Rengiamasi NATO viršūnių susitikimui

Prezidentė Dalia Grybauskaitė birželio 8-ąją lankėsi Varšuvoje ir su kitų aštuonių Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovais aptarė pasirengimą liepos 11–12 d. vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Devynių valstybių prezidentų bendradarbiavimo formatas – Bukarešto devynetas – gimė 2015 metais prieš Varšuvos viršūnių susitikimą, siekiant kuo geriau apginti bendrus regiono saugumo interesus ir užtikrinti patikimą atgrasymą. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rumunijos vadovai reguliariai susitinka kasmet prieš kiekvieną NATO viršūnių susitikimą.

Prieš išvykdama į Varšuvą šalies vadovė LRT radijui sakė: „Vadinamojo Bukarešto devyneto – trys Baltijos šalys ir 6 Vidurio Europos šalys – formatas yra puiki galimybė mums suderinti savo pozicijas, nes liepą vyks NATO viršūnių susitikimas ir tam visos šalys, ypač mes, rimtai ruošiasi. Mes gyvename šalia sudėtingo kaimyno, pernai stebėjome agresyvias „Zapad“ pratybas, Kaliningrado militarizavimą – visa tai mums kelia daug rūpesčių, ir taip pat sudaro hibridinio karo sąlygas. Su aštuonių valstybių lyderiais kalbėsime apie bendrus planus, NATO viršūnių susitikimą“.

Susitikime Varšuvoje ypač daug dėmesio buvo skiriama „Suvalkų koridoriaus“ problemai ir priemonėms, kurios krizės atveju neleistų atkirsti Lietuvos nuo NATO pastiprinimo. Valstybių vadovai taip pat išklausė karinių grėsmių analizę, kurią pristatė gynybos ir saugumo ekspertai – buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas Benas Hodgesas ir buvęs NATO jungtinio štabo Briunsiume vadas generolas Hansas-Lotharis Domroese.

Devynių Baltijos ir Vidurio Europos šalių, dar vadinamų Bukarešto devynetu, prezidentų susitikime prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžė, kad greitas, pasirengęs ir modernus NATO yra geriausias atgrasymas nuo bet kokios agresijos. Ji perspėjo, kad NATO patiria ne tik iššūkių, kuriuos kelia grėsmės iš išorės, bet ir vidinių, tad jeigu nebus pasiekta vienybės, sąjungai gresia tapti neveiksminga. D. Grybauskaitė žurnalistams Varšuvoje sakė: „Turime būti atviri ir kalbėti apie tai, kad turime ne tik išorinių, bet ir vidinių iššūkių. Be jokios abejonės, tai – pirmiausia tai, kas vyksta dabar tarp Turkijos ir Graikijos mūsų pietiniame flange, taip pat – ir transatlantiniuose santykiuose, kai matome, kad, pavyzdžiui, dėl prekybos įtampų, dėl Irano klausimų atsiranda įtampų tarp mūsų pagrindinių NATO narių ir partnerių Europoje ir JAV“. Prezidentė šiuos dalykus vadino iššūkiais, tačiau pažymėjo, kad NATO visada buvo sąjunga, kuri rėmėsi vertybėmis ir vienybe. „Jeigu tos vienybės nebus, sąjungai gresia tapti bent jau neveiksminga arba visai nereikalinga. Tie iššūkiai bent jau mūsų devintuke yra suprantami. Kiek žinau, ir kiti mūsų partneriai Europoje tai supranta. Turėsime ruošiantis (viršūnių susitikimui) kalbėti apie šiuos du iššūkius – tiek Europos pietuose, tiek transatlantiniuose santykiuose“, – sakė D. Grybauskaitė. Ji pritarė nuolatinio JAV tankų divizijos dislokavimo Lenkijoje siekiui ir infrastruktūros sukūrimui. Prezidentė tokius siekius įvertino teigiamai: „Kuo daugiau JAV karių yra arčiau mūsų sienos arba kažkur mūsų regione, mums tai yra gerai, nes tai reiškia, kad reikalui esant pagalba mus pasieks greičiau“. Prezidentė teigė, kad dėl tos pačios priežasties yra aktualūs vadaviečių klausimai. „Dabar – dvi patvirtintos, bet dar jos kol kas nėra arti mūsų sienų, todėl mes taip pat palaikytume bet kokius sprendimus, kad būtų priimti sprendimai ir dėl vadaviečių – reikia jas dislokuoti arčiau mūsų sienų“, – sakė D. Grybauskaitė. Prezidentė neslėpė, kad norint, jog karinė technika, reikalai esant, galėtų greitai judėti per Europą, dar yra iššūkių. Pasak jos, šioje srityje labai svarbus vadinamasis karinis Šengenas, dar nėra pakankama ir infrastruktūra. „Matėme pratybų metu ir Lietuvoje tam tikrų problemų dėl vienos ar kitos priežasties. Žinome, kad judėti per kai kurias valstybes Europoje – pavyzdžiui, jeigu kariuomenė dislokuota Vokietijos Vakaruose, o ne Rytuose, taip pat užtruktų ir būtų problemų. Kuo daugiau mums potencialiai galimos pagalbos yra arčiau mūsų sienų – Lenkijoje arba mūsų teritorijoje, tuo geriau“, – sakė D. Grybauskaitė.

