Pasiruošti grėsmėms būtina
Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščikovskis
(Witold Waszczykowski) pareiškė, kad NATO turėtų laikytis 360 laipsnių
požiūrio ir galėtų atremti potencialias grėsmes prie visų Aljanso
sienų. Jis tai pasakė žurnalistams po spalio 10-ąją Varšuvoje įvykusio
susitikimo su kolegomis iš Rumunijos, Bulgarijos, Čekijos, Slovakijos,
Vengrijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Šios šalys drauge su Lenkija
2014-aisiais įsteigė bendradarbiavimo iniciatyvą vadinamąjį Bukarešto
devynetą. Per spaudos konferenciją V. Vaščikovskis sakė, kad su
šių valstybių užsienio reikalų ministrais aptarė neseniai įvykusias
Rusijos ir Baltarusijos bendras karines pratybas Zapad 2017 ir
išvadas, kurias apie jas turėtų padaryti NATO. Anot ministro, tos
pratybos regione, be kitų dalykų, sukėlė nestabilumą, tačiau daugiau
Lenkijos diplomatijos vadovas nedetalizavo. Lenkijos užsienio reikalų
ministras pridūrė, kad Rusijos atžvilgiu reikėtų vykdyti dvejopą
politiką: didinti NATO narių gynybos pajėgumus, bet stengtis plėtoti
dialogą su Maskva.
Rumunijos užsienio reikalų ministras Teodoras Meleskanu
(Teodor Melescanu) sakė, kad per derybas buvo siekiama apsikeisti
nuomonėmis ir pasirengti artėjančiam NATO viršūnių susitikimui,
kitąmet įvyksiančiam Briuselyje.
Spalio pradžioje Vilniuje viešėjęs Lenkijos Seimo
gynybos komiteto pirmininkas Michalas Jachas (Michał Jach) sakė,
kad Varšuvos planuojamos įsigyti priešraketinės sistemos Patriot
turi saugoti ir Lietuvos oro erdvę. Jo teigimu, Lietuvai kyla toks
pats oro pavojus kaip ir Lenkijai. Valdančiajai Įstatymo ir teisingumo
partijai priklausantis politikas sakė, jog Patriot sistema turi
būti tokia, kad ją būtų galima integruoti su kaimyninėmis šalimis.
Lenkija galutinai su Jungtinėmis Valstijomis dėl sistemų įsigijimo
sutarusi liepos mėnesį, jos gali kainuoti apie 7 mlrd. eurų. Šiuo
metu Lenkija neturi ilgojo nuotolio priešlėktuvinių ir priešraketinių
sistemų. Jų neturi ir Baltijos šalys, kur oro apsauga yra viena
silpniausių gynybos grandžių. Lietuvoje Patriot sistemos pirmą
kartą buvo laikinai dislokuotos šią vasarą, vykstant amerikiečių
organizuotoms oro erdvės gynimo pratyboms. Pasak politiko, įtampos
tarp lenkų tautinės mažumos ir Lietuvos centrinės valdžios sumažinimas
ženkliai sumenkintų Rusijos propagandos poveikį šalies regionuose,
kuriuose ne tik gyvena daug lenkų, bet ir vyrauja socialinė atskirtis.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas
(Jens Stoltenberg) susitikime Bukarešte (Rumunija) sakė, kad Aljansas
nenori naujo Šaltojo karo su Rusija, nors bloko narės nerimauja
dėl Rusijos karinių pajėgumų telkimo prie NATO sienų. Tai jis pareiškė
baigiantis NATO Parlamentinės Asamblėjos keturių dienų susitikimui
Rumunijos sostinėje. Pareiškęs, kad nerimauja dėl Rusijos skaidrumo
trūkumo kalbant apie karines pratybas, jis pridūrė, kad Rusija
yra mūsų kaimynė (ir) nenorime izoliuoti Rusijos, nenorime naujo
Šaltojo karo. Pasak J. Stoltenbergo, 29 valstybių Aljansas, reaguodamas
į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje, sustiprino lėktuvų patruliavimą
Juodosios jūros regione Rumunijos ir Bulgarijos pilotai pastaraisiais
mėnesiais Juodosios jūros regione rengė mokymus, siekdami nuraminti
NATO nares, susirūpinusias dėl Rusijos politikos Ukrainoje.
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda)
pasirašė įstatymą, numatantį, kad šalies gynybos finansavimas palaipsniui
bus padidintas mažiausiai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tokiu atveju Varšuva gynybos reikmėms skirs daugiau negu NATO narėms
nustatyta minimali riba 2 proc. BVP. Priimdama tokį sprendimą
Lenkijos vyriausybė gerina šalies gynybą. Pagal naująjį įstatymą
gynybos finansavimas 2020 metais padidės iki 2,1 proc., o 2030 metais
mažiausiai iki 2,5 proc. BVP. Per tą laiką Lenkijos kariuomenė
bus padidinta dvigubai nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. karių.
© 2017 XXI amžius
|