Lenkijos vadovai laikosi savo nuostatų

Balandžio 10-ąją Lenkija minėjo lėktuvo katastrofos, nusinešusios tuomečio prezidento Lecho Kaczynskio ir dešimčių kitų iškilių šalies veikėjų gyvybes. Dabartiniai Lenkijos politikai mano, kad ta tragedija nebuvo atsitiktinė. Partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovas Jaroslavas Kačyniskis (Jaroslaw Kaczynski) 8 val. 41 min. vietos laiku – tiksliai tuo pačiu metu, kai 2010-aisiais prezidentinis lėktuvas sudužo miške prie Smolensko karinio oro uosto, – padėjo vainiką prie savo velionio brolio ir toje pačioje katastrofoje žuvusios jo žmonos portretų. Dešimtims tūkstančių lenkų, tą dieną, sekmadienį, susirinkusių prie prezidentūros, J. Kačynskis pareiškė: „Ankstesnė vyriausybė atsakinga už šią tragediją, bent jau morališkai“. Prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) vėliau atidengė memorialinę lentą ir pareiškė: „Esame skolingi aukoms, kad šios katastrofos priežastys būtų ištirtos“. Tą dieną daug kur Lenkijoje vyko katastrofos metinių atminimo ceremonijos ir pamaldos. Spalį parlamento rinkimus laimėjusi partija „Įstatymas ir teisingumas“ tikisi atnaujinti tyrimą dėl 2010 metais Rusijoje įvykusios lėktuvo katastrofos, kurioje žuvo iš viso 96 žmonės. Partija „Įstatymas ir teisingumas“, aštuonerius metus išbuvusi opozicijoje, atmeta ankstesnės liberalios vyriausybės tyrimo išvadas, kad prezidentinis lėktuvas sudužo dėl piloto klaidos, nepalankių meteorologinių sąlygų ir prasto oro dispečerių darbo. Dauguma žuvusių netoli Smolensko vakarų Rusijoje buvo aukšto rango Lenkijos pareigūnai, tarp jų kariuomenės vadas ir centrinio banko vadovas. Naujo tyrimų pakomitečio vadovas Vaclavas Berčynskis (Waclaw Berczynski) katalikiškam savaitraščiui „Gosc Niedzielny“ aiškino, kad lėktuvas Tu-154 sprogo ore: „Galime su didele tikimybe, praktiškai beveik visiškai užtikrintai sakyti, kad lėktuvas subyrėjo ore“. Tuomečio premjero Donaldo Tusko, dabar tapusio Europos Vadovų Tarybos pirmininku, vyriausybės ekspertai ir Rusijos tyrėjai atmetė visas tuojau po tos tragedijos iškeltas teorijas apie numanomą nužudymą. Naujas komitetas neatmetė, kad aukų palaikai bus ekshumuoti, siekiant atlikti jų tyrimus, o toks pasiūlymas atspindi nepasitikėjimą Rusijos atliktais palaikų tyrimais tuojau po katastrofos. Tačiau pagrindinis šio tyrimo uždavinys – nustatyti atsakinguosius. PiS lyderiai kaltino D. Tuską prikišus rankas prie tos katastrofos ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kurį lenkų dešinieji seniai laiko Lenkijos priešu. Gynybos ministras Antonis Macierevičius (Antoni Macierewicz), palaikantis versiją, jog ta lėktuvo avarija buvo politinis nužudymas, visuomeninei televizijai sakė: „Akivaizdu, jog Tuskas turėtų prisiimti visas pasekmes dėl savo veiksmų“. Kiti reikalavo dar radikalesnių veiksmų, tarp jų žurnalistė Eva Stankievič (Ewa Stankiewicz), dirbanti kraštutinės tautinės pakraipos savaitraštyje „Gazeta Polska“, mitinge, kurį tas leidinys prieš avarijos minėjimo renginius organizavo prie Rusijos ambasados Varšuvoje, sakė: „Teismas Tuskui – to nepakanka... Reikalinga mirties bausmė“. Praėjus šešeriems metams prezidentinio lėktuvo nuolaužos ir juodosios dėžės tebėra Rusijoje, o Maskva atsisako jas grąžinti Lenkijai, kol bus baigtas jos pačios teismo tyrimas. Tokia padėtis kursto sąmokslo teorijas, kad katastrofa buvo organizuota Rusijos arba kad lenkų ir rusų pareigūnai stengiasi nuslėpti tikrąsias jos priežastis.