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rumunijos prezidentai priėmė bendrą Bukarešto devyneto deklaraciją. Valstybių lyderiai patvirtino politinę deklaraciją, kurioje sutariama artėjančiame NATO viršūnių susitikime siekti bendrų tikslų ir tolesnio Aljanso rytinio flango gynybos stiprinimo. Be kitų dalykų, išreiškiamas lūkestis, kad 2018 metų NATO viršūnių susitikimas toliau stiprins Aljansą ir numatys tinkamą atsaką aktualiems saugumo iššūkiams, tarp kurių – ir hibridinės grėsmės.

NATO turi būti ten, iš kur kyla grėsmė. Pernai karinių pratybų „Zapad 2017“ metu Rusija labai plačiai išbandė prieš Vakarus nukreiptas puolamąsias konvencines, hibridines ir branduolines pajėgas. Todėl šiandien esminis uždavinys – nedelsiant reformuoti NATO gynybą ir tai pradėti daryti nuo rytinio flango sustiprinimo.

Bendroje Bukarešto devyneto vadovų deklaracijoje išsakyta tvirta parama Lietuvos siekiams užsitikrinti regioninį NATO oro gynybos skydą. Pabrėžiama būtinybė parengti Aljanso pastiprinimo strategiją, kurioje būtų numatyti konkretūs pajėgumai ir prevencinės priemonės galimai Baltijos šalių izoliacijai užkardyti. Akcentuojama būtinybė panaikinti karinio mobilumo kliūtis ir įgyvendinti Aljanso vadaviečių reformą. Lietuva taip pat siekia pagreitinti NATO sprendimų priėmimo procesą.

NATO viršūnių susitikime, kuris po mėnesio vyks Briuselyje, šalių vadovai turėtų priimti galutinius sprendimus dėl vadaviečių ir karinių štabų pertvarkymo. Numatyta papildomai įsteigti dvi naujas vadavietes JAV ir Vokietijoje, kurios užtikrintų, kad sąjungininkų karinis pastiprinimas krizės atveju atvyktų greičiau.

Lietuva remia JAV siūlymą dėl Parengties didinimo iniciatyvos, kuri numato, kad krizės atveju NATO pastiprinimo pajėgos – 30 batalionų, 30 aviacijos eskadrilių ir 30 karo laivų – per 30 dienų atvyktų paremti Aljanso greitojo reagavimo pajėgų. Šios pajėgos turėtų pradėti veikti 2020 metais.

Pasak Prezidentūros pranešimo, NATO viršūnių susitikime šalių vadovai turėtų priimti galutinius sprendimus dėl vadaviečių ir karinių štabų pertvarkymo. Numatyta papildomai įsteigti dvi naujas vadavietes JAV ir Vokietijoje, kurios užtikrins greitesnį sąjungininkų karinio pastiprinimo atvykimą krizės atveju. Lietuva remia JAV siūlymą dėl Parengties didinimo iniciatyvos, kuri numato, kad krizės atveju NATO pastiprinimo pajėgos – 30 batalionų, 30 aviacijos eskadrilių ir 30 karo laivų – per 30 dienų atvyktų į paramą Aljanso greitojo reagavimo pajėgoms. Šios pajėgos turėtų pradėti veikti 2020 metais.

Birželio 7-ąją Briuselyje susirinkę NATO gynybos ministrai sutarė dėl naujų vadaviečių steigimo JAV bei Europoje ir pritarė Aljanso pajėgų parengties didinimo – vadinamajai „4x30“ – iniciatyvai. Ja šalys įsipareigojo iki 2020 metų turėti 30 mechanizuotų batalionų, 30 lėktuvų eskadrilių ir 30 karo laivų, pasiruošusių reaguoti į krizes per 30 dienų. Šie vienetai veiktų kaip parama dabar egzistuojančioms NATO Greitojo reagavimo pajėgoms. Viena naujų vadaviečių įsikurs Norfolke, JAV, ir bus atsakinga už jūrų kelių saugumą bei užtikrins galimybę greičiau permesti pastiprinančias pajėgas iš Šiaurės Amerikos į Europą. Kita vadavietė bus įsteigta Ulme, Vokietijoje, – ji bus atsakinga už logistiką ir karinį mobilumą bei užtikrins sklandų sausumos pajėgų judėjimą Europoje kolektyvinės gynybos tikslais. Lietuva ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija ragina greičiau priimti galutinį sprendimą dėl dar vienos sausumos pajėgų vadavietės prie rytinių Aljanso sienų – jos buvimas užtikrintų didesnį NATO kolektyvinės gynybos efektyvumą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Tikimasi, kad dėl tikslios vadavietės lokacijos NATO gynybos ministrai sutars iki šių metų pabaigos. NATO gynybos ministrų priimti sprendimai bus galutinai patvirtinti NATO viršūnių susitikime liepos 11–12 dienomis.

