Britanija skelbia referendumą dėl santykių su ES

Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) iš derybų Briuselyje praėjusią savaitę grįžo gavęs sutikimą dėl britų „specialiojo statuto“ Europos Sąjungoje (ES), kuris leidžia Didžiajai Britanijai tam tikras nuolaidas. Po neeilinio vyriausybės kabineto posėdžio šeštadienį D. Kameronas kreipėsi į britus: „Kabinetas sutarė rekomenduoti Jungtinei Karalystei pasilikti reformuotoje Europos Sąjungoje“. Premjeras paskelbė ir referendumo dėl šalies likimo Europos Sąjungoje datą – jis vyks birželio 23-ąją. Referendume bus užduotas klausimas: „Ar Jungtinė Karalystė turėtų likti Europos Sąjungos nare, ar turėtų pasitraukti iš Europos Sąjungos?“ Nuo šeštadienio prasidėjus referendumo kampanijai, ministrams, norintiems, kad Britanija pasitrauktų iš ES, pirmą kartą buvo leista kalbėti garsiai. „Nemyliu Briuselio, myliu Jungtinę Karalystę. Niekada nesakiau ir nesakysiu, kad mūsų šalis negalėtų išgyventi be Europos, bet kartu mes galime padaryti daug puikių dalykų. Svarbiausia, ar mes jausimės saugesni ir stipresni reformuotoje Europoje“, – sakė premjeras. „Pasilikdami Europos Sąjungoje, apsaugosime darbo vietas ir pasirūpinsime nacionaliniu saugumu“, – pabrėžė britų premjeras. Baigdamas savo kalbą Britanijos piliečiams ministras pirmininkas sakė: „Manau, kad Jungtinė Karalystė reformuotoje Europos Sąjungoje bus saugesnė, stipresnė ir labiau klestinti“. Pradėjęs nuo reformų sutarties, kurią pavyko sudaryti praėjusios savaitės penktadienį per ES viršūnių susitikimą, D. Kameronas jau kitą dieną norėjo užsitikrinti didžiosios savo kabineto narių daugumos palaikymą ir sakė, kad Briuselyje sudaryta sutartis Britanijai suteikia „ypatingą statusą“, užtikrindama saugiklius, kad Londonas nebus spaudžiamas įsivesti euro, kad nebus taikomas įpareigojimas siekti „vis glaudesnės sąjungos“ ir kad bus suteikta galimybė apriboti socialines lengvatas, taikomas Britanijoje dirbantiems kitų ES šalių piliečiams. Po šeštadienį įvykusio vyriausybės posėdžio šeši ministrai sakė agituosiantys už pasitraukimą. Teisingumo sekretoriaus Maiklo Govo (Michael Gove), kuris yra artimas asmeninis D. Kamerono draugas ir sąjungininkas, sprendimas palaikyti pasitraukimo šalininkų stovyklą tapo skaudžiu smūgiu premjerui, bet ne mažiau buvo svarbus politikų, tokių kaip vidaus reikalų sekretorės Teresos Mej (Theresa May), užsienio reikalų sekretoriaus Filipo Hamondo (Philip Hammond) ir gynybos sekretoriaus Maiklo Falono (Michael Fallon) pritarimas D. Kamerono siūlomai tolesnei narystei. Betgi nerimas kilo iškart po to, kai Londono meras Borisas Džonsonas (Boris Johnson), laikomas potencialiu D. Kamerono įpėdiniu, pasisakė paremsiąs išėjimą iš ES. Priėmęs tokią poziciją, meras sustiprino pasitraukimo šalininkų stovyklą. Tad akivaizdu, kad D. Kameronui prasideda drama – jam teks grumtis su euroskeptikais savo paties Konservatorių partijoje ir skepticizmu britų žiniasklaidoje. Visuomenės apklausos rodo, kad britų visuomenė išstojimo iš ES klausimu yra susiskirsčiusi į dvi lygias stovyklas.

Per derybas praėjusią savaitę Prancūzija ir Belgija griežtai priešinosi tam, kad būtų suteiktos garantijos euro neįsivedusioms šalims. Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) sakė, kad pagal susitarimą Britanija negautų veto galios dėl euro zonos. Tačiau Britanija ir kitos euro neįsivedusios šalys galės kelti klausimus dėl euro zonos politikos ES viršūnių susitikimų lygiu. Rytų Europos šalys nenorėjo sutikti su apribojimais dėl pašalpų ES migrantams, nes mano, kad tai – diskriminacinės priemonės, kuriomis pažeidžiamas bloko priimtas judėjimo laisvės principas. Briuselis pasiūlė „avarinį stabdį“, dėl kurio Britanija galėtų apriboti išmokas, jei jos rinką užlietų didelė atvykstančių darbuotojų banga.

© 2016 „XXI amžius“