Ar daug žada JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimas?

Birželio 12 dieną Singapūre įvyko JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Uno (Kim Jong Un) istorinis susitikimas, kurio metu jie pasirašė pareiškimą, sakantį, jog Pchenjanas patvirtina įsipareigojimus siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos (branduolinio ginklo atsisakymo), o Vašingtonas yra pasiruošęs suteikti saugumo garantijų Šiaurės Korėjos vyriausybei. Po šio susitikimo D. Trampas žurnalistams sakė, kad Kim Čen Unas pažadėjo sunaikinti vieną iš objektų, susijusių su Šiaurės Korėjos raketų programa. Vėliau JAV lyderis pareiškė, kad Šiaurės Korėja „nebekelia branduolinės grėsmės“. Praėjus dviem dienoms po JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimo, JAV administracija pranešė, jog „neribotam laikui stabdomos“ didelio masto bendros JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos, tačiau praėjus savaitei po šio pranešimo JAV prezidentas dar metams pratęsė sankcijas Šiaurės Korėjai. Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime buvo sakoma: „Branduoliniams ginklams tinkamų skiliųjų medžiagų buvimas Korėjos pusiasalyje ir jų platinimo rizika, taip pat Šiaurės Korėjos vyriausybės veiksmai ir politika tebekelia neįprastą ir nepaprastą grėsmę Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui, užsienio politikai ir ekonomikai“. JAV sankcijas Šiaurės Korėjai paskelbė 2008 metais, Pchenjanui pasigaminus branduolinių ginklų ir vykdant balistinių raketų bandymus. Vėliau šios priemonės buvo plečiamos ir griežtinamos.

Taigi, ko galima laukti iš istoriniu vadinamo JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimo? Ar jam teiktos viltys pasiteisins? Leidinio „The Atlantic“ aktualijų apžvalgininkas Uris Frydmanas (Uri Friedmann) spėja, kad gali būti, jog iš JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimo bus didelės naudos, bet pradžia labai jau menka.

Įsipareigojo ne vykdyti denuklearizaciją, o jos siekti

Apžvalgininko U. Frydmano nuomone, abejoti gerais rezultatais leidžia ir tai, kad bendroje deklaracijoje Šiaurės Korėja neįsipareigojo įvykdyti seniai iškelto D. Trampo administracijos reikalavimo visiškai, patikrinamai ir negrįžtamai atsisakyti branduolinių ginklų programos. Kim Čen Unas paprasčiausiai dar kartą pažadėjo daryti tai, dėl ko sutarė dar balandžio mėnesį vykusiame susitikime su Pietų Korėjos prezidentu Mun Če Inu (Moon Jae In): „Siekti visiškos Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“. Kitaip tariant, Šiaurės Korėja įsipareigojo ne vykdyti denuklearizaciją, o jos siekti. Šia fraze Šiaurės Korėja žongliruoja jau metų metus, žadėdama atsisakyti branduolinių ginklų su sąlyga, kad Jungtinės Valstijos: a) daugiau nebesaugos Pietų Korėjos pasitelkdamos savo branduolinį arsenalą, b) ilgainiui nutrauks savo ir Pietų Korėjos karinę partnerystę ir visuose lygmenyse atsisakys vadinamosios „priešiškumo“ politikos Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Kim Čen Unas ir D. Trampas nepasakė, iki kada konkrečiai Korėjos denuklearizacija turėtų būti baigta.

Labiausiai apčiuopiamas bendros deklaracijos, kurią iš viso sudaro 403 žodžiai, rezultatas – tai, kad Šiaurės Korėja sutiko įsitraukti į tolesnes derybas dėl branduolinių ginklų su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi (Mike Pompeo) ir kitais aukščiausio rango JAV pareigūnais „artimiausiu galimu metu“ ir pažadėjo parsiųsdinti į Ameriką jos karių, žuvusių Korėjos kare, palaikų likučius.

Prieštaravo pats sau

Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje D. Trampas gana prieštaringai nušvietė tai, ko jam pavyko pasiekti. Sėkmę Singapūre jis apibūdino droviai – kaip santykių su Kim Čen Unu užmezgimą, o susitikimą įvardijo kaip „didelių pastangų pareikalausiančio proceso“ pradžią ir pareiškė, kad Kim Čen Unas žengė vos „pirmą tvirtą žingsnį naujos šviesios savo žmonių ateities link“.

Kita vertus, jis pasakė, kad bendra deklaracija, kurią jiedu pasirašė, yra „labai išsami“, ir tikino, esą denuklearizacijos tema aptarta aiškiau negu aiškiai. Jo teigimu, bendros deklaracijos turinį JAV pareigūnai ruošė ištisus mėnesius. Paklaustas, kodėl dokumente nieko neužsimenama apie tai, kaip bus vykdomas denuklearizacijos procesas, D. Trumpas atsakė: „Nes nebuvo laiko. Aš čia vienai dienai“.

