Iš EP plenarinės sesijos Strasbūre

Ginčai Europos Parlamento „virtuvėje“ – varomoji nesutarimų jėga

Europos Parlamento pastatai

Edvardas ŠIUGŽDA

Matant iš arti Europos Parlamento (EP) darbą iš arti, stebint jo „virtuvę“, beje, gana sudėtingą – su keletą metų svarstomais tais pačiai klausimais, diskusijomis apie juos, kelis kartus daromais pranešimais tais klausimais (beje, jų turinys kartojasi žodis į žodį, išskyrus nedidelius niuansus), minutę vykstančiais balsavimais bet kuriais svarstomais klausimais, galima susidaryti nuomonę apie šios sudėtingos institucijos mechanizmą ir biurokratizmą. Tačiau atsidūrus reikiamu momentu tarp EP Strasbūre (Prancūzija) sienų, pasijunti kaip bičių avilyje. Bet praėjus tam tikram laikui ten pasidaro tyliau „nei kape“.

Karštos diskusijos

Liepos pradžioje Europos Parlamento sesijos, vykusios Strasbūre, keturios dienos irgi buvo „dūzgiančios“. Diskusijos ypač paaštrėjo atsiliepiant į Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko ir Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker ) padarytus pareiškimus apie Europos Vadovų Tarybos susitikimo (2016 m. birželio 28–29 d.) išvadas. Į ES vadovų pranešimą atsiliepė įvairių šalių ir partinių frakcijų atstovai. Ričardas Korbetas (Richard Corbett) apgailestavo, kad britų EP nariai pritarė JK pasitraukimui iš ES. „Tačiau primenu: 48 proc. prieš. Škotija – prieš, ir ji nesitrauks. Pats Naidželas Faradžas (Nigel Farage, britų konservatorius, aršiai pasisakęs už šalies išėjimą iš ES) pasakė, kad toks referendumas 52:48 nieko neišsprendžia. Be to, buvo įžūliai iki referendumo meluojama. Svaras krenta. Todėl žmonės nori pakeisti. Tad vyriausybė kol kas nieko nesako. Buvo balsuojama „už“ tik dėl bendros rinkos ir kita, esą mes būsime pasaulio rinkoje“, – aiškino tada dar neįprastą Britanijos referendumo rezultatą EP narys, palaikantis daugumos škotų, nepritarusių JK pasitraukimui, nuostatą. Kai kurie EP nariai, nors irgi nusivylę JK referendumo sprendimu pasitraukti iš ES, turėjo raminti savo kolegas. Ryšardas Čarneckis (Ryszard Czarnecki) sakė: „Norėčiau prašyti visų kalbėti pagarbiau (...) Esu nuliūdintas, kas įvyko. Tačiau Brexit, turime pripažinti, vis dėlto įvyko.“ Betgi radikalių pasisakymų vis vien netrūko. Ponia Catherine Beardei kritiškai atsiliepė apie pačią referendumo kampaniją: „Ši referendumo kampanija buvo perdėta, melaginga, ir tie 48 proc. buvo sužlugdyti. Man skaudu dėl verslininkų, dėl prekybos, dėl bankų. Politika yra sužlugdyta. Turėtų būti priimtas naujas sprendimas. Mes turime pasilikti Europoje.“ Tačiau netrūko britų europarlamentarų, pritariančių referendumui. Janice Atkinson optimistiškai vertino Britanijos padėtį po referendumo: „Manau, kad mums sekasi neblogai. Aš esu tarp tų 53 proc., kurie siekė išeiti iš ES. Ir mes priimsime visus emigrantus, ypač lenkus. Ponia Merkel tik gąsdina, tačiau svaras atsigauna. Visos šalys jau rikiuojasi dėl prekybos su mumis. Ponas Junkers vadovauti toms deryboms nesugebės. Prašau jus, p. Tuskai, imtis vadovautis toms deryboms.“ Dar daugiau, netrūkų pasisakymų, keliančių užuominas apie kažkokį būsimą karą. Barbara Spineli rėžė: „Brexit iš tikrųjų turėtų mums baisesnių padarinių, nei Britanijai. Reikia pasimokyti iš žmonių. Klasių karas dar nesibaigė.“ Į kito kolegos Lefterio Christoforou klausimą-teiginį, kad „euroskepticizmas kyla iš dezinformacijos“, Spineli vėl rėžė: „Skurdas yra didžiulė problema“. Kiti svarstė ramiau, galvodami, kaip išeiti iš susidariusios padėties su mažiau skaudesnėmis pasekmėmis: „Britanija išeis ir mes turime dabar spręsti tas problemas. Kyla klausimas, ar šeimos narys galės vadovauti tos šeimos susirinkimams? 1900 JK piliečių dirba ES institucijose. Kaip su jais bus pasielgta? Turime susitarti, ir tai neturėtų priklausyti nuo Londono pozicijos.“ Todėl dažniau liejosi aštrios kalbos, parėmusios JK referendumą rezultatus. „Referendumas negali būti ignoruojamas. Tai rodo, kad ES turi dingti. Norėčiau, kad ES būtų sugriauta, kad žmonės darytų revoliuciją.“ „Atsakomybę britai turės prisiimti. Turime greičiau baigti tas šnekas, o imtis veiksmų. Nekalbėkime apie krizes, o dirbkime.“

