Atsakas į nuodingąsias dujas

Septynerius metus Sirijoje vykstantis pilietinis karas pasiekia apogėjų. Kelios dešimtys įvairias gentis ar politines pažiūras, ypač islamistines, reiškiančių frontų ir judėjimų priešinasi prezidento Bašaro al Assado režimui, kuriam nuolatinę paramą teikia Rusija. Per tuos neramumus ir tarpusavio kovas žuvo apie 250 tūkst. sirų, apie 5 mln. tapo pabėgėliais.

Samdiniai iš Rusijos transportuojami lėktuvais

Pilietiniame Sirijos kare vyksta ir tiesioginiai rusų ir amerikiečių karių susirėmimai: vasarį susikovę su JAV vadovaujamomis pajėgomis Sirijoje žuvo maždaug 200 rusų samdinių. Tai buvo netikėtas JAV laimėjimas. Žuvo samdiniai, dirbę sukarintai Rusijos organizacijai „Gruppa Vagnera“ („Vagnerio grupė“). Nors tai nebuvo karinis dalinys, tačiau šių „savanorių“ žūtis buvo didelė netektis Rusijai. Tokių samdinių gabenimas iš Rusijos vyksta jau seniai. Dešimtys kamufliažine apranga vilkinčių vyrų privačios Sirijos skrydžių bendrovės lėktuvais iš Rostovo prie Dono skraidino į Damaską ir Latakiją. Tai, jog privačios Sirijos skrydžių bendrovės „Cham Wings“ lėktuvais kamufliažinius ir sportinius kostiumus vilkintys vyrukai skrenda į Siriją iš už 30 kilometrų nuo Rostovo prie Dono esančio oro uosto, patvirtina „Reuters“ atliktas tyrimas. Per 14 mėnesių, nuo 2017 metų sausio 5 dienos, „Cham Wings“ iš Damasko ir Latakijos į Rostovą prie Dono ir atgal atliko 51 skrydį. (Beje, „Reuters“ citavo Ukrainos orlaivių registrą, kad nuo 2016-ųjų spalio iki 2018-ųjų vasario penki lėktuvai, priklausantys Lietuvoje registruotos bendrovės „AviaAM Leasing“ antrinėms įmonėms, buvo išnuomoti Ukrainos kompanijoms, tiekusioms orlaivius rusų samdiniams. Rusijos samdinių pervežimais įtarta Gedimino Žiemelio kontroliuojama įmonė „AviaAM Leasing“ netrukus paskelbė, kad nei ji pati, nei jos antrinės bendrovės nenuomojo ir nepardavė lėktuvų Ukrainos kompanijoms „Khors“ ir „Dart“.)

Pasibaisėtinas nuodingų dujų panaudojimas

Opozicijos tvirtovė sostinės Damasko priemiestyje Rytų Gutoje jau nuo vasario vidurio buvo intensyviai bombarduojama režimo pajėgų. Per du šios operacijos mėnesius žuvo daugiau kaip 1,7 tūkst. civilių, o sukilėliai buvo išstumti iš 95 proc. teritorijos, išskyrus paskutinę tvirtovę Dumą. Atsikovojusi didžiąją Rytų Gutos dalį Sirija ir Rusija praėjusį mėnesį susitarė su sukilėliais dėl jų pasitraukimo dviem etapais. Evakavosi 46 tūkst. kovotojų ir civilių. Režimui tęsiant bombardavimus, buvo susitarta, jog grupuotės „Jaish al Islam“ kovotojai per 48 valandas paliks Dumą, paleis įkaitus. 65 autobusai, vežantys kovotojus ir civilius, išvyko iš Gutos priemiesčių. Tačiau padėtį sukomplikavo balandžio 7-ąją Rytų Gutoje, Dumoje, prieš sukilėlius panaudotos nuodingosios dujos. Žvalgybine informacija pasidaliję Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) priėjo peie išvados, kad daugiau nei 40 žmonių žuvimas Rytų Gutoje „teoriškai patvirtina cheminių ginklų panaudojimą“. Vėliau buvo pranešta, kad žuvo mažiausiai 70 žmonių, o nevyriausybinė „Baltųjų šalmų“ organizacija skelbė, jog žuvusiųjų skaičius viršija 150. Pirmadienį JAV prezidentas žurnalistams teigė, kad JAV svarsto imtis griežtų veiksmų po paskutinės cheminės atakos Sirijoje. Ją D. Trampas pavadino pasibaisėtina ir pažadėjo, kad per artimiausias 24–48 valandas JAV imsis griežtų veiksmų prieš atakos kaltininką. Juo Vašingtonas įvardijo Sirijos diktatorių B. al Asado režimą. „Tai buvo pasibaisėtina, siaubinga ataka. Tokių dalykų nepamatysi, kad ir kokie blogi dalykai vyktų pasaulyje, tokių vaizdų tiesiog nematai“, – susitikime su žurnalistais sakė D. Trampas.