Įžvelgia naudą ne tik Šiaurės Korėjai, bet ir Amerikai

JAV prezidentas D. Trampas pripažino iš tiesų atlikęs kai ką, ko šiaurės korėjiečiai seniai troško, o troško jie savo šalies lyderio susitikimo su Amerikos prezidentu. Tačiau čia pat jis pažymėjo šį žingsnį vertinantis ne kaip kažkokią malonę ir nurodė manantis, kad Jungtinėms Valstijoms tai duos ne mažiau naudos negu Šiaurės Korėjai. Jis pažymėjo, kad šiuo žingsniu Jungtinės Valstijos Šiaurės Korėjai neaukoja praktiškai nieko, o štai Šiaurės Korėja aukoja labai daug. Tai, kad Šiaurės Korėja įsipareigojo siekti „visiškos denuklearizacijos“ ir grąžinti Amerikai jos karių palaikų likučius, pasak D. Trampo, – dar ne viskas: jis nurodė gavęs žodinį Kim Čen Uno pažadą po pasirašymo ceremonijos Singapūre uždaryti raketinių bandymų poligoną. Jis išvardijo nemažai svarbių (įskaitant ne itin svarbius ir laikino pobūdžio) geros valios gestų, kuriuos Šiaurės Korėjos lyderis atliko dar iki įvykstant susitikimui: sustabdyti raketų ir branduoliniai bandymai, išlaisvinti trys Amerikos įkaitai, uždarytas branduolinių bandymų poligonas.

Paskui, pasak U. Frydmano, iš D. Trampo lūpų pradėjo lietis Šiaurės Korėjai viena nuolaida po kitos. JAV prezidentas sakė, kad JAV sankcijos Šiaurės Korėjai bus panaikintos tada, kai pasidarys visiškai aišku, kad branduolinės galvutės – nebe veiksnys. Tačiau staiga D. Trampo kategoriškumas dingo. Jis pridūrė: „Tiesą sakant, nekantriai laukiu, kada galėsiu jas panaikinti“. Jo įsitikinimu, tai, kad Kinija neseniai pradėjo atsainiau žiūrėti į sankcijų įgyvendinimą savo pasienyje su Šiaurės Korėja, nėra nieko blogo.

Pareikšdamas, kad, kol derybose bus daroma pažanga, Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja nevykdys bendrų karinių pratybų, jis tarsi perėmė ilgalaikę Šiaurės Korėjos poziciją – esą tokie „kariniai žaidimai“ yra „labai provokuojančios“, o ne teisėtos gynybos priemonės. „Apie lėktuvus žinau daug. Tai labai brangu“, – D. Trampas sakė kalbėdamas apie pratybas, kuriose galbūt dalyvaus Guame dislokuoti bombonešiai. Jis taip pat leido suprasti, kad galbūt jis pagaliau leis išsipildyti senai Šiaurės Korėjos svajonei, kad JAV karių Korėjoje neliktų. „Norėčiau, kad mūsų kariai grįžtų namo“, – sakė jis.

Mano, kad susitars

D. Trampas nepateikė labai aiškių įrodymų, kurie leistų suprasti, kodėl, jo nuomone, šios derybos dėl branduolinio nusiginklavimo turėtų duoti kitokių rezultatų negu pastarieji 25 metai bevaisių kalbų ir kodėl jis mano, kad šį kartą Šiaurės Korėja yra iš tiesų pasirengusi atsisakyti savo branduolinio arsenalo, kurį dešimtmečius kaupė patirdama milžiniškas išlaidas, kad užsitikrintų saugumą. „Visas mano gyvenimas – susitarimai, man sekasi tartis“, – sakė JAV prezidentas. Po susitikimo su Kim Čen Unu pradžios praėjus vos kelioms sekundėms, instinktai D. Trampui jau kuždėjo: „Jis nori tartis“.

Vis dėlto pasitaikė ir suabejojimo savimi akimirkų, rašo U. Frydmanas. „Ar jūs galite ką nors užtikrinti? Ar aš galiu užtikrinti, kad jūs taisyklingai atsisėstumėte, kai sėsitės?“ – paklausė D. Trampas vieno žurnalisto, atsistojusio ir uždavusio jam klausimą apie Kim Čen Uno įsipareigojimą dėl denuklearizacijos. „Manau, jis tai padarys – tikrai tuo tikiu... Gal po šešių mėnesių stovėsiu priešais jus ir sakysiu: „Na, klydau“. Nežinau, ar kada nors tai pripažinčiau, bet rasčiau kokį nors pasiteisinimą“.

Ypač blaiviai D. Trampas įvertino tai, koks galėtų būti didžiausias jo laimėjimas Singapūre: gal jam pavyks užkirsti kelią kariniam konfliktui, kuriuo jis pats kadaise grasino, ir inicijuoti diplomatinį procesą, kuris galbūt vis dar gali atvesti prie sprendimo, padėsiančio išspręsti branduolinę Šiaurės Korėjos krizę?

Siekdamas pakeisti JAV ir Šiaurės Korėjos santykių kryptį (jiems sutvirtinti prireiktų ištisų metų, o įforminti – kur kas daugiau negu glaustos deklaracijos), D. Trampas galbūt imasi to, ko rezultatai bus išties labai svarbūs, net jei dabar taip neatrodo. „Jei čia atvykdamas, atsisėsdamas ir užmegzdamas santykius su kai kuo, kas yra labai galingas ir tvirtai kontroliuoja savo šalį, galiu išsaugoti milijonus gyvybių, man garbė tai padaryti, – sakė JAV prezidentas. – Padarysiu viską, ką galiu, kad pasaulis taptų saugesnis“.

© 2018 „XXI amžius“