Sėkmingas Baltijos kraštų prezidentų vizitas JAV

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su JAV Kongreso Atstovų rūmų Baltijos valstybių draugų grupės vadovu, lietuvių kilmės kongresmenu Džonu Šimkumi

Dalia Grybauskaitė su filmo „Tarp pilkų debesų“ kūrėjais

Baltijos šalių vadovai Kersti Kaljulaid, Dalia Grybauskaitė ir Raimondas Vėjuonis susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trampu (antras iš dešinės)

Iškart po Velykų švenčių trijų Baltijos kraštų prezidentai lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose. JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) balandžio 3-iąją, antradienį, Baltuosiuose rūmuose susitiko su Baltijos šalių lyderiais. Aukščiausio lygio susitikimas Vašingtone surengtas Prezidento D. Trumpo iniciatyva, minint Baltijos valstybių nepriklausomybės šimtmetį ir siekiant dar kartą patvirtinti strateginę JAV partnerystę su Lietuva, Latvija ir Estija. Baltuosiuose rūmuose valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją, kurioje nubrėžtos JAV ir Baltijos šalių ateities bendradarbiavimo gairės. Prezidentę Dalią Grybauskaitę Vašingtone lydėjo užsienio reikalų, krašto apsaugos ir ūkio ministrai. Aukščiausio lygio susitikime taip pat dalyvavo JAV gynybos sekretorius Džeimsas Metisas (James Mattis), komercijos sekretorius Vilburas Rosas (Willbur Ross), energetikos sekretorius Rikas Peris (Rick Perry) ir valstybės sekretoriaus pavaduotojas Džonas Salivanas (John J. Sullivan).

JAV prezidentas: „Esate pavyzdys pasauliui“

Į Baltuosius rūmus atvykę Baltijos šalių vadovai – Dalia Grybauskaitė, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir Latvijos lyderis Raimondas Vėjuonis (Raimonds Vejonis) iš pradžių pakviesti bendrų pietų. JAV prezidentas spaudos konferencijoje JAV žmonių vardu padėkojo Baltijos šalių vadovams už „gilią ir ištvermingą“ draugystę, kuri išlaikė savo svarbą per 100 metų. „Per brutalios sovietų okupacijos dešimtmečius JAV niekada nenustojo pripažinti Baltijos šalių valstybingumo“, – akcentavo D. Trampas. „Visos trys Baltijos šalys yra atsidavusios ir pilnavertės NATO šalys ir noriu padėkoti už jūsų dalyvavimą, jūs skiriate 2 proc. nuo savo bendrojo vidaus produkto gynybai, – sakė prezidentas, – kai tautos yra atsidavusios taikai, jos į tai investuoja“. JAV prezidentas gyrė Baltijos kraštų įsipareigojimą skirti lėšų gynybai: „Jūsų įsipareigojimas pasidalyti našta yra pavyzdys, kaip kartu nešti šią naštą turi kitos NATO šalys ir partnerės visame pasaulyje“. „Baltijos šalys taip pat prisideda prie kovos su „Islamo valstybės“ teroristais, siųsdamos savo instruktorius“, – sakė JAV prezidentas. Jis pabrėžė ekonominių santykių plėtojimo svarbą. „Mes bendradarbiaujame, kad padidintumėme energijos šaltinių diversifikaciją Baltijos regione, ypač kalbant apie suskystintas gamtines dujas, kurių jūs vis daugiau suvartojate“, – kalbėjo JAV prezidentas ir pasinaudojo galimybe paminėti ir valstybingumo 100-mečio jubiliejų su Baltijos šalių prezidentais. „Dėkoju už galimybę minėti tokią sukaktį kartu, – sakė jis, – Baltijos šalys gali pasikliauti, kad JAV liks ištikima draugė ir sąjungininkė“.