Atsakas – trys taikiniai

Ankstų balandžio 14-osios rytą, apie 4 valandą, JAV karinės pajėgos, bendradarbiaudamos su Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos kariais, smogė trims taikiniams Sirijoje: mokslo tyrimų centrui Damaske, cheminių ginklų saugyklai Homse bei cheminių ginklų saugyklai ir svarbiam kariniam postui, esančiam netoli antrojo taikinio. Tai buvo atsakas į pranešimus, jog Damasko režimas balandžio 7-ąją buvo panaudojęs nuodingąsias dujas netoli sostinės esančiame sukilėlių kontroliuotame Dumos mieste. Karinio atsako tikslas esą yra sustabdyti tolesnį cheminio ginklo panaudojimą ir atgrasyti nuo panašių nusikaltimų prieš žmoniją.

JAV prezidentas: „Tai yra monstro nusikaltimai“

Tuoj po karinės operacijos pradžios JAV prezidentas D. Trampas kreipėsi į savo šalies gyventojus: „Neseniai daviau įsakymą JAV karinėms pajėgoms atlikti tikslius smūgius taikiniams, susijusiems su Sirijos diktatoriaus B. al Asado cheminių ginklų panaudojimo galimybėmis. Bendra operacija su Prancūzija ir Jungtine Karalyste dabar jau yra pradėta“. Aiškindamas karinio atsako priežastis, JAV prezidentas priminė, kad prieš metus Sirijos prezidentas B. al Asadas įvykdė baisias chemines atakas prieš savo šalies žmones. Tada JAV atsakė 58 raketų atakomis, kurios sunaikino 20 proc. Sirijos oro pajėgų. Balandžio 7-ąją, Asado režimas vėl panaudojo cheminį ginklą žudyti nekaltus civilius gyventojus, šį kartą Dumos mieste, netoli šalies sostinės Damasko. D. Trampas Asado valdžią pavadino baisiu režimu, o jo veiksmus – pabaisos nusikaltimais, sukėlusiais dideles kančias žmonėms. Taigi, karinio atsako tikslas esą yra sustabdyti tolesnį cheminio ginklo panaudojimą ir atgrasyti nuo panašių nusikaltimų prieš žmoniją. „Šį vakarą taip pat turiu žinią dviem vyriausybėms, labiausiai atsakingoms už kriminalinio Asado režimo rėmimą, apginklavimą ir finansavimą, – Iranui ir Rusijai. Aš klausiu: kokia šalis nori būti siejama su masiniu nekaltų vyrų, moterų ir vaikų žudymu?“ – kalbėjo JAV prezidentas. Jokia šalis ilgainiui negali džiaugtis savo sėkme, jeigu remia tironus ir diktatorius žudikus, sakė D. Trampas. „2013 metais prezidentas Putinas ir jo vyriausybė žadėjo pasauliui, kad garantuos Sirijos cheminio ginklo sunaikinimą. Pastaroji Asado ataka ir šios dienos atsakas į ją yra tiesioginis rezultatas to, kad Rusija neįvykdė šio pažado. Rusija turi nuspręsti, ar toliau eis šiuo tamsiu keliu, ar prisijungs prie civilizuotų valstybių kaip jėga stabilumui ir taikai palaikyti. Tikėkimės, kada nors susidraugausime su Rusija ir galbūt net su Iranu, bet galbūt ir ne“, – kalbėjo JAV vadovas. „Šios žudynės išties reikšmingai eskalavo šio siaubingo režimo cheminių ginklų naudojimo modelį“, – D. Trampas sakė apie dujų ataką prieš sukilėlių kontroliuotą Damasko priemiestį Dumą. „Dėl šių pasišlykštėtinų atakų motinos ir tėvai, kūdikiai ir vaikai blaškėsi skausmuose ir gaudydami orą, – pridūrė jis. – Tai nėra žmogaus veiksmai. Tai yra monstro nusikaltimai“.