Lenkijos prezidentas A. Duda sekmadienį kritikavo Europos Sąjungą, kad ji rodo per mažai solidarumo su savo rytinėmis narėmis. Naujienų agentūrai PAP A. Duda sakė: „Europos Sąjunga turi būti ryžtingesnė. ES yra stipri, tačiau silpna sprendimų priėmimo lygmeniu, ir tai šiandien yra jos problema“. Pasak Lenkijos vadovo, esama per mažai solidarumo vertinant Centrinės ir Rytų Europos šalių situaciją. A. Duda kalbėjo apie spręstinas buvusių komunistinių šalių problemas: „Šalys, neseniai prisijungusios prie ES, siekia pasivyti turtingąsias Vakarų valstybes. Siekiame gerinti gyvenimo kokybę jauniems žmonėms, kad jiems nereikėtų ieškotis darbo užsienyje, kad gautų tinkamą atlyginimą ir gyventų normaliai“. Turėdamas galvoje Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ planuojamą tiesti dujotiekį „Nord Stream 2“, kuriuo rusiškos dujos pasiektų Vakarų Europą, aplenkdamos Rytų Europą, Lenkijos prezidentas ragino ES suvokti „šalių suverenitetui svarbius klausimus, tokius, kaip energetikos ir žaliavų politika“. Lenkija smarkiai kritikuoja „Nord Stream 2“ projektą, kuris, pasak jos, silpnina ES Rusijos agresijos akivaizdoje. Kartu A. Duda pabrėžė, kad jis, kaip didžioji dauguma lenkų, labai vertina ES.

Į tokį dabartinio prezidento A. Dudos pareiškimą jau kitą dieną atsiliepė trys buvę Lenkijos prezidentai. Pirmadienį paskelbtame bendrame kreipimesi Kechas Valensa (Lech Walęsa), Aleksandras Kvašnievskis (Aleksandr Kwasniewski) ir Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) kaltina partiją „Įstatymas ir teisingumas“, esą ji naikina konstitucinę tvarką ir paralyžiuoja Konstitucinio Tribunolo darbą, netgi pagrasindami, kad atsakingieji už Konstitucijos pažeidimus sulauks pasekmių. Kreipimasis paskelbtas pirmajame dienraščio „Gazeta Wyborcza“ puslapyje. Kai PiS po pernai spalį vykusių visuotinių rinkimų atėjo į valdžią, Lenkijos ir europinių institucijų santykiai šiek tiek atšalo, vyriausybei pateikus kelis kontroversiškus teisės aktus, atvėrusius kelią pertvarkyti Konstitucinį Tribunolą ir sugriežtinti valstybinę visuomeninių transliuotojų kontrolę. Pasak kreipimosi autorių, jiems svarbus Europos Sąjungos ir kitų sąjungininkių požiūris. Kalbas apie tai, kad demokratijai Lenkijoje iškilo grėsmė, vicepremjeras Piotras Glinskis pavadino „absurdu“. Naujienų agentūrai PAP vicepremjeras sakė: „Tai tėra šių trijų ponų ir gal dar kelių kitų žmonių nuomonė“.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) paragino NATO gerokai išplėsti savo karinį buvimą prie rytinės Aljanso sienos. Praėjusios savaitės antradienį prieš susitikimą su Vokietijos užsienio reikalų ministru Franku Valteriu Štainmajeriu (Frank Walter Steinmeier) ministras pareiškė, kad dėl vis agresyvėjančios Rusijos nepakanka 2014 metais patvirtintos pagalbos. Tai Rusija esą įrodė savo įsikišimu į įvykius Ukrainoje ir Sirijoje. Turėdamas mintyse liepos pradžioje Varšuvoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, jis pareiškė: „Mes norime „Varšuvos paketo“, papildomų priemonių“. Lenkija tikisi, kad Vokietija, JAV, Kanada ir kitos NATO partnerės parodys didesnę karinę stiprybę prie rytinės sienos. Pasak ministro, turi būti pademonstruota vienybė ir stiprybė.

© 2016 „XXI amžius“