Estijos žurnalistei paklausus JAV prezidento, kaip jis traktuos Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ar kaip priešą, ar kaip asmenį, su kuriuo galima užmegzti dialogą, Baltųjų rūmų vadovas neatmetė galimybės, kad su V. Putinu įmanoma bendradarbiauti. „Tikiuosi, kad pavyks užmegzti dialogą, o jei ne – pirmi apie tai sužinosite“, – kalbėjo D. Trampas. „Aš tikrai esu griežčiausias Rusijos kritikas“, – pabrėžė JAV prezidentas, primindamas, kad jis atšaukė daugiausiai Rusijos diplomatų. Anot JAV prezidento, užmegzti dialogą ir sutarti su Rusija kaip ir su Kinija yra gerai. „Manau, kad mūsų santykiai su Rusija galėtų būti labai geri. Taip pat ir su prezidentu Putinu. Bet gali būti, kad taip ir neatsitiks“, – svarstė JAV prezidentas, vėliau akcentuodamas, kad JAV turi pačią stipriausią kariuomenę ir stipriausią aljansą pasaulyje.

Spaudos konferencijoje D. Grybauskaitė akcentavo kolektyvinės gynybos svarbą. „Mes visi suprantame NATO svarbą mums visiems ir būtinybę investuoti į gynybą kartu“, – sakė Lietuvos prezidentė ir pridūrė: „Be svertų ir spaudimo NATO neskirtų papildomų išlaidų gynybai, nebūtų sprendimų rotuoti JAV karines pajėgas mūsų šalyse, nebūtų noro nagrinėti oro gynybos klausimus, kurie mums labai svarbūs“.

Estijos prezidentė K. Kaljulaid spaudos konferencijoje pabrėžė, kad nors Baltijos šalys nėra didelės, jos turi patirties, kurios sąjungininkai gali pasisemti. „Noriu padėkoti prezidentui D. Trampui už lyderystę, kuri matoma labai ryški mūsų regione. Švenčiame mūsų valstybingumo 100-metį. Mūsų žmonės pusę šimtmečio praleido Sovietų Sąjungos sudėtyje, kėlėsi ir gyveno okupacijos šešėlyje. Noriu padėkoti JAV, kad šios šalies žmonės nepripažino mūsų okupacijos“, – sakė ji. „Baltijos šalys nors ir mažos, tačiau yra be galo svarbios ir gali daug pasiūlyti savo draugams. Mes anksčiau nei bet kas kitas nukentėjome nuo agresijos kibernetinėje erdvėje. Mes noriai pasidalinsime savo patirtimi su mūsų sąjungininkais“, – teigė K. Kaljulaid.

Paklaustas dėl Rusijos, JAV prezidentas pirmiausia pabrėžė: „Tikriausiai, niekas kitas nebuvo griežtesnis Rusijos atžvilgiu“ nei jis pats, o dėl V. Putino JAV vadovas nuo tiesaus atsakymo išsisuko. „Idealiu atveju norime sutarti su Rusija. Gal sutarsime, o gal ir ne. Galimai ne. Sužinosime, aš jus informuosiu, bus laikas ir aš jus informuosiu labai greitai“, – kažkiek mįslingai pareiškė D. Trampas.

Savo kalboje JAV prezidentas gyrė Baltijos šalis už įsipareigojimo vykdymą skirti 2 proc. BVP gynybai ir pavadino tai pavyzdžiu pasauliui. „JAV yra įsipareigojusios ginti šių trijų Baltijos šalių suverenumą ir jų piliečius. Mes, visos keturios šalys, esame įsipareigojusius įgyvendinti savo įsipareigojimus ir skirti 2 proc. BVP. Jūsų įsipareigojimų vykdymas yra pavyzdys, kaip partneriai visame pasaulyje turi elgtis ir kaip turi įgyvendinti savo įsipareigojimus. Deja, ne visos šalys tai daro“, – apgailestavo JAV lyderis, pažymėdamas, kad JAV su Baltijos šalimis palaiko santykius ne tik saugumo, gynybos klausimais, bet kartu dirba mokslo, energetikos srityje. „Mūsų ryšiai su Baltijos valstybėmis yra labai tvirti. Tie santykiai nuostabūs jau seniai. Dirbame gynybos, prekybos, saugumo srityse. Visos šios trys valstybės pramonės prasme yra labai stiprios. Šie žmonės yra labai darbštūs ir daug dirba, todėl visos trys šalys yra puikios investicijoms“, – Baltijos šalių gyventojų darbštumą gyrė JAV lyderis.

