Prezidentė susitiko su Vokietijos kanclere

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Vokietijoje. Bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel ji sakė, kad sprendžiant pabėgėlių krizės klausimą dėl esminių principų sutariama, tačiau dar vyksta diskusijos dėl to, kaip tai turėtų būti įgyvendinama. D. Grybauskaitė sakė, kad ES turi pradėti kontroliuoti pabėgėlių srautus, gerbti Ženevos konvencijos įsipareigojimą, bet reikia gerbti ir mūsų žmonių Europoje saugumo lūkesčius. „Tai nelengva, bet mes žinome mūsų įsipareigojimus ir iššūkius“, – sakė D. Grybauskaitė. Prezidentė ES ir Turkijos susitarimą pavadino būtinu, tačiau sunkiai įgyvendinamu ir daliniu. Ji pabrėžė, kad atsiveria ir kiti migrantų keliai. „Tai priklauso ne tik nuo to, kaip mes kontroliuojame arba giname mūsų išorines sienas, bet ir nuo to, kaip mes kontroliuojame Šengeno zoną, įgyvendiname jos sutartį, kaip mes, pavyzdžiui, keičiamės duomenimis dėl pirštų atspaudų. Tai vis dar yra problema, nes tas pats asmuo su tais pačiais pirštų atspaudais, bet skirtingais vardais gali keliauti per kelias šalis ir niekas apie tai nesužino“, – aiškino D. Grybauskaitė.

Vokietijos kanclerė A. Merkel sakė, kad Vokietija sutiktų labiau prisidėti prie Baltijos šalių gynybos, tačiau nedetalizavo, kokia forma. „Mes ne prieš įsitraukti į ilgalaikes priemones, bet detalės dar turi būti išsiaiškintos“, – sakė A. Merkel, atsakydama į klausimą, ar Vokietija būtų pasirengusi į Lietuvą atsiųsti rotacines bataliono dydžio pajėgas. A. Merkel pabrėžė, kad diskusijos dėl galimų liepą Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo sprendimų dar vyksta. Kanclerė sakė, jog Vokietija jau dabar yra aktyvi gynybos klausimais Baltijos šalyse. Lietuvos prezidentė aiškino: „Hibridinio karo požymių turinčios provokacijos prieš NATO laivus ir lėktuvus Baltijos jūroje, agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos elgesys, priešiška ir neapykantą skatinanti propaganda, nukreipta prieš mūsų visuomenes, kibernetinės atakos griauna taiką ir saugumą Europoje. Su Vokietija bendromis jėgomis sieksime sustiprinti NATO kolektyvinės gynybos priemones Baltijos šalims, kad jos užkirstų kelią bet kokiai galimai agresijai“.

Šiuo metu Lietuvoje, be JAV karių, treniruojasi ir Vokietijos kariai, iš viso bendroms pratyboms šiemet per kelis etapus į Lietuvą atvažiuoja daugiau kaip 600 Vokietijos rotacinių pajėgų karių su keliais šimtais karinės technikos vienetų. Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną. Dėl to gali būti sutarta liepą Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme ir žada imtis atsakomųjų priemonių.

Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė ilgame interviu Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ įvardijo Rusiją kaip didžiausią karinę grėsmę Aljansui.

© 2016 „XXI amžius“