Pernai Baltijos šalyse ir Lenkijoje NATO dislokavo tarptautinius batalionus, tačiau regiono šalys siekia, kad jie būtų sustiprinti jūrų ir oro gynybos vienetais. Lietuva prašo sąjungininkų sustiprinti šalyje neišvystytus oro gynybos pajėgumus, tačiau mažai tikėtina, kad tokia technika galėtų būti dislokuota artimiausiu metu. Lietuva yra tarp šalių, siekiančių, kad NATO numatytų aiškius mechanizmus šiuo metu regione esančių karinių pajėgų pastiprinimui krizės atveju. Aljansas ketina didinti Greitojo reagavimo pajėgas ir iki 2020 metų turėti 30 batalionų, 30 lėktuvų eskadrilių ir 30 karo laivų, pasiruošusių reaguoti į krizes per 30 dienų. Lietuva taip pat siekia, kad NATO įsteigtų naują sausumos pajėgų vadavietę prie rytinės Aljanso sienos.

Lietuva yra viena aktyviausių reikšdama poziciją dėl vadinamojo karinio Šengeno kūrimo. Tai būtų sistema, kariams tarp Europos šalių leidžianti judėti su minimaliomis kliūtimis. Baltijos šalys teigia susitvarkiusios leidimų įvažiuoti sąjungininkų karinei technikai sistemą taip, kad tokie leidimai būtų išduodami per 24 valandas. Vis dėlto jos iki šiol susiduria su iššūkiu karinėms reikmėms pritaikyti civilinę infrastruktūrą – geležinkelius, kelius ar viadukus. Lietuva tikisi, kad pasistūmėti šioje srityje padės naujame Europos Sąjungos biudžeto projekte numatyti pinigai kariniam mobilumui gerinti. Tam planuojama skirti 5,7–6,5 mlrd. eurų.

Po 2014 metų Krymo aneksijos JAV atsiuntė į Baltijos šalis po karių kuopą, tačiau jos buvo atitrauktos 2017 metais. Lietuvos pareigūnams kol kas nesiseka įtikinti Vašingtono grąžinti į šalį rotacines amerikiečių pajėgas. Pernai JAV pratyboms į Lietuvą atsiuntė ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“, tačiau neaišku, ar jos bus dislokuotos šiemet vyksiančiuose mokymuose. Vis dėlto gynybos pareigūnai teigia, kad bendradarbiavimas su JAV kariniu taktiniu lygmeniu išlieka itin intensyvus, amerikiečiai ir toliau aktyviai dalyvauja Baltijos šalyse vykstančiose pratybose. Lenkija teigia esanti pasirengusi investuoti į JAV tankų divizijos dislokavimą šalyje. Tačiau JAV politikos neprognozuojamumas ir ilgalaikis strateginis atsitraukimas nuo Europos reikalų skatina Lietuvą daugiau saugumo garantijų ieškoti Senajame žemyne, aktyviau bendradarbiaujant su Vokietija ir Prancūzija.

Po viršūnių susitikimo Varšuvoje Lietuvos vadovė kartu su kitų šalių lyderiais Lenkijos prezidento Andrziejaus Dudos kvietimu dalyvavo Lenkijos nepriklausomybės 100-mečiui skirtame iškilmingame koncerte Karališkajame senajame teatre. Visos Lietuvos žmonių vardu prezidentė vežė ypatingą dovaną Lenkijai – herbinio koklio su jungtiniu Abiejų Tautų Respublikos – Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – ir Vazų dinastijos herbu repliką. Ją sukūrė įžymi Lietuvos keramikė restauratorė Bronislava Kunkulienė. 400 metų senumo įspūdingas herbinis koklis rastas tyrinėjant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritoriją ir greičiausiai buvo sukurtas valdant Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Vazai. Jame pavaizduota Lietuvos Vyčio ir Lenkijos Erelio kompozicija yra gražus abi tautas vienijančios istorijos simbolis.

© 2018 „XXI amžius“