„Brexit“ padidino euroskepticizmą

Sesijoje vis aštriau buvo pasisakoma ir prieš Europos Sąjungos bendrąją politiką, ir prieš pranešimą dariusius Junkerį ir Tuską: „Pirmą kartą ES sumažės. Suprantu, kad JK išeina dėl ES krizės. „Brexit“ parodė, kad Europa užmigo. Vis dėlto ES ir toliau miega“. „Matome, kokiame pasaulyje gyvename. Tai, kas dabar vyksta Europos Taryboje, yra paralyžius. Arba... arba. Europos tautos dings“. „Kai įstojome į ES, buvo sakoma, kad ES laukia šviesi ateitis. Pone Junkeri, mes nekalbame apie kažkokias klaidas, bet jūs per ilgai sėdėjote savo kėdėje“. „Pone Junkeri, jūs kalbate apie imigrantus, bet jūs esate ES duobkasys. Europa turi vienyti, bet ne supriešinti vertybes. Manau, kad beprotybė yra tada, kai darant visada tą patį, laukiame kitokių rezultatų“. „Buvo aišku, kad tokia ES subyrės, p. Junkeri. Visa tai yra rutina. ES neturi tinkamo plano“. „Brexit“ rezultatas mums yra šokas.“ „Norėčiau, kad JK pasiliktų. “Brexit“ pakerta šaknis. P. Tuskai ir Junkeri, jūs parašėte ataskaitą dar iki „Brexit“. Laukiu skubių veiksmų iš jūsų“.

Kiti europarlamentarai stengėsi sutramdyti euroskeptikus, kreipdamiesi į jų sąžinę: „Populistai yra labiausiai atsakingi už susidariusią padėtį. Bankų padėtis blogėja, atlyginimai mažėja. Turime statyti stiprų pagrindą“. „Tie žmonės, kurie po „Brexit“ džiūgauja, yra savo šalies priešai. Nereikia populistų melų. Reikia kovoti prieš populistus. Reikia, kad nekiltų sunkumų mūsų vertybėms“. „Turime laikytis rimties. Nepasiduokime nacionalistams, neleiskime keisti dienotvarkės. Baikime kaltinti vieni kitus. Baikime partinius žaidimus, nustokime kaltinti vieni kitus. Tik vienybėje galėsime spręsti piliečių reikalus“. „ES atėjo apmąstymų laikas. Nemanau, kad turime atsisakyti vertybių. Euroskeptikai jaučia kraują“. „Brexit“ yra populizmo, melo rezultatas. Visi turime kovoti su euroskepticizmu. Kasmet skiriame 45 mlrd. eurų labai svarbiems tikslams, jaunimui ir kitiems reikalams, ar tai nėra svarbu?“

Kalbėjo ir Lietuvoje rinkti EP nariai

Į diskusijas įsitraukdavo ir Lietuvos atstovai, dažniau atspindėdami ne Lietuvos poziciją, bet savo partinės priklausomybės nuostatas. Štai Rolandas Paksas iš euroskeptinių paskatų sakė: „Brexit“ prasidėjo tada, kai nukirtome krikščioniškas šaknis. (...) Britai nieko neišdavė. Jie atsakė, kas esame mes ir kas bus: ar demokratija, ar Briuselio diktatūra?“ Zigmantas Balčytis, oponuodamas euroskeptikams, sakė: „Čia mačiau euroskeptikų pozicijas. Bet ar išeinantys iš ES britai nori toliau prekiauti su ta Europa?“ Laima Liucija Andrikienė išsakė nuogąstavimus dėl JK referendumo: „JK politikai patiria tokį spaudimą, kad atsisako postų. Vyksta Europos griovimas iš vidaus. Mūsų vienybė yra stipriausias atsakas visam tam“.

