KT nusprendė: dviguba pilietybė – tik referendumu

2014–2017 m. kadencijos Konstitucinis Teismas. Sėdi iš kairės: Vytautas Greičius, Elvyra Baltutytė, Dainius Žalimas (pirmininkas), Danutė Jočienė ir Vytas Milius. Stovi iš kairės: Algirdas Taminskas, Gediminas Mesonis, Pranas Kuconis ir Egidijus Šileikis

Praėjusį penktadienį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, jog „pagal Lietuvos Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, išvykę po nepriklausomybės atkūrimo, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais“. Tai pranešė KT vadovas Dainius Žalimas. Taigi dvigubos pilietybės klausimo sprendimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją. Seimas anksčiau kreipėsi į KT, klausdamas, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams. Į Konstitucinį Teismą kreipęsi parlamentarai mano, kad Lietuvai įstojus į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti konstitucinę doktriną. Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas jau anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

KT sprendimą KT pirmininkas D. Žalimas komentavo taip: „Tik pakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą galima atsisakyti ribojimo daugybinės pilietybės srityje“. Jis paaiškino, kad remiamasi ankstesniais KT sprendimais: „Konstitucinis Teismas dar 2013 metais pasakė, kad negalima nustatyti tokio bendro leidimo būti bet kurios šalies piliečiu ir Lietuvos piliečiu, nes tai veda į plačiai paplitusį (dvigubos pilietybės) reiškinį, o ne kartą buvo pasakyta, kad reguliavimas negali būti toks, kad sukurtų prielaidas daugybinei pilietybei kaip plačiai paplitusiam reiškiniui“. KT išaiškinime nurodoma, kad Seimui nusprendus keisti Konstituciją ir išplėsti dvigubos pilietybės institutą, galima tai daryti laikantis euroatlantinės integracijos krypties – t.y. dvigubą pilietybę leisti į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems lietuviams. D. Žalimas kartu pastebėjo, kad Konstitucinis Teismas nevertino tokių Seimo argumentų kaip po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija, padidėjęs mišrių santuokų skaičius, nes Teismas vertina teisės aktų atitiktį Konstitucijai, o ne „kintančias socialines, ekonomines, demografines sąlygas“. Ir nors savo sprendime KT pažymėjo, kad įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį galimybė turėti dvigubą pilietybę būtų suteikta išvykusiesiems į ES ar NATO šalis, būtų nesuderinamas su Konstitucija, tačiau toks kriterijus galimas surengus referendumą ir tokiu būdu pakeitus pagrindinį šalies įstatymą. Pasak KT, Konstitucijos nurodyta tvarka nusprendus keisti 12 straipsnio nuostatą „kriterijumi gali būti ir Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija“. Aiškindamas sprendimą KT pirmininkas Dainius Žalimas sakė: „Konstitucijos 12 straipsnio antros dalies peržiūros vienu iš kriterijų gali būti ir Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos geopolitinė orientacija, t. y. galimas ir toks Konstitucijos pakeitimas, dėl kurio teiravosi Seimas, galima Konstitucijoje nustatyti ir taip, kad Lietuvos piliečiai gali turėti kitų ES narių ar NTO narių pilietybę“.

Reaguodama į teismo penktadienio sprendimą, prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad Konstitucinis Teismas išsklaidė abejones, ir „vienintelis kelias išspręsti dvigubos pilietybės problemą – Konstitucijos keitimas referendumu“. Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę sakė, kad, jei Konstitucinis Teismas neatvers kelio dvigubai pilietybei, politikai turės skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų. Po KT sprendimo Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė sakė, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės turbūt bus organizuojamas kartu su prezidento rinkimais po pusantrų metų, „nes šie rinkimai sulaukia didžiausio rinkėjų aktyvumo“. Prezidento rinkimai vyks 2019 metų gegužę.