D. Grybauskaitė, sakiusi kalbą išsyk po JAV prezidento, pabrėžė Rusijos grėsmę ir trūkstamą NATO dėmesį oro gynybai. „Mes turime prisidėti prie taikos pasaulyje. Mes esame partneriai, sąjungininkai, pasitikime vieni kitais, todėl esame tikri, kad tos lėšos, kurias drauge investuojame į NATO, teiks pridėtinės vertės. Matome JAV demonstruojamą lyderystę, ryžtą. Galiu atvirai kalbėtis su JAV prezidentu, juokauti su juo ir taip pat kalbėti apie bendras iškylančias problemas“, – sakė Lietuvos vadovė. Prezidentė savo kalboje paminėjo Rusijos grėsmę pabrėždama, kad reikia Aljanso šalis ir toliau spausti skirti pakankamai lėšų NATO gynybai. Lietuvos lyderė atkreipė dėmesį, kad reikia skirti finansavimą oro gynybai ne tik regione, bet ir apskritai NATO šalyse. „Kalbame apie tikrą bendrystę ir bendradarbiavimą“, – sakė D. Grybauskaitė, savo kalboje pabrėždama taikos užtikrinimą dabar ir ateityje.

Bendra politinė deklaracija

Pirmąją vizito dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai Baltuosiuose rūmuose su JAV prezidentu pasirašė bendrą politinę deklaraciją, kuria įtvirtina visų keturių valstybių įsipareigojimą pagal Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį, kuris apibrėžia pamatinį NATO kolektyvinės gynybos principą: „Visi už vieną ir vienas už visus“. Saugumo klausimams buvo skirta didžiausia dalis deklaracijoje, kurioje įtvirtintos ne šiaip JAV, o abipusės saugumo garantijos. Iš keturių deklaracijos punktų svarbiausiuoju Baltijos šalims laikomas būtent bendradarbiavimas saugumo srityje.

Estijos, Latvijos, Lietuvos ir JAV prezidentų pasirašytoje deklaracijoje pabrėžiama: „Jungtines Amerikos Valstijas ir Estiją, Latviją bei Lietuvą sieja ilgalaikis įsipareigojimas užtikrinti Europos saugumą, ir jos pasižada stiprinti bendradarbiavimą, kovodamos su jėgomis, keliančiomis grėsmę mūsų bendroms vertybėms, saugumo interesams ir vieningai vizijai.

NATO, kuriai tvirtai vadovauja Jungtinės Amerikos Valstijos, yra esminis transatlantinių ryšių pagrindas ir kertinis kolektyvinio saugumo akmuo. Kartu toliau gerinsime NATO gebėjimą užtikrinti stiprų atgrasymą ir gynybą. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Estija, Latvija bei Lietuva dar kartą patvirtina savo nepajudinamą įsipareigojimą laikytis 5-ojo Vašingtono sutarties straipsnio“.

Baltijos šalyse buvo kilęs susirūpinimas, kai D. Trampas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija, o NATO vadino atgyvenusiu Aljansu, o kelių pirmųjų susitikimų su NATO šalių vadovais metu viešai neišsakė paramos 5-ajam straipsniui. Tad dar sykį pabrėžtas D. Trampo įsipareigojimas laikomas ypač svarbiu.

Deklaracijoje Baltijos šalys įsipareigojo toliau modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, siekdamos ne tik padidinti jų sąveikumą su JAV bei kitomis NATO sąjungininkėmis, bet ir sustiprinti teritorinės gynybos pajėgumus vykdant įsipareigojimus pagal 3-iąjį straipsnį. Pastarasis numato, kad Aljanso šalys „kiekviena atskirai ir kartu, nuolatinėmis ir veiksmingomis savo pačių bei tarpusavio paramos priemonėmis palaikys ir plėtos individualų ir kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti“.

