Vatikano paštas pažymės Žemaičių vyskupijos įkūrimo jubiliejų

„Lietuvos pašto“ vadovybė kartu su Vatikano pašto atstovais aptarė pašto ženklo, skirto Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui, leidybą. Paskutinės Europos tautos krikštui pažymėti Lietuvos ir Vatikano paštai 2017-aisiais planuoja išleisti vieną bendrą pašto ženklą.

„Kitąmet ruošiamės minėti Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejų, kuris ženklina galutinį Lietuvos įsiliejimą į krikščioniškąją Europos valstybių šeimą. Ši sukaktis reikšminga ne tik Lietuvai, bet ir visai Senojo žemyno Katalikų Bažnyčios bendruomenei, todėl Žemaičių vyskupystės įkūrimui skirto pašto ženklo leidybos procese dalyvauja ir Vatikano paštas, su kuriuo kitąmet planuojame išleisti bendrą pašto ženklą. Šiuo ženklu bus pažymėtas paskutinės Europos tautos krikštas“, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

Vatikane „Lietuvos pašto“ vadovai susitiko su Vatikano pašto ir monetų kalyklos vadovu Mauro Olivieri, kuriam pristatė dailininko Vaclovo Butrimo sukurtą Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui pažymėti skirto pašto ženklo projektą. Buvo aptarti Vatikano pašto siūlymai, kaip per pašto ženklą įamžinti šią Lietuvai svarbią sukaktį. Planuojama, kad kitąmet Lietuvos ir Vatikano paštai išleis vienodą pašto ženklą.

„Įvairių valstybių pašto institucijų bendradarbiavimas su Vatikano paštu leidžiant bendrus pašto ženklus yra tapęs įprastu dalyku. Todėl Lietuvos ambasada prie Šventojo Sosto inicijavo ryšių užmezgimą tarp Lietuvos pašto ir Vatikano  bei pasiūlė abiem pusėms svarbią temą.

Iki šiol Vatikanas lituanistine tematika yra išleidęs trijų ženklų seriją, skirtą Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui paminėti. 1987 metais Lietuvos valstybės, kaip žinome, nebuvo. Tuomet pašto ženklo leidybą inicijavo išeivijos lietuviai. Džiaugiuosi, kad minėdami visa apimtimi atkurtų diplomatinių santykių su Šventuoju Sostu 25-metį galime kartu dirbti leisdami bendrą pašto ženklą“, – pažymėjo Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė.

1387 metais didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Jogailos ir Vytauto pastangomis buvo pakrikštyta tik dalis Lietuvos. Vakarų Lietuvoje aršiems kryžiuočių puldinėjimams nesiliaujant, žemaičiai skelbiamoms Evangelijos tiesoms nepasidavė ir narsiai gynė savo teisę gyventi pagal protėvių papročius. Po Žalgirio mūšio žemaičių krikšto vėl ėmėsi Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila. Jo pradžia buvo 1413 metai, o visa Žemaitija galutinai pakrikštyta 1417 metais. Tada Varniuose buvo įsteigta Žemaičių vyskupystė.

Akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ per metus išleidžia 25–27 pašto ženklus.

Tomas Bašarovas

© 2016 „XXI amžius“