ES ne tik duoda, bet ir atima

Apie Lietuvai EK skirtą 28 mln. eurų baudą

Spalio 2-ąją už konkurencijos politiką atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Margretė Vestager (Margrethe Vestager), pranešė, kad EK skyrė „Lietuvos geležinkeliams“ 27 mln. 873 tūkst. eurų baudą už tai, kad, išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė Europos Sąjungos (ES) antimonopolines taisykles. EK suteikė „Lietuvos geležinkeliams“ tris mėnesius parengti ir suderinti su EK veiksmų planą, kaip ištaisyti padėtį. Be to, per du mėnesius EK sprendimas gali būti apskųstas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis, komentuodamas EK sprendimą skirti beveik 28 mln. eurų baudą valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ dėl 2008 metais išardytos geležinkelio linijos iš Mažeikių į Rengę, žurnalistams sakė: „Neišmintinga ir agresyvi buvusios „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės politika mus pasivijo ir tos neatsakingos politikos pasekmes mes matome“.

Taigi kaip kilo šis konfliktas ir kodėl atsirado tokia bauda Lietuvai? 2006 m. gruodžio 15 d. strateginė Lietuvos įmonė „Mažeikių nafta“ perėjo į „PKN Orlen“ rankas. Už kontrolinį įmonės akcijų paketą lenkai sumokėjo rekordinę sumą – beveik 4 mlrd. litų, daugiau nei 1 mlrd. eurų. Įvykio dalyviai kėlė šampano taures, pasirašytą sutartį vadino šimtmečio sandoriu, kalėdine dovana kaimyniškiems Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Vos pardavusi lenkams naftos įmonę Mažeikiuose tuometė Lietuvos valdžia prikalbėjo daugybę gražių žodžių, tačiau meilė baigėsi labai greitai. „Orlen“ atstovai nekart ieškojo pagalbos Vyriausybės koridoriuose, nesvarbu, kas ten šeimininkavo – kairieji ar dešinieji, – tačiau taip niekada jos ir nesulaukė. Tačiau labai greitai „PKN Orlen“ turėjo gailėtis, kai patyrė kietą „Lietuvos geležinkelių“ ranką, politikų buvo palikta likimo valiai. „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen“ pradėjo bendrauti tik per teismus. „Orlen“ tikino, kad dėl didėjančių geležinkelių pervežimo tarifų brangsta „Mažeikių naftos“ produkcija ir ji nebegali konkuruoti rinkoje. „Orlen“ užtarimo ieškojo pas tuometį susisiekimo ministrą Algirdą Butkevičių, šis nukirto, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neturi nuolaidžiauti lenkų valdomai įmonei. „Lietuvos geležinkelių“ pervežimo tarifai liko beveik dvigubai didesni, nei prašė „Orlen“. Susisiekimo ministro drąsinami „Lietuvos geležinkeliai“ po trijų dienų pradėjo vadinamąjį Rengės ruožo remontą. Tačiau jis baigėsi visų 19 km bėgių, vedusių į Latviją, išmontavimu. „Orlen“ turėjo atsisakyti „Latvijos geležinkelių“ paslaugų, nors šie turėjo licenciją gabenti Mažeikių naftos produkciją. Taigi, išardžius kelią į Rengę, Mažeikių įmonė buvo priversta naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis, gabenti savo produkciją gerokai toliau, per Šiaulius ir Joniškį. „Orlen“ pasiskundė Lietuvos konkurencijos tarybai, kad dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų praranda rinkas užsienyje.

Lenkijos įmonė tiesos ieškojo ir arbitražo teisme. 2010 metų vasarį „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė apie planus išardytą Rengės kelią atstatyti, tačiau tai nepadaryta iki šiol. Šiemet paviešintas Lenkijos Seimo pirmininko Radoslavo Sikorskio (Radoslaw Sikorski) pokalbis su „Orlen“ vadovu Jaceku Kraviecu (Jacek Kraawiec) rodo, kad būtent tuo sunkiu periodu Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmogus, „Rosneft“ akcininkas Igoris Sečinas iš tiesų įkalbinėjo lenkus perleisti Mažeikių naftos įmonę, tačiau lenkai pagundų atsisakė. Tai rodo, kad šiuos procesus galėjo valdyti kažkas iš trečiosios šalies. Neradusi užtarimo Vilniuje, „Orlen“ kreipėsi į Briuselį. Atlikusi tyrimą Europos Komisija 2015 metais įspėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ galėjo pažeisti konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje. Tuometis premjeras A. Butkevičius atsakomybės išsigynė, esą tik 2008 metų pabaigoje, rudenį, buvo „Lietuvos geležinkelių“ pateikta informacija, kad Rengės geležinkelis yra avarinės būklės. O paskui buvo rinkimai, valdžią perėmė kiti ir t.t. 2008–2012 metais ministras pirmininkas Andrius Kubilius stebisi „bloga pono Butkevičiaus atmintimi“ – perėmęs Vyriausybės vairą 2008 m. gruodžio 8 ar 9 d. jau rado „tą Rengės ruožą išardytą“.

