Siūloma EP rinkimų reforma: nacionaliniai sąrašai neišnyks

 Pastaruoju metu Lietuvos spaudoje pasirodė klaidingos informacijos, jog Europos Parlamento (EP) rinkimuose siūloma atsisakyti nacionalinių sąrašų, o vietoj jų sukurti bendrą europinę apygardą. Tai netiesa. Tiesiog dalis žurnalistų bei komentuotojų neįsigilino į temą ir netiksliai suprato pernai lapkričio 11 d. priimtą Europos Parlamento rezoliuciją. Joje kalbama apie galimybę sukurti papildomą bendrą europinę apygardą, kurioje būtų renkama maža dalis Europos Parlamento narių. Absoliuti dauguma europarlamentarų, kaip ir dabar, toliau būtų renkami pagal atskirų valstybių sąrašus. Taigi kiekvienas rinkėjas turėtų du balsus: vieną už savo šalies sąrašą ir jo kandidatus, o kitą – už europinį sąrašą ir jo kandidatus.

Beje, pats Europos Parlamentas nesprendžia dėl rinkimų sistemos reformos. Minėtoje rezoliucijoje europarlamentarai tik pateikė jos siūlymus. Kad jie įsigaliotų, reikia vienbalsio visų ES šalių vyriausybių atstovų sutarimo ES Taryboje. Papildomos bendros europinės apygardos siūlymas, nors pateikiamas jau ne pirmąkart, dar nė karto nesulaukė visų ES šalių pritarimo. Kol jo nebus, tokia reforma negalės būti įgyvendinta.

 Kartu europarlamentarai pateikė ir kitų siūlymų: jie parėmė elektroninį balsavimą, kuris jau plačiai taikomas Estijoje, taip pat rekomendavo suvienodinti minimalų rinkėjų amžių visose ES šalyse – pavyzdžiui, nustatyti 16 metų amžiaus ribą (šiuo metu ji taikoma Austrijoje). Šiems siūlymams įgyvendinti taip pat reikia vienbalsio ES šalių atstovų Taryboje pritarimo.

 „Nors rinkimai į Europos Parlamentą ir toliau vyks nacionaliniu pagrindu, svarbu padidinti piliečių dalyvavimą europinių sprendimų priėmime“, – pakomentavo EP pranešėja Danuta Hiubner (Danuta Hübner, Europos liaudies partija, Lenkija).

© 2016 „XXI amžius“