Deklaracijoje paminėta, kad Baltijos šalys viešai įsipareigojo ne šiaip skirti reikiamas lėšas gynybai – tai, ką pastaraisiais metais akcentavo D. Trampas, bet ir pažadėjo stiprinti regioninę infrastruktūrą, sudarydamos sąlygas dislokuoti papildomas JAV ir NATO rotacines pajėgas.

Būtent vienoks ar kitoks nuolatinio JAV pajėgų buvimo Baltijos šalyse siekis buvo vienas svarbiausių Lietuvai.

Deklaracijoje tai paminėta, teigiant, kad JAV „ir toliau periodiškai dislokuos pajėgas Baltijos valstybėse, siekdamos sustiprinti atgrasymą ir gynybą bei katalizuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos pastangas toliau vystyti jų nacionalinę gynybą. JAV yra pasirengusios padėti Estijai, Latvijai ir Lietuvai pagerinti jų karinį pasirengimą ir pajėgumus teikdamos ilgalaikę pagalbą saugumo srityje“.

Pernai iš Baltijos šalių išvedus 2014-aisiais čia pasirodžiusias JAV rotacines kuopas buvo kilę nerimo signalų ir raginimų grąžinti tokias pajėgas, mat kol kas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos tik nedidelės amerikiečių specialiųjų operacijų pajėgų komandos. Vis dėlto amerikiečiai užtikrino, kad Baltijos šalys jaus nuolatinį JAV pajėgų buvimą, deklaracijoje įrašyta ir tai, ko prieš šį viršūnių susitikimą siekė Lietuva.

„Siekdami užtikrinti stipresnį atgrasymą regione, plėtosime naujas idėjas ir galimybes, įskaitant oro gynybą, tiek dvišalių santykių pagrindu, tiek NATO Aljanse“, – teigiama deklaracijoje. Lietuva jau yra įsigijusi norvegiškas oro gynybos sistemas „NASAMS“, kurios naudoja amerikietiškas priešlėktuvines raketas „AMRAAM“. Šias raketas įsigyti Lietuvai leidimą suteikė Vašingtonas.

Vis dėlto didesnio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“ dislokavimas ar oro gynybos tinklo integravimas būtų kitas žingsnis sustiprinant Baltijos šalių oro erdvės apsaugą.

Verslo forume – 18 Lietuvos įmonių

Vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose metu prezidentė D. Grybauskaitė atidarė Baltijos šalių ir JAV verslo forumą. Atidaryme taip pat dalyvavo Latvijos prezidentas R. Vėjuonis, Estijos prezidentė K. Kaljulaid ir JAV komercijos sekretorius Vilburas Rosas. Į verslo forumą susirinko rekordiškai daug dalyvių – net 400, tarp kurių JAV kompanijų ir JAV administracijos atstovai bei 18 įmonių iš Lietuvos. Jos garsina šalį aukštųjų technologijų, lazerių, gynybos, gyvybės mokslų srityse. Lietuvai verslo forume atstovavo tokios įmonės kaip lazerių gamintojai „Brolis Semiconductors“, informacinių technologijų kompanijos „Elsis“, „NRD CS“, gyvybės mokslų srityje dirbanti „Vittamed“, Kauno ir Klaipėdos laisvųjų ekonominių zonų atstovai, bei kitos įmonės. Lietuvos verslo delegacija buvo didžiausia tarp Baltijos šalių.

