Izraelio lyderystė pasaulyje

Kan dr. Robertas PUKENIS

Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu paskelbė, kad diplomatinių santykių užmezgimas su Afrikos šalimis – strateginis jo vyriausybės tikslas

Izraelio valstybė dalyvauja 54 pasaulinių organizacijų veikloje (kaip šalis donorė, visateisė narė arba stebėtoja). Nors Izraeliui šioje sferoje dažnai trukdo arabų musulmonų šalys, tačiau jis darosi vis įtakingesnis ir labiau girdimas globalinių konfliktų draskomame pasaulyje. Izraelio įtakos potencialą geriausiai atskleidžia dabartinės jos vyriausybės politikos kryptys ir užmojai, t.y. diplomatinių, ekonominių bei humanitarinių santykių su Afrikos, Lotynų Amerikos ir Centrinės Azijos valstybėmis plėtra.

Izraelio diplomatiniai ir ekonominiai ryšiai pastarąjį dešimtmetį vystosi itin sparčiai, neapsiribodami regiono šalimis, tačiau praktiškai apimdami visą pasaulį, ypač Aziją, Lotynų Ameriką ir Afriką. Prisimintina, kad Izraelis, 2017 metų kovo duomenimis, buvo užmezgęs diplomatinius santykius su 159 JT valstybėmis narėmis (iš 193), taip pat su Šventuoju Sostu (Vatikanu) ir Europos Sąjunga. Izraelio nepripažįsta 34 JT šalys narės: iš jų 26 šalys niekada neturėjo diplomatinių santykių su Izraeliu, o dar aštuonios – juos nutraukė arba suspendavo, prieštaraudamos Izraelio politikai. Paskutinė šalis, atnaujinusi santykius su Izraeliu, buvo Gvinėja (2016 metų birželį); 2017 metų birželį po trumpo atšalimo periodo (nuo 2016 metų gruodžio) atkurti diplomatiniai santykiai tarp Izraelio ir Senegalo. 2017 metų rugpjūtį šios abi šalys, kuriose dominuoja musulmonai, į Izraelį pirmą kartą atsiuntė ambasadorius.

Tačiau sudėtinga geopolitinė padėtis reikalauja bendrų valstybių pastangų ir gebėjimo susikalbėti net su kitaip mąstančiais. Tai suprasdamas, Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu paskelbė, kad diplomatinių santykių užmezgimas su Afrikos šalimis – strateginis jo vyriausybės tikslas. Kalbėdamas Etiopijos parlamente jis sakė: „Noriu pamatyti kiekvieną Afrikos šalį, atstovaujamą ambasados Izraelyje“ (https://www.timesofisrael.com).

Vadovaudamiesi geopolitiniais interesais, pasaulio valstybių vadovai irgi siekia bendradarbiavimo su Izraeliu. Pragmatiškai vertindami Izraelio ekonominį ir technologinį potencialą, kuris naudingas globalaus saugumo stiprinimui, jie, nors ir nepritardami šalies vykdomai politikai, noriai naudojasi jos investicijomis. Ekonomika skatina tarpvalstybinių santykių plėtrą.

2016 metų gruodį Izraelio ministras pirmininkas pirmą kartą aplankė Kazachstaną ir Azerbaidžaną (po devyniolikos metų pertraukos); 2017 metų vasarį vyko į Singapūrą ir Australiją. Centrinės Azijos šalis B. Netanjahu laiko svarbiomis prekybos ir diplomatijos sąjungininkėmis, o jas domina investicijos į antiteroristines Izraelio technologijas. Australija yra reikšminga Izraelio diplomatijos rėmėja. Tai patvirtino 2013–2017 metais buvusi Australijos užsienio reikalų ministrė Julija Bišop (Julie Bishop): Australija bus „svarbi žaidėja“, įsipareigojusi ginti Izraelį priešiškuose tarptautiniuose forumuose, kaip ir anksčiau. Nors Australijos ministras pirmininkas Malkolmas Turnbulis (Malcolm Turnbull) yra įsitikinęs, kad geriausias būdas išspręsti Izraelio ir palestiniečių konfliktą yra dviejų valstybių sukūrimas, o B. Netanjahu šio požiūrio nebepalaiko, draugiškam bendradarbiavimui tai netrukdo: dvišaliai santykiai yra „įsišakniję istorijoje, bendrose kultūrinėse ir politinėse vertybėse bei provakarietiškoje užsienio politikos orientacijoje“. Singapūre B. Netanjahu su prezidentu Tony Tan Keng Yamu aptarė jungtinius bendradarbiavimo projektus, susijusius su inovacijomis Afrikoje, taip pat galimybes pradėti tiesioginius skrydžius Singapūras–Tel Avivas.

