Lietuvos gyventojai religingiausi Baltijos šalyse

„WIN/Gallup International“ asociacijos su BALTMI rinkos tyrimų kompanija atliktas reprezentatyvus religinių įsitikinimų pasaulyje tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai yra religingiausi tarp Baltijos šalių, tačiau labai atsilieka nuo kitų tautų tikinčiųjų skaičių. Tyrimo duomenimis, 47 proc. Lietuvos gyventojų teigia esantys religingi, tačiau net 34 proc. respondentų nurodė esantys nereligingi žmonės, 6 proc. save apibūdino kaip ateistus, o 12 proc. sakė neturintys atsakymo. Taigi per beveik 30 nepriklausomybės metų Lietuva iš turinčios didelę tikinčiųjų dalį pavirto tikėjimo beveik neturinčia šalimi. Dar keistesni duomenys buvo gauti klausiant apie konkrečius tikėjimo objektus. Paklausti apie religinius įsitikinimus, 54 proc. respondentų lietuvių tvirtino tikintys Dievu, 35 proc. – gyvenimu po mirties, 65 proc. – kad žmonės turi sielą. Dangumi ir pragaru tikintys atitinkamai nurodė 27 ir 21 proc. apklausos dalyvių. Oficialiai skelbiama, kad dauguma Lietuvos gyventojų save laiko katalikais. Tarp trijų Baltijos valstybių turėdami daugiausia save religingais laikančių žmonių, matome, jog daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų tiesiog formaliai priskiria save katalikų tikėjimui, nors nėra religingi ir tik šiek tiek daugiau nei pusė tiki Dievu. Galima sakyti, kad būti kataliku nemažai daliai lietuvių yra kultūros, mūsų istorijos dalis. Tačiau tokios nuostatos nesusijusios su religingumu ar tikėjimu į Dievą, – taip rezultatus komentavo BALTMI tyrėjai. Tyrimas atskleidė, kad religiniai įsitikinimai, kaip nebūtų keista, mažėja augant apklaustųjų amžiui: 74 proc. 18–24 metų asmenų tiki Dievu, tarp vyresnių nei 65 metų asmenų šis rodiklis nukrinta iki 67 procentų. Tikėjimas gyvenimu po mirties krinta nuo 60 proc. tarp jaunosios asmenų grupės iki 45 proc. tarp vyriausios. Tikėjimas, kad žmogus turi sielą, krinta nuo 78 proc. iki 68 proc. Tikėjimas pragaru krinta nuo 57 iki 35 proc., o dangumi – nuo 64 proc. iki 46 procentų. Neturintys išsilavinimo arba žemesnes pajamas uždirbantys asmenys išreiškia stipresnius religinius įsitikinimus nei turintieji aukštesnį išsilavinimą arba daugiau uždirbantieji.

Šis tyrimas buvo atliktas 66-iose pasaulio šalyse. Jo metu paaiškėjo, kad šeši iš dešimties žmonių pasaulyje (62 proc.) save laiko religingais. Ketvirtis žmonių nelaiko savęs religingais, o 9 proc. teigia esantys ateistai. Tarp Baltijos valstybių stipriausi religiniai įsitikinimai fiksuoti Latvijoje, silpniausi – Estijoje. Latvijoje ir Estijoje religingais save laiko atitinkamai 37 ir 28 proc. gyventojų. Pasaulio vidurkis – 62 proc. Pagal religingumą pirmauja Tailando gyventojai, kurių 98 proc. teigia esantys religingi. Religingumo reitinguose taip pat išsiskiria Nigerija (97 proc.), Kosovas, Indija, Gana, Dramblio Kaulo Krantas, Papua Naujoji Gvinėja (po 94 proc.), Fidžis (92 proc.), Armėnija (92 proc.) ir Filipinai (90 proc.). Kinija yra mažiausiai religinga šalis, čia septyni iš dešimties gyventojų teigia esantys ateistai (67 proc.). Mažiausiai religingų šalių grupėje toliau rikiuojasi Švedija (18 proc. ateistai, 55 proc. nereligingi), Čekija (25 proc. ateistai, 47 proc. nereligingi) ir Jungtinė Karalystė (11 proc. ateistai, 58 proc. nereligingi).

Tyrimo metu reprezentatyvios apklausos atliktos 66 šalyse. Iš viso apklausta 66 tūkst. 541 įvairių šalių gyventojas. Apklausos vykdytos 2016 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais. Lietuvoje praėjusių metų gruodį apklausta 500 15–74 metų Lietuvos gyventojų.

© 2017 „XXI amžius“