Sveikindama forumo dalyvius ir svečius, Lietuvos Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvą ir JAV sieja intensyvi draugystė ir bendradarbiavimas ne tik saugumo, bet ir verslo, ekonomikos srityse. Valstybės vadovė pakvietė šalių kompanijas aktyviau plėtoti verslo ryšius gynybos, inovacijų, energetikos ir kituose sektoriuose. Lietuvą vis dažniau renkasi JAV verslas – tai rodo ir didėjanti šalių prekybos apyvarta, kuri jau dabar siekia beveik 1,8 mlrd. eurų. Didėja ir Lietuvos eksportas į JAV – vien pernai jis išaugo 18 proc. Lietuvoje gaminami produktai itin įdomūs Amerikos gynybos pramonei, šios šalies įmonės ypač vertina mūsų šalyje pagamintas aukštąsias technologijas – net dešimtadalis jų eksporto tenka būtent JAV. Auga ir Amerikos investuotojų Lietuvoje skaičius. Per pastaruosius septynerius metus investicijų apimtis padidėjo du kartus, o vien per praėjusius metus JAV investicijos Lietuvoje išaugo 50 mln. JAV dolerių. Lietuvoje veikia tokie pasauliniai JAV verslo gigantai kaip „Nasdaq“, „Uber“ ar „Thermo Fisher“, o amerikiečių kompanija „Western Union“ Lietuvoje apskritai turi didžiausią pasaulyje už JAV ribų esantį biurą, kuriame dirba 2000 žmonių ir bendraujama net 40 kalbų. D. Grybauskaitės teigimu, tai, kad Lietuva vis dažniau patraukia investuotojų dėmesį, nėra atsitiktinis faktas. Pasaulio banko paskelbtame „Doing Business 2018“ tyrime Lietuva iš 190 šalių patenka į palankiausių verslui vystyti valstybių dvidešimtuką, o mūsų regionas tapo dinamikos ir augimo sinonimu visoje Europoje. Augantį šalių bendradarbiavimą, pasak valstybės vadovės, įrodo ir prieš pat verslo forumo pradžią Vašingtone „Klaipėdos naftos“ ir JAV įmonės „Freeport LNG“ pasirašytas memorandumas. Šis tarpusavio bendradarbiavimo dokumentas ateityje atvers dar vieną dujų tiekimo galimybę į Lietuvą bei sukurs palankesnes sąlygas mažinant priklausomybę nuo Rusijos didinti JAV dujų eksportą į Europą.

JAV pasirašyti memorandumai padės mažinti Rusijos dujų tiekimo monopolį

Neatsitiktinai bendroje deklaracijoje pažymėti ir ekonominio bendradarbiavimo klausimai. Pastarieji irgi buvo ypač aktualūs Lietuvai. Keturių valstybių deklaracijoje pabrėžta: „Jungtinės Amerikos Valstijos ir Estija, Latvija bei Lietuva, kaip partnerės, stiprins bendradarbiavimą, siekdamos padidinti energetinį saugumą ir nepriklausomybę, diversifikuodamos tiekimo šaltinius, atsargas bei maršrutus, įtraukdamos JAV suskystintųjų gamtinių dujų ir kitų pažangiausių energetikos technologijų eksportą. Sieksime sustiprinti mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros, įskaitant energetiką, individualų ir kolektyvinį atsparumą plėtojant ir plečiant esamus tarpvalstybinius perdavimo maršrutus, didinant regioninių energetikos rinkų integraciją bei nuolat gerinant mūsų kibernetinio saugumo pajėgumus“, – pabrėžiama deklaracijoje.

D. Grybauskaitė jau antrąją vizito dieną dalyvavo suskystintųjų gamtinių dujų terminalus (SGD) valdančių Lietuvos ir JAV įmonių tarpusavio bendradarbiavimo memorandumų pasirašymo ceremonijoje. Prezidentės teigimu, tarpusavio bendradarbiavimo memorandumai – dar vienas žingsnis siekiant atsikratyti šešis dešimtmečius trunkančio Rusijos dujų tiekimo monopolio. Pirmąjį dokumentą pasirašė akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ ir JAV įmonė „Freeport LNG“, antrąjį – dujų importuotojas Lietuvoje „Lietuvos dujų tiekimai“. Šie memorandumai – kelerius metus trukusio politinio bendradarbiavimo rezultatas, kuris turėtų paskatinti prekybą JAV suskystintosiomis dujomis Europoje ir sudaryti sąlygas jas pigiau įsigyti Baltijos regiono vartotojams. Valstybės vadovė pabrėžė, kad šie memorandumai ne tik turėtų paskatinti JAV dujų eksportą į Europą, bet ir stiprinti Lietuvos ir Amerikos ekonominį bendradarbiavimą bei padėti kartu vykdyti naujus komercinius ir investicinius projektus.