Siekdamas strateginių draugiškų tikslų Afrikoje, Izraelis domisi Afrikos valstybių integracija į globalią ekonomikos rinką ir padeda joms šį procesą plėtoti. 2014 metais kilus ebolos epidemijai, Izraelis pasiuntė į Afriką savo medikų komandas, aprūpino labiausiai nukentėjusias Afrikos šalis steriliomis palapinėmis ligoniams izoliuoti ir aplinkai apsaugoti, o Afrikos oro uostuose įrengė infraraudonųjų spindulių kameras keleivių kūno temperatūrai matuoti. Piniginė šios pagalbos išraiška buvo 8,75 mln. JAV dolerių.

2016 m. kovo 14 d. Izraelyje lankėsi įvairių Afrikos valstybių musulmonų religiniai vadovai, ieškodami bendradarbiavimo su Izraeliu galimybių. 2008 metais buvo įsteigta organizacija „Innovation Africa“, kuri per dešimtmetį daugiau nei milijonui žmonių padarė prieinamą elektrą, švarų vandenį ir pagerino jų medicininę priežiūrą. 2014 metais Ruandoje Izraelio firma „Gigawatt Global“ pastatė saulės jėgainę, kuri per metus pagamino 15 mln. kWh elektros energijos. 2012 metais Izraelis skyrė Ganos universitetui 217 mln. JAV dolerių paskolą 600 lovų mokomajai ligoninei statyti. Izraelis pirmas ištiesė pagalbos ranką Siera Leonės gyventojams, kai 2017 metų rugpjūtį liūčių sukeltos purvo nuošliaužos pasiglemžė 300 žmonių gyvybes ir tūkstančius paliko be pastogės: praėjus parai Izraelis išdalijo 20000 maisto davinių.

Stiprėjantį ekonominį bendradarbiavimą liudija ir faktas, kad Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija ECOWAS, įkurta 1975 metais, turinti 15 valstybių narių ir 300 mln. gyventojų, pirmajam savo seminarui „Sėkmingos žemdirbystės plėtra sausringuose ir pusiau sausringuose regionuose“ už žemyno ribų pasirinko būtent Izraelį. Jame dalyvavo 13 bendrijos narių (Malis ir Nigeris, nepalaikantys diplomatinių santykių su Izraeliu, savo atstovų neatsiuntė). 2017 m. birželio 4 d. B. Netanjahu pirmą kartą dalyvavo ECOWAS viršūnių susitikime Liberijos sostinėje Monrovijoje. Jo metu buvo pasirašytas Supratimo memorandumas dėl 1 mlrd. JAV dolerių investicijų į žaliosios energijos projektus ECOWAS šalyse.

2017 metų lapkritį Izraelio vyriausybė tapo JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) partnere „Power Africa“ programoje. Ja, pradėta 2013 metais, siekiama iki 2030 metų elektrifikuoti Afriką ir prijungti 60 milijonų naujų vartotojų. B. Netanjahu šį susitarimą pavadino „didžia Izraelio, Jungtinių Valstijų ir Afrikos partneryste“. Elis Groneris (Eli Groner), Ministro Pirmininko kanceliarijos Generalinis direktorius, sakė: „JAV turi Afrikos elektrifikacijos viziją (...). Afrika suinteresuota gauti priėjimą prie elektros. O Izraelis sugeba (...) sujungti šias trišales pastangas“ (www.jpost.com). JAV ambasadų ir diplomatinių atstovybių tinklas Afrikoje leis Izraelio vyriausybei pasinaudoti šiuo segmentu derybose dėl švarios energijos projektų ir tokiu būdu tapti atsvara Kinijos saulės energijos kompanijoms, aktyviai investuojančioms šiame žemyne. Per artimiausius penkerius metus bendra Izraelio ir Amerikos firma „Energiya Global“ investuos 2 mlrd. JAV dolerių į vėjo, vandens ir saulės energijos projektus dešimtyje Afrikos šalių. Anot B. Netanyahu: „Tai – iniciatyva, kuri elektrifikuos Afriką ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Ji atneša šviesą, ir kaskart, kai afrikietė motina įjungs šviesą ar virdulį vandens savo vaikams, tame bus ir Izraelio dalis. Tai – didis įvykis“.