Taikiniai buvo sunaikinti

Ankstų balandžio 14-osios rytą visi trys taikiniai buvo visiškai sunaikinti, smarkiai pakenkta B. al Asado galimybėms gaminti cheminius ginklus. Kompleksas prie Chomso buvo pagrindinė Sirijos zarino saugykla. Per operaciją buvo paleista iš viso 105 raketos. Amerikiečiai paleido 85 raketas, Prancūzija – 12, o Britanija – aštuonias. Rusija apie šiuos veiksmus buvo iš anksto informuota. Amerikiečių duomenimis, nė viena raketa nebuvo perimta, o „Sirijos atsakas visais atžvilgiais buvo itin neveiksmingas“. Per šiuos smūgius Rusija savo raketų „žemė–oras“ nepaleido, nors anksčiau grasino tai padaryti. Sirija paleido apie 40 nevaldomų raketų „žemė–oras“, nors dauguma jų buvo paleistos jau pasibaigus sąjungininkų atakai. Šios raketos galėjo nukristi gyvenamosiose vietovėse.

Į Rusijos karinius objektus nesitaikyta

JAV prezidento D. Trampo administracija laiko Maskvą naujausios cheminės atakos Sirijoje bendrininke, bet Pentagono planuotojai stengėsi, kad smūgiai nepataikytų į Rusijos karinius objektus. Vakarų ir Rusijos susirėmimas Sirijoje – tyčinis ar netyčinis – galėtų turėti katastrofiškų pasekmių ir staigiai pasukti septynerius metus trunkantį konfliktą nauja pavojinga kryptimi. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas JAV ir sąjungininkų smūgius pavadino „agresijos aktu“. Tačiau Rusija negali skųstis Vakarų „agresyvumu“: nė vienas iš JAV, JK ir Prancūzijos smūgis nepataikė į tas zonas, kuriose Rusijos gynybos sistemos saugo įrenginius Sirijoje.

Išvengta aukų

Per šią operaciją stengtasi nesmogti Sirijoje dislokuotiems Rusijos, pagrindinės B. al Asado režimo sąjungininkės, kariniams pajėgumams. Maskva patvirtino, kad jokie smūgiai nebuvo nutaikyti į vietoves prie jos oro pajėgų bazės Chmeimime ir karinių jūrų pajėgų bazės Tartuso uostamiestyje. Įspėjus Rusiją, taikiniai, į kuriuos Sirijoje smogė JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos oro atakos, buvo evakuoti prieš kelias dienas. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad per šiuos smūgius „jokių aukų“ tarp Sirijos civilių arba kariškių nebuvo. JAV irgi patvirtino, kad apie jokias aukas tarp civilių nežinoma, bet teigė, kad Sirija paleido apie 40 nevaldomų raketų „žemė–oras“, nors dauguma jų buvo paleistos jau pasibaigus sąjungininkų atakai. Valstybinė Sirijos naujienų agentūra SANA tvirtino, kad oro atakos prieš karinius taikinius Homse buvo „nutrauktos, nukreiptos nuo kelio“ ir sužeidė tris civilius. Agentūra pranešė, esą oro atakos padarė žalos tik mokslinių tyrimų centrui Damasko Barzeho rajone ir sunaikino pastatus, tarp kurių – mokymo centras ir laboratorijos.

