Baltijos sutartinė apskriejo pasaulį realiu laiku

Muzikos prodiuseris Gediminas Zujus

Sofia Rubin, Baiba Skurstenė-Serdiukė ir Veronika Povilionienė

Rugpjūčio 22 dieną surengtas unikalus muzikinis renginys „Baltijos sutartinė aplink pasaulį“ („Baltic Song Around The Globe“), skirtas Juodojo kaspino dienai ir 27-osioms Baltijos kelio metinėms. Sutartine „Saulala sadina“ pasibaigusiame virtualiame koncerte, kuriam dirigavo muzikos prodiuseris Gediminas Zujus, realiu laiku skambėjo dainos, atliekamos muzikantų ir dainininkų, esančių skirtinguose pasaulio miestuose.

Unikaliame koncerte, kurio centrine būstine virto Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos filmavimo studija, dalyvavo žinomi Lietuvos muzikantai: Veronika Povilionienė, Petras Vyšniauskas, Dominykas Vyšniauskas, Gediminas Laurinavičius, Kęstutis Lušas, Australijos kolektyvas „Pamesta klumpė“, Los Andželo K. Daugirdo vadovaujama vyrų vokalinė grupė „Tolimi aidai“, dainininkė Agnė Giedraitytė iš Čikagos. Latvijai atstovavo dainininkė Baiba Skurstenė-Serdiukė, o Estijai – žymioji atlikėja Sofia Rubin. Koncerto transliaciją buvo galima stebėti „YouTube“ kanalu.

Geriau nei tikėjosi pats

Iš Vašingtono pokalbiui prisijungė Baltijos šalims nusipelnęs lietuvių kilmės kongresmenas John Shimkus, iš studijos Vilniuje su koncerto žiūrovais sveikinosi visuomenės ir politikos veikėja Angelė Nelsas iš Los Andželo, buvęs JAV ambasadorius Žygimantas Povilionis, bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius, kiti žinomi Lietuvos ir šalies išeivijos atstovai.

Šio renginio misija – muzikantus iš Vilniaus, Los Andželo, Čikagos ir Melburno suburti bendram kūrinių atlikimui realiu laiku, įveikiant laiko skirtumus ir vėlavimą. Kad idėja būtų įgyvendinta, prodiuserio bičiulis Kęstutis Dapkevičius sukūrė specialią programą, kuri ritmo tempą sinchronizuoja su TAI (International Atomic Time) laiku.

G. Zujaus teigimu, renginys pavyko geriau nei tikėtasi, nepaisant jį lydėjusių šiokių tokių techninių nesklandumų. „Prisipažinsiu, nesitikėjau, kad taip neblogai viskas gausis. Tikėjausi daugiau klaidų. Negaliu daugiau norėti – užsibrėžtą planą tikrai pasiekiau“, – pasibaigus maždaug valandą trukusiam renginiui, kalbėjo G. Zujus. Pasak jo, didžiausias sunkumas, su kuriuo susidūrė koncerte, – dėl nepastovaus interneto srauto vėluojantis ryšys. „Srauto svyravimai nerimą kėlė jau per repeticijas, kai susijungdavome su skirtingais kontinentais. Sunkiausia buvo susiderinti su Australija, nes ten internetas lėtesnis maždaug 100 kartų. Dar sunku buvo su visais vienu metu palaikyti ryšį“, – atskleidė kompozitorius.

Tik repeticija

G. Zujus prisipažino, kad šiam renginiui intensyviai ruošėsi maždaug mėnesį, o idėja surengti virtualų koncertą, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, gimė prieš 9 metus. „Ypač į šį reikalą norėjosi įtraukti Australijoje, Pietų Amerikos šalyse gyvenančius išeivius, mat dėl didelių laiko skirtumų jie jaučiasi ypatingai atskirti nuo Lietuvos. Be to, esu pastebėjęs, kad tokie unikalūs dalykai „užkabina“ lietuvius visame pasaulyje, paskatina juos grįžti prie savo šaknų – mokytis kalbos, prisiminti tradicijas“, – kiek anksčiau, pristatydamas renginio idėją, kalbėjo prodiuseris. Muzikas akcentavo, kad bandymų surengti tokius virtualius pasirodymus jau būta, tačiau dažniausiai nueinama lengvesniu keliu – balsai ar instrumentai būna įrašomi, o tik paskui sujungiami į vieną kūrinį. „Mūsų atveju atlikėjų ir muzikantų balsai skambėjo realiu laiku. Žinoma, mes irgi viską įrašėme, bet tik tam, kad dainas galėtų išgirsti tiesioginės transliacijos negalėję stebėti žmonės“, – pasakojo G. Zujus. „Kodėl sutartinė? Visų pirma todėl, kad tai – unikalus žanras, dar 2010 metais įtrauktas į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Pats žodis „sutartinė“, kilęs iš veiksmažodžio „sutarti“, puikiai atitinka renginio idėją, be to, šie liaudies kūriniai pagal savo nuotaiką labai tinkami tokiai progai“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, kodėl renginio tema pasirinko būtent Juodojo kaspino dieną, G. Zujus atkreipė dėmesį į įtemptą politinę situaciją: „Norisi priminti ir sau patiems, ir pasauliui apie praeities įvykius, parodyti, kad reikia būti budriems, nes istorija linkusi kartotis, pademonstruoti, kad visos trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – yra ir toliau nori būti laisvos ir nepriklausomos“. G. Zujus akcentavo, kad šį renginį reikėtų vadinti technine kur kas didesnio masto pasirodymo, kurį jis planuoja surengti 2018 metais, kai švęsime 100 metų Valstybės atkūrimo jubiliejų, repeticija. „Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių ir daug pasakoti, nes darbai tik prasideda. Planuoju sujungti skirtingus orkestrus, chorus, galbūt net operą pastatyti“, – teigė muzikos prodiuseris.

Elena Dumpienė

Jono Staselio nuotraukos

© 2016 „XXI amžius“