Susirūpinimas dėl dezinformacijos

 Hibridinis karas jau vyksta, o žiniasklaida ir internetas – jo ginkluotė. Taip kalbėta Europos Parlamente surengtoje diskusijoje su ES ir NATO pareigūnais, kovojančiais su propaganda. Jos dalyviai ragino skirti daugiau ES lėšų kovai su Rusijos propaganda, tačiau kartu pažymėjo, jog svarbiausi ginklai – tiesa ir skaidrumas.

 Europos išorės veiksmų tarnybos Rytų strateginės komunikacijos padalinio („East StratCom“) vadovas Žiulis Portmanas (Giles Portman) pabrėžė būtinybę geriau išaiškinti ES politiką Rytų Europos žmonėms, skatinti rusų kalba transliuojančios žiniasklaidos pliuralizmą bei kovoti su dezinformacija, o kartu stiprinti problemos suvokimą tarp ES piliečių, nes „dezinformacija atkeliauja į mūsų namus“. Pasak kalbėtojo, dezinformacijos technika – nuolat daugybe kanalų kartoti melą, pateikti netikslias ar išgalvotas citatas ar netgi kurti sąmokslo teorijas. Kaip pavyzdžius jis paminėjo klaidingą informaciją apie Ukrainoje nukryžiuotą vaiką arba Kelne išprievartautą rusų mergaitę.

„Hibridinis, kitaip tariant, dezinformacijos karas jau vyksta, ir negalime jame pasiduoti“, – pažymėjo kalbėtojas. Jis pridūrė, jog ES komunikacijos biudžetas gerokai mažesnis negu Kremliaus, kuris gali jai per metus skirti daugiau kaip 600 milijonų eurų, todėl ES pati nesteigs televizijos stočių, tačiau jau įsteigė rusakalbį tinklalapį. Kalbėtojas pripažino, jog ligi šiol ES nepakankamai komunikavo rusų kalba. Kaip gerą pavyzdį G. Portman paminėjo Baltijos šalis, stiprinančias rusakalbes transliacijas. Rusakalbiai ES šalių žmonės turi pasijusti visaverčiai ES piliečiai, pažymėjo kalbėtojas.

 NATO Informacijos centro Maskvoje laikinasis direktorius Robertas Pščelas (Robert Pszczel) ragino atskirti politiką nuo paprastų Rusijos žmonių, kurie patys „yra didžiausios propagandos aukos“. Vis dėlto NATO „nekovos propaganda su propaganda”, o sieks atskleisti tiesą. Pavyzdžiui, ši organizacija išplatino palydovines nuotraukas, paneigiančias Rusijos teiginius, jog Ukrainoje nėra jos pajėgų. Savo ruožtu kalbėtojas pažymėjo, jog geriausias būdas padėti Rytų Europos šalims – padėti joms vykdyti reformas.

 Rygoje įsikūrusio NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro ekspertė Vineta Mekone pažymėjo, jog Rusijos skleidžiama dezinformacija skatina nepasitikėjimą NATO ir ES Rytų Europos šalyse. Ji paminėjo Rusijoje sukurtą vadinamąją „Gerasimovo doktriną“, teigiančią, jog taikos ir karo ribos nyksta, o karas vis labiau tampa hibridinis ir informacinis.

 Europarlamentarų nuomonės. Jaromķras Štetina (Europos liaudies partija, Čekija) ragino skirti daugiau lėšų ES kovos su propaganda struktūroms. Jo frakcijos kolega Michaelis Galeras (Michael Gahler, Vokietija) siūlė sukurti europietišką rusakalbį televizijos kanalą, kuris būtų „laisvas nuo propagandos“. Joanas Mirčė Pasku (Ioan Mircea Pascu, Socialistai ir demokratai, Rumunija) įsitikinimu, pirmiausia turėtume komunikuoti ES šalių gyventojams, nes Rusijos politikus ir visuomenę įtikinti sunku.

Vakarų žiniasklaidoje irgi gausu neteisybės, todėl „turime būti kuklūs“, kalbėjo Oigenas Froindas (Eugen Freund, Socialistai ir demokratai, Austrija). Savo ruožtu Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos nariai Chavjeras Kuso Permy (Javier Couso Permuy, Ispanija) bei Sabina Lozing (Sabine Losing, Vokietija) priminė, jog NATO irgi yra užpuolusi ir nužudžiusi žmonių, įskaitant žurnalistus, o Sadamas Huseinas buvo klaidingai apkaltintas masinio naikinimo ginklų turėjimu.

Džefris Van Ordenas (Geoffrey Van Orden, Europos konservatoriai ir reformistai) ragino geriau koordinuoti ES ir NATO kovą su propaganda, taip pat skirti daugiau dėmesio ES kaimyninėms šalims. „Turime parodyti Rusijos piliečiams, kad ES ir NATO nėra nusiteikusios prieš juos, o geri santykiai tarnauja jų pačių interesams“, – pažymėjo Doru Klaudijanas Frunsulika (Doru-Claudian Frunzulicć, Socialistai ir demokratai, Rumunija).

© 2016 „XXI amžius“