Palaikymas

NATO vadovas išreiškė palaikymą Vakarų šalių surengtiems smūgiams Sirijoje. „Palaikau Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos veiksmus... Tai sumažins režimo gebėjimą toliau atakuoti Sirijos žmones cheminiais ginklais“, – sakoma NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pranešime. NATO vadovas sakė: „Nesakau, kad atakos praėjusią naktį išsprendė visas problemas, tačiau palyginti su alternatyva nedaryti nieko, tai buvo teisingas sprendimas“, – sakė J. Stoltenbergas. Daugelis Europos bei kitų žemynų šalių lyderių išreiškė palaikymą sąjungininkų veiksmams Sirijoje, tačiau įspėjo, jog negalima leisti jau septynerius metus besitęsiančiam konfliktui dar paaštrėti. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad Sirijos režimas peržengė ne vieną raudoną liniją, ir Lietuva palaiko veiksmus, kurių ėmėsi JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Anot jo, baudžiamieji smūgiai režimui buvo vienintelis galimas atsakas reaguojant į cheminio ginklo panaudojimą prieš civilius gyventojus, tarp kurių buvo ir vaikų. Tik Venesuela ir Kinija pasmerkė raketų smūgius, kurie, anot jų, pažeidžia tarptautinę teisę.

Sirijos karinės galios nesumažino

Karinę sąjungininkų ataką reikėtų vertinti kaip iš esmės vienkartinį „baudžiamąjį“ smūgį už cheminio ginklo panaudojimo aplinkybes. Tai nėra smūgis, skirtas sumažinti Sirijos karinei galiai. Nebuvo taikomasi į svarbiausius Sirijos karinius objektus, į oro karybos sistemas, vengiama karinių veiksmų  eskalacijos. Tokie smūgiai nerodo, kad būtų planuojamos kokios nors platesnės operacijos, įskaitant ir, pavyzdžiui, Sirijos oro erdvės išvalymą, kurios rodytų, kad galbūt norima panaudoti antskrydžius vėliau, pačioje Sirijos oro erdvėje. Visi tie ženklai liudija, kad tai iš esmės yra proporcingas atsakas į konkrečią cheminę ataką, labai panašus į prieš metus jau buvusį. Matyt, vėl tai yra perspėjimas, kad B. al Asadas turėtų labai gerai pagalvoti prieš imdamasis tokių necivilizuotų priemonių kaip cheminis ginklas. Kuomet buvo peržengtos raudonos linijos, t.y. panaudotas cheminis ginklas ir nebe pirmą kartą, tiek pernai, tiek šiemet, atsakymas buvo griežtas. Šiemet jis išskirtinis tuo, kad Vakarai parodė išskirtinę vienybę. Nebuvo atakuojami Rusijos objektai, nebuvo pranešimų, kad būtų nukentėję Rusijos atstovai. Atakos buvo vykdomos iš už Sirijos ribų, pačioje Sirijoje ir Sirijos oro erdvėje nebuvo jokių naikintuvų. Todėl atsakas iš Rusijos pusės būtų reiškęs tik beveik tiesioginį puolimą prieš JAV ir sąjungininkus, o ji lygiai taip pat nenori eskaluoti konflikto. Tad Kremlius apsiribojo tik „griežtai pasmerkdamas“ karinius Vakarų šalių smūgius Sirijoje. Nors Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Anatolijus Antonovas pareiškė, kad „tokie veiksmai neliks be pasekmių“, tačiau nieko nebuvo imtasi.