Junkeris ir Šulcas atsikerta

Į priekaištus atsakė Ž. K. Junkeris, parodydamas save kaip gana sumanų politiką. Jo mintys sukosi apie tai, kad nepaisant vienokių ar kitokių priežasčių, lėmusių JK sprendimą išstoti iš ES, bendriją reikia stiprinti: „Daugelis pasakė tai, ką ir aš norėjau pasakyti. Mes turime pasinaudoti referendumu. Tai buvo tautos valia. Kokios priežastys? Gal dėl Šengeno zonos, leidžiančios atvykti bet kam? Bet britai nepriklauso Šengenui. Gal dėl bendros ES gynybos politikos? Bet tokios nėra. Suprantu, ką pasakė britai: reikia reformų. Mes įgyvendiname tai, dėl ko susitarėme. Jau 40 metų sakoma, dėl ko britai nenori priklausyti ES. Buvo kalama į galvą, kad ES yra bjauri, tad toks ir referendumo rezultatas. Ši veikla tęsiasi ir toliau. Aš neskaitau britų laikraščių – juose pilna svaičiojimų apie viską. Neskaitau tokių naujienų, kad Junkeris nori sunaikinti nacionalines valstybes. Tai – nesąmonė. ES ir nacionalinės valstybės yra du įprasti dariniai. Neraginu reformuoti mūsų institucijų, galime tik iš lėto tai daryti. EK nekuria kliūčių. Tai daro tik nacionalinės valstybės. EK daro tai, ko nepadaro Europos Taryba, bet juk ET turi pati išsišluoti savo kiemą. Rudenį vyks susitarimas su Kanada. Ir EP nariai tam pritars demokratiškai. Nacionalinės valstybės neišspręs savo problemų, tik su ES. Supratau, kad turėčiau atsistatydinti, bet nemanau, kad tai pagerintų padėtį“.

Donaldas Tuskas irgi bandė atsakyti į priekaištus ar greičiau į jo pagyrimus. „Noriu pareikšti, kad ES pasirengusi jau dabar šiai situacijai. Be to, sutartyje palikta teisė išeiti iš ES. Prieš pradėdami šias derybas nesiimsime derybų tarp ES ir JK. Šiandien girdėjome daug kritiškų komentarų dėl nacionalinių valstybių. Tačiau atakos prieš ES gali ją susilpninti. Negalime remtis tik individualizmu“.

Viliojantis mokesčių „rojus“

EP nariai nagrinėjo ir mokesčių vengimą bei tuo metu plačiai nuskambėjusį „Panamos dokumentų“ skandalą. Pasinaudojus mokesčių spragomis ar mokesčių „rojaus“ šalimis į ES biudžetą nepatenka apie 1000 mlrd. eurų. Buvo pastebėta, kad į mokesčių „rojus“ pervedamas mokesčių kiekis kelis kartus padidėjo. Reikia imtis ir mokesčių konsultantų, patraukti juos atsakomybėn. Kai kurie EP nariai sakė, kad stambios įmonės mokesčių moka mažiau nei smulkiosios. Buvo reikalaujama užtikrinti teisę į teisingą mokesčių mokėjimą taip, kad žmonėms, smulkiajam verslui nebūtų užkrauta našta. Būtina paskelbti „rojaus“ šalis, kuriose įmonės slepia savo lėšas. ES šalys turi apmokestinti visus. Britanijos atstovė sakė, kad vienas iš JK referendumo klausimų buvo mokesčių vengimas.

Komisijos narys Moskovic, padėkojęs už diskusijas dėl mokesčių vengimo, siūlė apsaugoti informatorius ir energingiau juos ginti. Reikia sustiprinti jų apsaugą nacionaliniu lygiu. „Tie vyrai ir moterys turi būti apsaugoti“. Be to, EK ir Tarybos žinioje esantys dokumentai turi būti prieinami peržiūrėti.