Klaipėdos SGD terminalo operatorė, „Klaipėdos nafta“ ir dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ balandžio 3 dieną Vašingtone pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su „Freeport LNG“. „Freeport LNG“ pirmąją SGD liniją planuoja atidaryti šių metų pabaigoje, o dar dvi linijas – 2019 metais. Pagal „Lietuvos dujų tiekimo“ pasirašytą supratimo memorandumą su „Freeport LNG“ turėtų būti paprasčiau užtikrinamas SGD importas į Lietuvą. „Freeport LNG“ terminalas veikia Meksikos įlankoje, netoli JAV bendrovės „Cheniere Marketing International“ valdomo „Sabine Pass“ terminalo, iš kurio pernai vasarą į Lietuvą atgabentas pirmasis SGD krovinys. Dviem Lietuvos bendrovėms pasirašius susitarimus su JAV suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksporto bendrove „Freeport LNG“, atsiveria galimybės iš Amerikos importuoti daugiau dujų. Lietuvos energetikos įmonių balandžio 3 d. pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai su JAV suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėja „Freeport LNG“ turi didelę politinę ir ekonominę naudą Lietuvai. Kartu tai yra reikšmingas signalas Rusijai, ilgą laiką dominavusiai Lietuvos dujų rinkoje. Lietuvos įmonių bendradarbiavimo susitarimai su JAV suskystintų gamtinių dujų tiekėja ir būsimo eksporto terminalo operatore „Freeport LNG“ atveria galimybes užsitikrinti konkurencingą šio kuro kainą. Terminalo Klaipėdoje sėkmei bus naudinga ir 2021 metais planuojama pastatyti dujų jungtis su Lenkija (GIPL). Jungtinėms Amerikos Valstijoms trijų Baltijos šalių rinka yra per daug maža, taigi, atsiradus gamtinių dujų jungčiai su Lenkija, per Lietuvos terminalą Klaipėdoje atsiranda galimybę tiekti dujas visai vidurio Europai ir Ukrainai. Šių jungčių atsiradimo svarba yra strateginė ir tiesiogiai susijusi su mūsų bendradarbiavimo su JAV plėtra. Lietuvos terminalas taptų Rytų ir Vidurio Europos svarbos terminalu. Lietuvos ir Lenkijos bendrovės iki 2021 metų pabaigos ketina nutiesti dujotiekį tarp abiejų šalių (GIPL), kuris sujungs Klaipėdos SGD terminalą su Europos dujų tinklais, be to, 2020-aisiais turėtų pradėti veikti Estijos–Suomijos dujotiekis „Balticconnector“. Taigi visos Baltijos šalys, Suomija ir Lenkija bus sujungtos dujų vamzdynais, o jų tarpinės „stotelės“ bus Inčukalnio (Latvija) dujų saugykla ir Klaipėdos SGD terminalas.

Susitikimas su kongresmenu Džonu Šimkumi

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vašingtone susitiko su JAV Kongreso Atstovų rūmų Baltijos valstybių draugų grupės vadovu, lietuvių kilmės kongresmenu Džonu Šimkumi (John Shimkus). Šis Atstovų rūmų Baltijos valstybių draugų grupei, vienijančiai 74 narius, vadovaujantis kongresmenas prisideda prie visoms Baltijos šalims svarbių klausimų kėlimo JAV parlamente. Susitikime aptartas Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas saugumo, gynybos ir energetikos srityse. Dž. Šimkus tvirtai parėmė Lietuvos tikslus artėjančiame NATO viršūnių susitikime. Lietuva siekia užsitikrinti JAV ir kitų sąjungininkų paramą savo interesams, tokiems kaip efektyvi NATO pastiprinimo Baltijos valstybėse strategija krizės atveju, regioninė oro gynyba, realias grėsmes atitinkantys detalūs gynybos planai ir greitas sprendimų priėmimas. Susitikime kalbėta ir dėl JAV suskystintųjų dujų eksporto, kuris Lietuvai labai reikšmingas siekiant užsitikrinti saugų, diversifikuotą dujų tiekimą ir eliminuoti Rusijos įtaką šalies politiniams procesams. Per Klaipėdos terminalą Lietuva viena pirmųjų pradėjo tiekti JAV dujas. Prezidentės vizito Vašingtone metu „Klaipėdos nafta“ pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą su JAV įmone „Freeport LNG“, kuris atveria naujų SGD tiekimo galimybių ateityje.