Šias Izraelio investicijas vertina ir paprasti afrikiečiai, kaip rodo internetu atliktos visuomenės nuomonės apklausos 54 Afrikos šalyse. Respondentai buvo klausiami, ką jie mano apie Izraelį; ar Afrikos šalys turėtų naudos iš kontaktų su Izraeliu. Šią apklausą paminėjo ir B. Netanyahu, pasirašydamas jau minėtą projektą: „Taip susiduriame su stulbinančiomis aplinkybėmis, kurios atspindi besikeičiančią Izraelio tarptautinę padėtį, mūsų technologinio pajėgumo dėka gerinti žmonių gyvenimą daugelyje sričių, o energetika yra viena iš jų. Geram, saugiam gyvenimui yra svarbu viskas: vanduo, žemės ūkis, informacinės technologijos...“ (https://www.jpost.com/).

Kitas šių pasiekimų sėkmės faktorius – aktyvi B. Netanjahu suartėjimo su Afrika politika. 2016 metų vasarį sukūręs šūkį „Izraelis grįžta į Afriką, o Afrika – į Izraelį“, ministras pirmininkas tų pačių metų birželį su oficialiais vizitais lankėsi Ugandoje, Kenijoje, Etiopijoje ir Ruandoje (pirmas Izraelio vyriausybės vadovo vizitas į Afriką nuo 1993 m.). Prieš kelionę jis pateikė ekonominių ryšių ir bendradarbiavimo su Afrikos šalimis planą. Svarbiausi jo punktai – rinkos finansavimas; MASHAV tobulinimosi centrų kūrimas; sutarčių platformos tarp Izraelio sveikatos sistemos ir Afrikos šalių sukūrimas; namų saugos ir sveikatos kursai; kosmoso sutarties su Etiopija pasirašymas (www.mfa.gov.il). Anot paties premjero, tokia santykių eiga – „beprecedentis [diplomatinis] bumas (...), ypač su Kinija, Indija ir Japonija, Lotynų Amerika, Australija ir Afrikos šalimis“. Ten jis vyktų trečią kartą per pusantrų metų.

Afrikos valstybių vadovai irgi lankėsi Izraelyje: Ugandos prezidentas Yoveris Musevenis (Yoveri Museveni) nuo 1986 metų – 2003 metų sausį ir 2011 metų lapkritį; Kenijos prezidentas Uhuru Kenijata (Uhuru Kenyatta) nuo 2013 metų – 2016 metų vasarį (pirmąsyk nuo prezidento Danieliaus Moi (Daniel Moi) vizito 1994 metais); Etiopijos ministras pirmininkas Hailemariamas Desalegnas (Hailemariam Desalegn) – 2017 metų birželį; Ruandos prezidentas Polis Kagamė (Paul Kagame) – 2017 metų liepą ir 2008 metais.

Teikdamas ekonominę naudą Afrikos valstybėms, Izraelis irgi gali pasiekti daugiau pergalių diplomatiniame fronte: B. Netanjahu tikisi šių valstybių paramos „atmetant antiizraelietišką požiūrį JT tokiose institucijose kaip JT Generalinė Asamblėja, UNESCO ir JT Žmogaus teisių komitetas“. Interviu CNN jis sakė, kad „gali praeiti apie 10 metų, kol pasikeis absurdiška automatinė dauguma prieš Izraelį“. Šiuo metu palestiniečiai sugeba įtikinti 50 proc. JT narių balsuoti prieš Izraelį, bet jei tendencija liks ta pati kaip dabar (per penkerius metus palaikančių palestiniečius JT sumažėjo 5 proc.), po 14 metų padėtis pasikeis. Tikėkimės, kad procesas vyks sparčiau, nei mano apžvalgininkas ar premjeras, o nuo to bus geriau ne tik regionui, bet stabiliau pasijus ir visas pasaulis.