Seimui Konstituciniame Teisme atstovavęs konservatorius Žygimantas Pavilionis, labiausiai prisidėjęs prie kreipimosi į KT, surinkęs 114 parašų iš įvairių labai skirtingų frakcijų narių, KT posėdyje spalio 17-ąją aiškino: „Neleisdami savo piliečiams įtvirtinti jų ryšio su kita ES valstybe nare teisiškai, nepagrįstai apribojame jų teisę į laisvą judėjimą ir galimybę kurti savo gyvenimą kitoje ES valstybėje narėje. Nors formaliai tokie žmonės yra laisvi apsigyventi kitoje valstybėje ir ten kurti savo gyvenimą, realiai tokie asmenys turi susitaikyti, jog negalės visiškai laisvai įgyti tos valstybės pilietybės, o apsisprendę ją įgyti, turės paaukoti savo ankstesnę, t. y. Lietuvos pilietybę“. Be to, kaip sakė Seimo narys, „dabartinis reguliavimas, kai Europos Sąjungos valstybių pilietybę įgijusiam asmeniui nėra leidžiama įgyti tos valstybės pilietybę, nulemia prieštaras. Viena vertus, skatiname laisvą piliečių judėjimą, studijas užsienyje, investavimą į transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančias valstybes bei mainais tikimės tokių investicijų, tačiau čia pat „baudžiame“ Lietuvos piliečius, kurie pasirenka kitos valstybės pilietybę“. Seimo narys priminė 2014 metų sausio 24 dienos KT nutarimą, kad su Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis – valstybės nepriklausomybe, demokratija ir respublika – glaudžiai susijusi ir šalies geopolitinė orientacija – europinė bei transatlantinė integracija. Ž. Pavilionis viešame KT posėdyje citavo dabartinio teismo pirmininko Dainiaus Žalimo mokslinę publikaciją, kad „aiškus geopolitinės orientacijos įtvirtinimas Lietuvos Konstitucijoje, apimantis negatyvųjį (nesijungimo į posovietines erdves) ir pozityvųjį (įsijungimo į transatlantinę šeimą) aspektus, kartu yra ir specifinis šios Konstitucijos bruožas, ypač lyginant su kitų Europos valstybių konstitucijomis, kuriose įtvirtintos tik būtinos nuostatos dėl narystės ES“. Parlamentaras akcentavo, kad 15 metų iš eilės Lietuva pirmauja pagal neigiamą išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų į Lietuvą skaičių: „Esame labiausiai išsivaikščiojanti tauta ES. Tuo pat metu mūsų pilietybės institutas, palyginti su kitomis ES šalimis, yra laikomas vienu iš griežčiausių. Daugumoje ES šalių leidžiama išlaikyti savo šalies pilietybę įgijus kitos šalies pilietybę. Toks griežtas pilietybės instituto traktavimas ne tik neleidžia, bet ir trukdo Lietuvai pasinaudoti milijonine diasporos galia, kurią jau seniai savo valstybių statybai naudoja tokios tautos kaip Izraelis ar Airija“. Atkreipdamas dėmesį į tai, kad santykinai didelis Lietuvos piliečių skaičius turi antrą pilietybę, Ž. Pavilionis ragino pripažinti realybę ir suteikti Seimui teisę nustatyti Pilietybės įstatyme konkretų atskirą atvejį, kad Lietuvos piliečiai, įgiję Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę, galėtų būti ir Lietuvos Respublikos piliečiais, nepriklausomai nuo to, ar pilietis iš Lietuvos išvyko iki ar po 1990 metų kovo 11 dieną įvykusio nepriklausomybės atkūrimo. Ž. Pavilionis pabrėžė, kad šiuo klausimu parlamente susidariusi konstitucinė dauguma. Pilietybės įstatymo pataisas dėl dvigubos pilietybės suteikimo piliečiams, įgijusiems ES ir NATO šalių pilietybę, parėmė 114 parlamentarų. Atsakydamas į KT teisėjų klausimą, kodėl teismui reikėtų keisti savo doktriną ir kodėl negalima šio klausimo išspręsti referendumu, Ž. Pavilionis aiškino, jog referendumų rengimo patirtis rodo, kad yra didelė grėsmė, jog toks referendumas neįvyks. „Trečdalį tautos jau praradome, nesustabdžius šių tendencijų, manau, iškyla grėsmė valstybės laisvei ir šiai Konstitucijai“, – kalbėjo Seimo narys.

Po KT sprendimo Seimo narys Ž. Pavilionis sakė, kad keičiant Konstituciją dvigubą pilietybę reikėtų siūlyti suteikti į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams. Išklausęs KT sprendimą Ž. Pavilionis žurnalistams sakė: „Teismas pasakė, kad politikų atsakomybė – apsispręsti šiuo klausimu, ir politikai Seime turės apsispręsti ir įtvirtinti aiškiai balsuodami, kad būtent transatlantinis kriterijus ar geopolitinė orientacija, kaip buvo pasakyta KT išaiškinime, ir yra tas kelias, kuriuo mes turime eiti“. Konstituciniame Teisme Seimui atstovavęs Ž. Pavilionis tvirtino, kad taip KT nurodė „aiškų kelią, transatlantinę orientaciją“. Seimo narys aiškino: „Aukščiausi teisininkai mums pasakė, kad kelias yra transatlantinis, ačiū jiems už tą gairę, mums labai bus aišku Seime, kad klystkelių įvairių nebus, nes čia greitai pasigirs dar vieną ar kitą šalį pridėti“.

