Černobylio avarija ir po 30 metų daro įtaką Lietuvai

1986 metų balandžio 26-osios naktį Černobylio atominėje elektrinėje (AE) įvyko avarija, iki šiol laikoma didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje pagal žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų žmonių skaičių. 1986 m. balandžio 25 d. buvo rengiamasi stabdyti 4-ąjį Černobylio AE energijos bloką planuotam remontui ir techninei priežiūrai. Tačiau atominės elektrinės darbuotojui paspaudus avarinio stabdymo mygtuką, balandžio 26 dieną 1 valandą 23 minutės 40 sekundžių įvyko vandens garų sukeltas sprogimas. Buvo išgriautos reaktoriaus ir energijos bloko konstrukcijos, į aplinką buvo išmesta dalis radioaktyvių reaktoriaus šerdį sudarančių medžiagų, kilo didžiuliai gaisrai elektrinės teritorijoje. Sprogimas buvo toks galingas, kad nuvožė viršutinę reaktoriaus įrenginio plokštę, svėrusią 2000 tonų, o apatinė konstrukcija nusileido 4 metrus. Radionuklidų išmetimas į aplinką tęsėsi ir po sprogimo. Išmetamų medžiagų žymiai sumažėjo tik po 10 dienų, kai pavyko užgesinti įsiliepsnojusį grafitą, RBMK tipo reaktoriuose naudojamą kaip neutronų lėtiklį. Informacija apie avariją buvo paskelbta tik po 36 valandų, kai Švedijoje buvo nustatytas padidėjęs jonizuojančios spinduliuotės fonas ir spėjant, kad kažkur įvyko avarija. Gyventojai nebuvo evakuojami, nebuvo pradėta profilaktika jodo preparatais. Bandyta aiškinti, kad nieko baisaus neatsitiko, kad vykdomi gelbėjimo darbai. Kontroliuoti informacijos sklaidą iš katastrofos vietos ėmėsi galingasis KGB, nors nuslėpti tikruosius katastrofos mastus buvo neįmanoma.

Po avarijos Černobylio AE į aplinką daug dienų buvo išmetama radionuklidų. Ilgai slėpta informacija apie antiradiacinės saugos priemonių būtinybę lėmė skydliaukės vėžio protrūkį, kitas problemas. Per orą, per užterštą maistą radionuklidai kvėpuojant patenka į plaučius, paskui per kraują radioaktyvusis jodas keliauja į skydliaukę ir joje kaupiasi. Po avarijos Černobylio AE Ukrainoje, Baltarusijoje ir keturiose Rusijos srityse nustatyta apie 7 tūkst. naujų skydliaukės vėžio atvejų. Tarp susirgusiųjų – daug vaikų, kurie buvo tose zonose ir gėrė pieno, valgė pirmųjų daržovių, kurių sezonas ten prasideda anksčiau. Skydliaukės vėžio atvejų vaikams padaugėjo labiausiai nuo avarijos nukentėjusiose teritorijose. Radioaktyvaus jodo skilimo perpus periodas yra 8 dienos, tad per mėnesį jo kiekis sumažėja ir tada jo lieka nedaug, tačiau cezio skilimo trukmė siekia 30 metų, tad praėjus trims dešimtmečiams nuo avarijos Černobylio ES, suskilo tik pusė jo. Kadangi neinformuoti žmonės nežinojo apie pavojų, kylantį jiems būnat lauke, daug kas „apsišvitino“. Tik po kurio laiko gyventojai buvo raginami neiti į lauką, nebūti saulėje. Radiacija lietuvių kalba reiškia spinduliuotę, o jos esmė ta, kad jonizuojamos atskiros molekulės žmogaus kūne. Taip susidaro netipiniai junginiai organizme, per ląsteles paveikia audinius, organus, sutrikdo jų veiklą, išprovokuoja vėžį. Jei jonizuojančioji spinduliuotė pakeičia chromosomines struktūras, gali atsiliepti genetikai, paveldimumui. Labiausiai nukentėjo avarijos padarinių likviduotojai – apie 300 tūkst. gavo didžiulį radiacijos kiekį. Jiems tai buvo stresas, įtampa, dalis siaubingomis sąlygomis dirbusių žmonių netgi nusižudė, tapo priklausomi nuo alkoholio, neteko sveikatos, prarado šeimas. Vien iš Lietuvos likviduoti avarijos padarinių prievarta siųsta apie 7000 žmonių. Avarija sukėlė ir daug kitų problemų: širdies, neurologinių, virškinamojo trakto, kitų susirgimų, kuriuos provokavo stresinės būklės. Juk buvo evakuota apie 1 mln. gyventojų, žmonės neteko artimųjų, namų, darbų.

Nematomas radiacinių nuosėdų debesis užgulė ir didelę Lietuvos dalį. Mat dėl vėjo krypties radioaktyvus debesis, prieš nusėsdamas Skandinavijoje, keliavo ir per Lietuvą. Ypač nukentėjo pietinė, pietvakarinė, vakarinė Lietuvos dalis. Apšvitinimas padidėjo iki 10 kartų. Paprastai radiacinis fonas Lietuvoje siekia 8–12 mikrorentgenų per valandą, po avarijos šis rodiklis buvo apie 120, laimei, tai netruko ilgai, todėl žmonės negavo dozės, kuri jau turėtų įtakos sveikatai. Pastebėję, kad už matavimo ribų „išėjo“ dozimetrai, Lietuvos radiacinės saugos specialistai, įtarę, kad įvykusi avarija galės pakenkti žmonių sveikatai, patarė gyventojams riboti gyvulių ganymą, pieno produktų panaudojimą. Tuo metu lauke jau ganėsi karvės, o pavojingos medžiagos buvo nusėdusios ant medžių, žolės. Ganomų karvių piene buvo pastebėta radioaktyvaus jodo, kuris kaupdamasis skydliaukėje, gali sukelti vėžį. Net 17 Lietuvos rajonų buvo uždrausta naudoti pieną, bet buvo leidžiama perdirbti į sviestą, kuris tampa nekenksmingas naudoti. Buvo kontroliuojama, kad iš labiausiai užterštų zonų – Baltarusijos, Ukrainos ir kai kurių Rusijos sričių – nepatektų nesaugių daiktų ar produkcijos.

Černobylio AE avarijos pasekmės ir po 30 metų Lietuvoje daro įtaką. Radioaktyvaus cezio ir kitų pavojingų medžiagų teberandama dirvožemyje, grybuose. Miškai labiausiai sulaikė radionuklidų debesis, tad pavojingos medžiagos sėdo ant spyglių, lapų, jiems krentant pateko į dirvožemį, kuriame tebėra iki dabar. Radiacinės saugos centro (RSC) specialistai, atlikę tyrimus, nustatė, kad labiausiai nukentėjusiuose rajonuose pusės radioaktyvaus cezio jau nebeliko, tačiau kita pusė tebėra. Jo randama grybuose, uogose, dirvožemyje. Jis spinduliuoja, apšvitina, kaupiasi organizme. Kuo jo daugiau, tuo pavojingiau, tad RSC ir toliau atlieka pieno, mėsos, žuvies, vandens, dirvožemio ir grūdinių kultūrų tyrimus. Maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka importuojamų ir vietinių miško gėrybių patikrą ir teikia duomenis RSC.

© 2016 „XXI amžius“