ES sienų apsauga

Svarbus buvo pranešimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų. Pranešėjas Artis Pabriks, pristatęs savo pranešimą, sakė, jog šis klausimas labai svarbus. Globalūs iššūkiai, migrantų antplūdžiai rodo, kad mūsų žemynas subyrės. Bus kuriamos 1500 žmonių turinčios skubaus reagavimo pajėgos. Jos gali būti siunčiamos į pasienio zonas. Pajėgos nepažeis valstybių suverenumo – jos saugos žmogaus teises. Tai – įrodymas, kad ES ir EP rūpinasi.

Šiuo klausimu kalbėjo Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timermanas (Frans Timmermans) ir Komisijos narys Dimitris Avramopoulos. F. Timmermanas sakė, kad migracijos iššūkį gali sutvarkyti išorės sienų apsauga. Turime grįžti prie Šengeno zonos sutvarkymo. Įrodysime, kad mūsų sienos saugomos aukščiausiu lygiu. Pakrančių apsauga labai svarbi. Dimitris Avramopoulos apibūdino pasiūlymo svarbą: „Šiandien pavyko susitarti dėl pakrančių apsaugos. Mes visi esame atsakingi už ES išorės sienas. Frontex‘as (ankstesnioji apsaugos strategija – E.Š.) buvo dažnai priklausomas nuo atskirų šalių“.

Komisarės F. Mogerini strategija

Ne mažiau svarbi buvo komisarės Federikos Mogerini (Federica Mogherini) parengta saugumo strategija. Jos nuomone, ankstesniąją strategiją, priimtą 2003 metais, dabar apibūdinti galima kaip gležną. Atsižvelgdama, kad nuo teroro žūsta ES piliečiai (tai neseniai buvo įvykę su italais Bangladeše), komisarė sakė: „Turime susitelkti ties piliečių gyvybėmis. Tam ir skirta mūsų strategija. Nusprendžiau parengti šią strategiją net ir esant sunkiai padėčiai, kai įvyko „Brexit“ referendumas. Dabar, kai susiduriame su euroskepticizmu, Vakarų Balkanuose žmonės gerbia ES. Nevardysiu visų punktų, bet noriu paminėti kai kuriuos. ES yra galinga bendrija – 0,5 mlrd. žmonių. Ir jei mes mąstome kaip nacionalinės valstybės, turime suprasti ir bendrus reikalus, pasinaudoti visomis tomis priemonėmis, kurios yra svarbios visiems mums. Mūsų programa būtų veiksmingesnė, jei gilintume partnerystę, bendrus reikalus. Mums puikiai sekasi su minkštąja jėga. Tačiau mūsų strategija reikalauja ir karinių priemonių (nesvarbu, ar esame iš Veneros ar Marso). Mes vykdome partnerystės programas. Pirmas žmogus, su kuriuo pasidalijau šia strategija, buvo NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, taigi, ir su kitomis organizacijomis. Jei mes esame stiprūs, tada stipri ir JTO. Taip pat bendradarbiaujame ir su JAV. Mūsų gynyba svarbi ne tik jiems, bet ir mūsų piliečiams. Bendradarbiavimas saugumo srityje yra mums visiems svarbus. Visi šie įsipareigojimai įgyvendinti. Išklausysiu ir EP nuomonės, kaip vykdyti tą strategiją. Tikiuosi jūsų paramos ir idėjų, nes man yra svarbu, kad tai nėra strategija EP, ET, bet visai ES“.

Diskusijoje atsiliepdami į Mogerini pranešimą, EP nariai išsakė įvairių nuomonių. Jie ne tik dėkojo komisarei ar domėjosi, kaip ją reikėtų realizuoti, bet ir aršiai oponavo. Tomašič‘ius pabrėžė, kad Rusija tampa agresyvi. Dar kiti gyrė Mogerini, kaip teisingai pastebėjusią, kad Krymo okupacija yra nepriimtina. Buchner‘is (iš Rumunijos) pritarė Mogerini nuostatai, kad visi pasaulio saugumo veiksmai bendradarbiaujant su NATO užtikrins ir Europos saugumą. Dar kiti, pagirdami Mogerini, pateikusią naujovišką strategiją, sakė, kad vis dėlto tai, kas gražiai surašyta, nereiškia, kad gražiai vykdoma, arba kėlė klausimą, ar tikrai tinkamiausias laikas pristatyti strategiją po „Brexit“. Štėtina sakė: „Mes tikime, kad ES saugumas reiškia ekonominį, karinį, socialinį saugumą. Ispanijai, Portugalijai nėra svarbus saugumas, tačiau Lietuvai, Lenkijai saugumas yra labai svarbus“. Ji ragino išplėsti ES į Balkanus ir Skandinaviją, nes „mes nenorime padidinti Rusijos apetito“. Kai EP narys, Ispanijos atstovas, paklausė: „Jūs sakėte, kad didžiausią grėsmę kelia Rusija. Ar tikrai taip? Argi ne terorizmas yra didesnė grėsmė?“, Štėtina atkirto: „Mano tiesioginė patirtis sako, kad Rusija yra grėsmė toms šalims“.