Jau tą pačią dieną sukilėliai išgabenti

B. al Asado režimas tvirtino, kad įvykdytas išpuolis nesumenkins Sirijos kariuomenės apsisprendimo įveikti maištininkus ir atkurti kontrolę visoje šalyje. Sirijos kariuomenė tą patį šeštadienį paskelbė visiškai užėmusi buvusį sukilėlių anklavą Rytų Gutą. Sirijos kariuomenė, remiama Rusijos, vasario viduryje pradėjo karinę operaciją sukilėlių anklavui, esančiam prie sostinės Damasko vartų, atsikovoti. Vykstant intensyviems mūšiams ir antskrydžiams per du mėnesius žuvus mažiausiai 1700 civilių, įvairios sukilėlių grupuotės šeštadienį viena po kitos sutiko palikti Rytų Gutą. Remiantis susitarimu, kurio vykdymą stebėjo Rusija, kovotojai buvo nugabenti į regionus Šiaurės Sirijoje, kuriuos dar kontroliuoja sukilėliai. Šeštadienį iš Dumos išvyko paskutinė autobusų vilkstinė su islamistinės grupuotės „Jaysh al-Islam“ kovotojais ir jų šeimų nariais. Rusijos politikų grupė kitą dieną susitiko su Sirijos prezidentu B. al Asadu – jo nuotaika praėjus dienai po Vakarų surengto smūgio esą buvo gera. Jo nuomone, raketų smūgis, kuris buvo surengtas dėl Sirijos pajėgų cheminių ginklų atakos Dumos mieste, suvienys šalį.

Siekia taikaus sprendimo

Šeštadienį, praėjus vos kelioms valandoms po suduotų karinių smūgių Sirijoje, Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Didžioji Britanija Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateikė naują pasiūlymą ištirti chemines atakas Sirijoje. Sąjungininkės išplatino bendrą rezoliucijos projektą, kuriame raginama leisti netrukdomai pristatyti į Siriją humanitarinę pagalbą, paskelbti paliaubas bei reikalaujama, kad Sirija įsitrauktų į JT vadovaujamas taikos derybas. Šis žingsnis demonstruoja Vakarų pasiryžimą sugrįžti prie diplomatijos. Naujojoje rezoliucijoje buvo pasiūlyta surengti nepriklausomą tyrimą dėl įtariamų cheminių atakų, įvykdytų Sirijoje, siekiant nustatyti, kas jas surengė. Lapkritį Rusija triskart vetavo pasiūlymą surengti JT vadovaujamą tyrimą dėl cheminės atakos Chan Šeichūne. Galiausiai buvo nustatyta, kad per tą ataką Damasko režimo pajėgos panaudojo zarino dujas. JT Saugumo Tarybai pritarus rezoliucijos projektui, Cheminių ginklų uždraudimo organizacija (OPCW) per 30 dienų turės pranešti, ar Sirija atskleidė visą informaciją apie savo cheminių ginklų atsargas. Rusija išplatino rezoliucijos projektą, kuriame raginama pasmerkti raketinių smūgių „agresiją“ prieš Siriją. Tačiau už Maskvos parengtą rezoliuciją balsavo tik trys šalys: Rusija, Kinija ir Bolivija. Aštuonios balsavo prieš šį dokumentą, o keturios susilaikė.

Įsileido OPCW tyrėjus

Aišku, Sirija įnirtingai neigė naudojusi cheminį ginklą ir kartu su Rusija nesutiko įsileisti nepriklausomų OPCW tyrėjų. Vis dėlto balandžio 16-ąją, jau po karinių smūgių, Rusija pranešė, kad tyrėjai į Siriją galės atvykti. OPCW inspektoriai balandžio 21-ąją paėmė mėginių Sirijos mieste Dumoje, kuriame, kaip įtariama, buvo įvykdyta nuodingųjų dujų ataka. Misijos, kurią sudaro devyni nariai, paimti mėginiai buvo nugabenti į OPCW laboratorijas Reisveike – Hagos, kurioje yra šios organizacijos būstinė, priemiestyje.

© 2018 „XXI amžius“