Kitas Izraelį dominantis regionas yra Lotynų Amerika. B. Netanjahu planavo apsilankyti Meksikoje, Panamoje ir Kolumbijoje 2014 metais, bet vizitas buvo atidėtas dėl streiko Užsienio reikalų ministerijoje. 2017 metais šis išskirtinis vizitas pagaliau įvyko: iki tol Pietų Amerikoje lankėsi tik Izraelio prezidentai (paskutinį kartą Šimonas Peresas 2009 metais); nė vienas premjeras neišdrįso. Rugsėjo 11 dieną jis atvyko į Argentiną, kurios žydų bendruomenė yra septinta pagal dydį pasaulyje ir didžiausia Lotynų Amerikoje. Šis vizitas liudija apie reikšmingas permainas dvišaliuose santykiuose, 2015 metais prezidentu tapus Maurisijui Makriui (Mauricio Macri). (Buvusi prezidentė Kristina de Kiršner (Cristina de Kirchner) stiprino santykius su Iranu.) B. Netanjahu ir M. Makris pasirašė daug susitarimų: Viešojo saugumo sutartį, Socialinio draudimo susitarimą, Muitų sutartį, Deklaraciją dėl archyvinių dokumentų (pagal ją Izraeliui elektroniniu būdu bus perduoti 139544 dokumentai ir nuotraukos iš XX amžiaus 4–5 dešimtmečių) (www.mfa.gov.il). Į Buenos Aires susitikti su B. Netanjahu atskrido ir Paragvajaus prezidentas Horasijus Kartesas (Horacio Cartes), kuris buvo pirmasis Paragvajaus valstybės vadovas, apsilankęs Izraelyje 2016 metų liepą. Abu vadovai pažymėjo, jog šalys turi didelį bendradarbiavimo potencialą, ir pripažino, kad „santykiai yra lyg raumenys, kuriuos reikia treniruoti kiekvieną dieną“ (www.jewishpress.com).

Kita B. Netanjahu stotelė Lotynų Amerikoje – Kolumbijos sostinė Bogota, kurioje susitikęs su prezidentu Chuanu Manueliu Santosu (Juan Manuel Santos) jis pasirašė du svarbius susitarimus: Supratimo memorandumą dėl mokslo ir Turizmo kooperacijos sutartį (www.mfa.gov.il). Iš ten B. Netanjahu skrido į Meksiką susitikti su prezidentu Enrike Penja Nieto (Enrique Pena Nieto). Abi šalys aptarė būtinybę atnaujinti dvišalę prekybos sutartį ir pasirašė kelias sutartis: Supratimo memorandumą dėl MASHAV, susitarimus dėl aviacijos ir ryšių bei kosmoso (www.pmo.gov.il).

Ši kelionė po Lotynų Ameriką – ženklus Izraelio pasiekimas diplomatijos srityje ir galimybė atrasti naujų rinkų veržliai jo inovacijų technologijos pramonei. Šalies reputacija prisidedant prie Afrikos šalių vystymo padeda įsitvirtinti ir Centrinės Amerikos rinkoje.

Valstybių ar vyriausybių vadovų kontaktai bei vizitai turi gilesnę prasmę negu vien diplomatinių santykių užmezgimas ir jų puoselėjimas. Tai – galimybė globalios rinkos sąlygomis vystyti ekonominį, kultūrinį ir mokslinį bendradarbiavimą, kuris naudingas visoms pusėms. Be to, jie padeda ieškoti teisingesnių politinių sprendimų, šalinant praeities stereotipus ir išvengiant naujų nesusipratimų bei konfliktinių situacijų. Izraelis yra savita demokratinė valstybė, kurios vyriausybės labiau paiso savo šalies žmonių gerovės ir nenori priklausyti atskiroms sąjungoms. Izraelis yra naudingas tiek ES, tiek JAV, nes plėsdamas savo įtaką Rytų ir Vakarų pusrutulyje jis drauge skleidžia demokratines vertybes, atstovauja taikos bei laisvės siekiančioms tautoms. Iš esmės Izraelis, būdamas vakarietiškos kultūros valstybe arabų šalių apsuptyje, gali pasitarnauti tiek švelninant santykius tarp Rusijos ir JAV, tiek tiesiant savitarpio supratimo tiltus tarp skirtingai mąstančių kultūrų. Šiandien kaip niekada po Antrojo pasaulinio karo yra įtempti santykiai tarp Rusijos bei Kinijos ir JAV bei NATO. Kol kas vengiama naudoti Šaltojo karo terminus, bet iš tikrųjų naujasis jis jau vyksta. Dar žingsnis, ir jis gali pavirsti tikru karu.

© 2018 „XXI amžius“