Pagal įstatymą Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnius, tarp kurių yra ir nuostata dėl pilietybės, galima pakeisti tik, jei referendume už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių. Konstitucijos 12 straipsnis, kuriame įrašytas draudimas išskyrus retas išimtis turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, gali būti keičiamas tik referendumu. Norint pakeisti minimą Konstitucijos straipsnį, reikia, kad už Konstitucijos pakeitimą balsuotų daugiau kaip 50 proc. balso teisę turinčių šalies piliečių. Seime jau buvo svarstoma iniciatyva sumažinti referendumo slenkstį konkrečiai nuostatai dėl pilietybės, kad sprendimui pakaktų dviejų trečdalių balsavusių piliečių paramos, bet projektą sustabdė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis išaiškino, kad visi pirmojo Konstitucijos skirsnio straipsniai gali būti keičiami tik ta pačia tvarka, nė vienos nuostatos negalima išskirti ir keisti mažesniu Lietuvos piliečių balsų skaičiumi.

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) iškart atsiliepė į tokį KT sprendimą. PLB pareiškė, jog Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kad dvigubos pilietybės sąvokos išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją, nuvylė. Penktadienį išplatintame pranešime PLB teigia, kad „išeivija pasijuto nuvilta“ KT nutarimu ir abejoja dėl sėkmingos šio klausimo sprendimo baigties. PLB pirmininkė Dalia Henkė sakė: „Mes gerbiame Konstituciją, suprantame galimas grėsmes ir girdime visų pusių argumentus. Visgi dėl globalių politinių procesų šiuo metu gresia prarasti dešimtis tūkstančių mūsų piliečių. Mes manome, jog Lietuvai reikia visų jos piliečių, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Neatmetame ir referendumo kelio, tačiau tuo atveju turime siekti pakeisti referendumo sąlygas ir, kad jis būtų įgyvendinamas sėkmingai, prašome aukščiausios valdžios pademonstruoti politinę išmintį, valią ir vieningumą“. Anot PLB pirmininkės, norint, kad referendumas pasisektų, turi būti paskirta atsakinga institucija bei skirti pakankami žmogiškieji bei finansiniai resursai, šis klausimas neturi tapti tik PLB rūpesčiu, nes „paruošti visuomenę referendumui kainuoja labai daug laiko“. KT sprendimą išklausiusi PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis sakė, kad ją nuvylė KT sprendimas dėl dvigubos pilietybės, nes PLB negali viena mobilizuoti visuomenės: „Esu labai nusivylusi, ką padarysi, dabar reikės mobilizuoti, žiūrėti, ką Seimas ir Vyriausybė galės padaryti, reikės labai rimtai ruoštis referendumui. Pasaulio lietuvių bendruomenė pati viena to padaryti negali, čia turi Seimas padaryti, turi būti įsteigtos įstaigos, kurios visa tai organizuos, atitinkami finansai“. Kadangi Pasaulio lietuviai baiminasi, kad tokiomis griežtomis sąlygomis referendumas neįvyktų, tad reikėtų nustatyti, kad referendumas vyktų daugiau nei vieną dieną, pageidauja tam tikslui įteisinti internetinį balsavimą. PLB atstovė sakė: „Mes labai norėtume, kad būtų įdiegtas internetinis balsavimas tam tikslui tiktai, taip pat gal būtų galima pakeisti Referendumo įstatymą, bet labai gaila, kad taip išėjo. Pirma turi būti labai gerai suorganizuota, turi būti finansai skirti, ir čia, Lietuvoj, visa tauta įsijungusi į tai, taip pat ir užsienyje“.

Šią savaitę nuo pirmadienio Seime posėdžiavo Seimo ir PLB komisija. Pagrindinė visą savaitę vykusių posėdžių tema buvo Lietuvos pilietybės išsaugojimas asmenims, išvykusiems į užsienio šalis po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11-ąją. Pirmadienį kalbėdamas Seimo ir PLB komisijos posėdyje, V. Pranckietis pažymėjo, kad po Konstitucinio Teismo verdikto tapo aišku – vienintelis kelias išsaugoti Lietuvos pilietybę tapusiesiems užsienio šalių piliečiais yra referendumas. „Švęsime Konstitucijos 25 metų jubiliejų. Ji apsaugojo mus nuo galimybės turėti pilietybę žmonėms, kuriais mes čia nelabai pasitikėjome Lietuvoje, bet ji padarė ir užduotį, kurią turėsime spręsti ateityje. Neabejoju, kad vienas iš leitmotyvų šiandien čia ir šią savaitę bus pilietybės išsaugojimas turint kitos šalies pilietybę. Visus kelius išbandėme ir liko vienintelis – suorganizuoti referendumą“, – kalbėjo V. Pranckietis. Aiškindamas apie būsimo referendumo reikšmę, Seimo pirmininkas sakė: „Seimas turės paskelbti referendumą, ir nebus problemos tai padaryti, bet mes turime rūpintis, ir turime laiko, kad referendumas įvyktų, ir pasiektume rezultatą, kurio tikimės. Mes norime išsaugoti Lietuvos vaikus arčiau savęs, todėl labai turėtume rūpintis šiuo klausimu“.

© 2017 „XXI amžius“