Pranešusi apie EK paskirtą baudą „Lietuvos geležinkeliams“, spalio 10 dieną Vilniuje apsireiškė ir pati eurokomisarė M. Vestager, aiškindama, kad beveik 28 mln. eurų baudą Lietuva turėtų mokėti net ir tada, jei būtų susitarta atstatyti Rengės ruožą. Danijos politikė M. Vestager, skirdama baudą, paskelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtai apribojo konkurenciją, 2008 metais išardę bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje. M. Vestager sakė, kad geležinkelių veiklų – keleivių ir krovinių vežimo bei infrastruktūros – atskyrimas būtų padėjęs išvengti galimų konkurencijos pažeidimų, tačiau dabar yra jau kitaip. Eurokomisarė pastebėjo, kad Rengės bylos nagrinėjimas išvis užtruko labai ilgai. Europos Komisija nustatė, kad išardžius bėgius, Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomai „Orlen Lietuvai“ tenka krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu. Nustatyta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, jog reikėjo išardyti kelią dėl objektyvių priežasčių. Briuselio pareigūnai yra raginę „Lietuvos geležinkelius“ išskaidyti įmonės veiklą, bet tam nepritaria nei ankstesnė, nei dabartinė bendrovės vadovybė. M. Vestager tiesiog nesupranta, kaip siekdama apsisaugoti nuo konkurencijos, įmonė gali išardyti viešąją geležinkelių infrastruktūrą – tai neturi precedento ir yra nepriimtina. Lietuvos pareigūnai viešai pažeidimo nepripažįsta ir tikina, kad 19 kilometrų atkarpa 2008 metais buvo išardyta dėl saugumo. Bėgiai neatstatyti iki šiol. Dabartinė vyriausybė tikina, kad bauda galėjo būti dar didesnė, jei ne gerėjantys santykiai su Lenkija.

Pakankamai žiauriai nubaudusi „Lietuvos geležinkelius“, už konkurenciją atsakinga eurokomisarė vis dėlto nesiėmė vertinti Europos valstybių galimybių prisiteisti kompensacijas iš Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ dėl praeityje jo taikytų didelių dujų kainų. Eurokomisarės lankymosi metu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė jai pareiškė, kad Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ turėtų suteikti kompensacijas nuo jo monopolio nukentėjusiai Lietuvai ir kitoms ES valstybėms. Paklausta, kaip vertina D. Grybauskaitės pareiškimą dėl „Gazprom“ anksčiau parduotų brangių dujų kompensuotinų nuostolių Lietuvai ir kitoms ES valstybėms, EK narė M. Vestager sakė nežinanti, kada Europos Komisija baigs „Gazprom“ antimonopolinį tyrimą dėl jo veiklos Rytų ir Vidurio Europoje, nors praėjo jau apie dešimt metų piktavališko Rusijos koncerno pasipelnymo. Šiuo metu Komisija esą vertina rinkos dalyvių pateiktas pastabas dėl „Gazprom“ jai pateiktų įsipareigojimų. D. Grybauskaitė po susitikimo su M. Vestager išsakė viltį, jog Komisija išliks principinga ir didelių kompanijų atžvilgiu, pavyzdžiui, „Gazprom“ byloje. Prezidentė pakvietė Europos Komisiją siekti, kad nuo „Gazprom“ monopolio nukentėjusioms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, būtų kompensuota už patirtus finansinius nuostolius, ir užtikrinti, kad ateityje būtų taikomos sąžininga konkurencija pagrįstos ir realią rinkos situaciją atspindinčios dujų kainos. Kaip žinoma, Komisija tiria „Gazprom“ koncerno piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi 2004–2012 metais Rytų ir Vidurio Europoje. Koncernas šiemet pažadėjo, kad sudarys galimybę šalims laisvai prekiauti rusiškomis dujomis ir tieks jas konkurencinga kaina. Betgi Lietuvos Vyriausybė reikalauja, kad koncernas ne tik sąžiningai prekiautų ateityje, bet ir atlygintų praeityje padarytą žalą. Imtis griežtesnių sankcijų prieš „Gazprom“ taip pat reikalauja Latvija, Estija, Lenkija ir Bulgarija. Lietuva Stokholmo arbitraže iš „Gazprom“ nesėkmingai siekė atgauti 1,4 mlrd. eurų už permokėtas dujas – pernai birželį arbitražas paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą. Lietuvos konkurencijos taryba 2014 metų spalį „Gazprom“ skyrė rekordinę 35,651 mln. eurų baudą už tai, kad koncernas pažeidė 2004 metų susitarimą ir nesutiko pasirašyti dujų mainų sandorį su bendrove „Lietuvos energijos gamyba“ (anksčiau – „Lietuvos energija“). Lietuvos teismams galutinai patvirtinus Konkurencijos tarybos sprendimą ir įmonei laiku nesumokėjus paskirtos baudos, jos išieškojimas patikėtas antstoliams.