Mogherini aiškino, kad valstybės narės turi prisidėti prie tos strategijos, kad tai neliktų popieriuje. Ji dėkojo, kad EP jaučia pareigą atsiliepti. „Mūsų vertybė yra nuoseklumas vidaus politikoje. Bet kokia politika prasideda namuose. Todėl turime būti atsakingi už visus. ES piliečiai turi būti užtikrinti, kad bus saugūs. Girdėjau sakant, kad Europos kelias nėra mūsų kelias. Nenoriu to girdėti. Nėra nė vienos srities, kurioje viena šalis veiktų efektyviai. Kiekviena mūsų šalis nėra didelė lyginant su pasauliu. Kartais mes nepripažįstame savo (ES – E.Š.) stiprybės. Todėl savo strategiją galėsime paversti realybe, kai dirbsime kartu. Kai kas sakė, kad tai – ambicinga, nereali strategija. Reikia ir ambicijų, ir realumo. Jei turėsime savo valią, įrodysime, ko siekiame“.

Kaip „tramdomi“ EP nariai

Diskusijos ir pasisakymai kartais pakrypdavo į tokią pusę, kad reikėdavo tramdyti EP narius. Pavyzdžiui, 2016 m. liepos 6 d. pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz), vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 166 straipsniu, skyrė nuobaudą Janusui Korvinui Mikei (Janusz Korwin-Mikke) dėl 2016 m. birželio 7 d. posėdyje išsakytų nepriimtinų pastabų migrantų iš Afrikos atžvilgiu (šią nuobaudą sudaro: pirma, teisės gauti dienpinigių išmoką atėmimas dešimčiai dienų; antra, uždraudimas dalyvauti visoje arba tam tikroje Parlamento veikloje arba bet kurio iš jo valdymo organų, komitetų ar delegacijų posėdžiuose penkias iš eilės dienas, pradedant nuo 2016 m. rugsėjo 12 d.) ir pranešė apie kitą kalbą, kurią pasakė J. Korwin-Mike tą rytą ir kurioje galėjo būti nepriimtinų pastabų.

Būta įvairių klausimų

Tarp minėtų svarbių politinių ar ekonominių klausimų EP sesija sprendė ir, atrodytų, mažiau reikšmingus klausimus, vis dėlto būtinus tokiai didelei bendrijai, kaip ES. Liepos 6-ąją buvo daromas pranešimas dėl elektros energijos efektyvumo. Kalbėta apie boilerių, lempų žymėjimą. Energetinis ženklinimas tapo neefektyvus ir vartotojams sunkiai suprantamas. Kadangi turime galvoti apie ateities rinką, nuspręsta supaprastinti žymėjimus, pavyzdžiui, išbraukti „+“ ženklus. Nusprendžiama išbraukti A+, A+++ ir pan., išskyrus boilerius. 2016 m. liepos 7 d. vykusios diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų turėjo keletą krypčių. Svarstytas albinizmu sergančių asmenų padėties Afrikoje, ypač Malavyje, persekiojimo klausimas, Mianmare susidariusi padėtis diskriminuojant religinę rohinjų grupę ir kita.
Po diskusijų, jei tai priklausydavo pagal dienotvarkę, vykdavo balsavimas. EP jis vyksta labai sparčiai – ne visi net spėja tai suvokti.

Buvo pagerbti du žmogaus teisių kovotojai iš Azerbaidžano. 2014 metais jie buvo nominuoti Sacharovo premijai, nes įdėjo daug pastangų ginti žmogaus teises.

Autoriaus nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“