, kurių prašymai dėl prieglobsčio buvo atmesti. Pernai iš 200 tūkst. prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, Vokietiją paliko tik 21 tūkst. Tai reiškia, kad Vokietijoje tebelieka 179 tūkst. vadinamų „toleruojamų“ asmenų. Tačiau šis skaičius turėtų augti, kai pernai į Vokietiją atvyko dar šimtai tūkstančių imigrantų, kurių prašymai dar nėra išnagrinėti. Dažniausia priežastis, kodėl Vokietija negali deportuoti šių asmenų, yra ta, kad net 70 proc. prieglobsčio prašytojų atvyksta į šalį be oficialių dokumentų, todėl vyriausybei itin sunku išsiaiškinti, iš kur jie yra kilę. Pakistanas, Alžyras ir Tunisas atsisako bendradarbiauti su Vokietijos pareigūnais, nors tam įpareigoja tarptautinė teisė.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Tomas de Maicyrė (Thomas de Maiziere) sakė, kad Europa per dvi savaites privalo įgyvendinti priemones, dėl kurių susitarta Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime. Priešingu atveju, kaip jis pabrėžė, „reikės kitų priemonių“. Praėjusią savaitę Briuselyje vykusio susitikimo prioritetais, dėl kurių susitarta, Vokietijos vidaus reikalų ministras pavadino kampaniją prieš prekybą žmonėmis, kurią vykdo „Frontex“ ir NATO kartu su Turkija, ir Viduržemio jūroje sulaikytų pabėgėlių grąžinimą Turkijai. Jis įspėjo: jei susitarimai nebus įgyvendinami, Berlynui teks ieškoti kitų sprendimų. Ministras pabrėžė, kad viena galima pasekmė būtų tai, jog „saugoti Šengeno zoną tektų skirtinguose pasieniuose“. Pastarosiomis savaitėmis dalis Europos lyderių iškėlė mintį apie galimybę pastatyti sieną Makedonijos pasienyje, atsisakant Graikijos, kaip bevizės zonos narės. Vokietijos kanclerė Angela Merkel tokiai priemonei nuolat nepritaria, argumentuodama tuo, kad bet koks sprendimas, kuriuo siekiama pažaboti netikrinamą imigraciją, turi įtraukti visas ES šalis nares. Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu Graikiją kasdien pasiekia vidutiniškai po 2000 pabėgėlių. Per Graikiją ir Italiją pabėgėliai veržiasi į kitas ES šalis.

© 2016 „XXI amžius“