M. Vestager nepasakė ką nors konkretaus ar paguodžiančio ir dėl Rusijos stumiamo projekto, statant dujotiekį „Nord Stream 2“. Lietuva mano, kad Rusijos „Gazprom“ ir dar kelių Europos kompanijų vystomas dujotiekis padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir suduotų smūgį Ukrainai, kaip tranzito valstybei. „Nord Stream 2“ vystytojai siekia, kad dujotiekis eitų Baltijos jūros dugnu ir prieš pasiekdamas Vokietiją kirstų Danijos teritorinius vandenis. Dujotiekio sumanytojai teigia, kad jis leis Europoje atpiginti dujas. Eurokomisarė tik pasakė, jog Europos Sąjunga nėra suinteresuota dujotiekio „Nord Stream 2“ plėtra, o teisinių priemonių sustabdyti projektą neturi. M. Vestager sakė: „Manau, mes pripažinome, kad neturime teisinių priemonių užkirsti kelią projektui, bet turime teisinį pagrindą užtikrinti, kad „Nord Stream“ nebūtų teisiniame vakuume. Jeigu kažkas nutiktų, tuomet būtų labai gerai turėti susitarimą, ką daryti su infrastruktūra“. Taigi skambėjo gana tuštokos frazės.

Premjeras Saulius Skvernelis susitikime su EK nare M. Vestager pabrėžė, kad EK sprendimas dėl baudos „Lietuvos geležinkeliams“ skyrimo bus nuodugniai išnagrinėtas, nes tai – sudėtingas, gilios teisinės ir politinės analizės reikalaujantis klausimas. „Ši byla, deja, tenka pripažinti, yra mūsų Vyriausybės ir dabartinės „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės paveldėta problema. Nedarysime jokių skubotų išvadų ir priimsime sprendimus dėl tolesnių veiksmų tik išsamiai išnagrinėję visas aplinkybes“, – pažymėjo S. Skvernelis. Premjeras pripažino, kad būtina visoje ES laikytis sąžiningos konkurencijos principų ir juos taikyti vertinant trečiųjų šalių įmonių veiklą Europos Sąjungoje. Premjeras išreiškė viltį, kad „Gazprom“ antimonopolinėje byloje tikisi, jog bus skrupulingai įvertinti piktnaudžiavimo monopoline padėtimi atvejai.

„Lietuvos geležinkeliai“ dabar patikslina, kad nelemtasis Rengės ruožas pradėtas ardyti 2008 m. rugsėjo 5 d., darbai baigti po mėnesio. Seimo rinkimai prasidėjo 2008 m. spalio 12 d. Socialdemokrato G. Kirkilo vyriausybė dirbo iki gruodžio 8 d. A. Kubilius prisimena, kad susisiekimo ministras, liberalas Eligijus Masiulis Rengės ruožo atstatymą buvo įtraukęs į prioritetinių projektų sąrašą, nusamdyti rangovai turėjo parengti projektą. Tačiau viskas taip ir liko planais. Pernai valstybės vairą iš socialdemokrato A. Butkevičiaus vyriausybės perėmę „valstiečiai ir žalieji“ tikina radę sudėtingą padėtį.

Premjeras S. Skvernelis sako, kad su „Orlen“ pavyko susitaikyti, nes Lietuvai būtų grėsusi gerokai didesnė nei dabar skirta bauda. Prognozuoti, kuo baigsis šis EK tyrimas, sunku, tačiau negalima atmesti, kad tai – dar ne paskutinis ieškinys Lietuvai. Latvija jau atsiuntė notą – reikalauja atstatyti kelią į Rengę. Galimybes reikalauti iš Lietuvos kompensacijos už išardytus bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje svarsto ne tik „Latvijos geležinkeliai“, bet ir Rygos uostas. Jeigu „Lietuvos geležinkeliai“ neskųs EK sprendimo, taip pripažindami baudą, tai tuomet visos pusės, kurios nukentėjo, įskaitant ir Latviją, galės kreiptis į bendros kompetencijos teismą ir išsireikalauti žalos atlyginimą. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad šios bylos galėjo nė nebūti, jei 19 km geležinkelio ruožas Bugeniai–Rengė būtų atstatytas bent prieš penkerius metus. Jo duomenimis, tai padaryti „Lietuvos geležinkeliai“ buvo ir yra finansiškai pajėgūs. Tačiau buvusi „Lietuvos geležinkelių“ administracija, vadovaujama pono Dailydkos, sugadino Lietuvos santykius su Europos Komisija. „Aš net nesakau, kad šitie santykiai buvo blogi. Jie buvo labai blogi. Dabar mums reikės daug metų dirbti, kad juos atstatytume“, – sakė susisiekimo ministras. Šią savaitę ministras R. Masiulis teigė, jog Rengės ruožas tapo agresyvaus elgesio su kaimynais simboliu. Ministras aiškino, kad Rengės ruožo atstatymas yra svarstomas ne tik šios bylos kontekste. „Verta apsvarstyti galimybę patį Rengės ruožą tiesiog atstatyti, nesiejant jo su byla, parodant gerą valią tiek mūsų partneriams Lenkijoje, tiek Latvijoje, kad tiesiog norime panaikinti šitą skaudulį“, – sakė ministras R. Masiulis.

© 2017 „XXI amžius“