D. Grybauskaitė su lietuvių kilmės Kongreso nariu aptarė bendradarbiavimą kovos su priešiška propaganda, kibernetinio saugumo srityse, sankcijas Rusijai. Kongresas praėjusių metų rugpjūtį priėmė Sankcijų įstatymą, kuris numato galimybes griežtinti sankcijas Rusijai.

Kongreso vaidmuo itin svarbus priimant sprendimus tiek dėl tiesioginės JAV karinės, tiek finansinės paramos Baltijos valstybių gynybai. Būtent Kongresas teikia galutinį patvirtinimą skiriant finansines lėšas atgrasymo Europoje iniciatyva. Tai – finansinė programa, skirta užtikrinti JAV karių ir technikos dislokavimui Europoje, vykdyti pratyboms ir gerinti karinę infrastruktūrą.

Šiemet JAV trečdaliu padidino šios programos finansavimą jai skirdama 4,7 mlrd. dolerių. Kitąmet Europos atgrasymo iniciatyvai numatomos dar trečdaliu didesnės lėšos.

Kapitolijuje – filmas apie Lietuvos tremčių kančią

Lietuvos kino teatruose rudenį pasirodysiantis filmas „Tarp pilkų debesų“ buvo parodytas išskirtinėje vietoje ir išskirtinei publikai Vašingtone. Filmą istoriniame Kongreso Kapitolijaus pastate kartu su įtakingais Jungtinių Amerikos Valstijų politikais žiūrėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvavusi JAV ir Baltijos šalių susitikime.

Kino juostos pristatyme taip pat dalyvavo JAV Atstovų rūmų Baltijos grupės vadovas Dž. Šimkus, diplomatinio korpuso nariai. Pasak Prezidentės, šis istoriją apie į Sibirą ištremtą paauglę pasakojantis filmas padės pasauliui suprasti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių istoriją ir dabartį. „Toks filmas, kuris bus rodomas Vakaruose, reikš, kad mes liudysime savo tiesą apie mūsų likimą, apie tai, kaip mus naikino ir kaip mes sugebėjome išgyventi, apie tai, kodėl mes dabar norime gintis, kodėl mums laisvė tokia svarbi ir kodėl mes tikrai ją apginsime“, – po filmo peržiūros sakė D. Grybauskaitė. Prezidentė sakė: „Vakaruose jis turėtų padaryti didžiulę įtaką tam supratimui, kodėl Baltijos šalys, kodėl Lietuva iki šiol taip vertina savo laisvę ir ruošiasi ją apginti“. Pagal lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys (Ruta Sepetys) to paties pavadinimo romaną sukurtas filmas pasakoja lietuvių tremties į Sibirą istoriją merginos Linos akimis. Knyga „Tarp pilkų debesų“ išversta į 27 pasaulio kalbas, JAV ji tapo „New York Times“ bestseleriu ir yra įtraukta į šios šalies mokyklinės literatūros sąrašą. Išskirtinį filmo seansą Prezidentei ir JAV Kongreso nariams pristatė „Tarp pilkų debesų“ režisierius Marius Markevičius, Los Andžele gimęs ir užaugęs, žinomas kaip filmo „Kita svajonių komanda“ režisierius. Filmo pristatyme D. Grybauskaitė susitiko su knygos „Tarp pilkų debesų“ autore ir filmo vykdomąja prodiusere R. Šepetys, juostos režisieriumi Mariumi A. Markevičiumi. Filmo premjera Lietuvos kino teatruose numatoma spalio 12 dieną.

Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

© 2018 „XXI amžius“